Nuo ateinančių mokslo metų rugsėjo 1-osios Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) Miškų ir ekologijos fakultete pradedama įgyvendinti atnaujinta II pakopos studijų programa Miškininkystė. Tai daroma reaguojant į šalies miškų sektoriui kylančius naujus iššūkius, vis sparčiau diegiamas inovacijas bei tarpdisciplininių kompetencijų įgijusių specialistų poreikį darbo rinkoje. Studijuoti programoje galės ne tik miškininkystės bakalaurai, kaip buvo iki šiol, bet ir baigusieji kitas I pakopos studijų programas.

Ši naujovė skatins VDU ŽŪA magistrantūros studijų programos Miškininkystė prieinamumą, lankstumą, tarptautiškumą bei didins miškininko profesijos kompetencijų aprėptį.

Šiuolaikinėje miškininkystėje sprendimų sėkmę lemia nauji miškininkų gebėjimai bei žinios

„Šiuolaikinėje miškininkystėje kylančių iššūkių sprendimų sėkmę lemia nauji miškininkų gebėjimai bei žinios, kurių jau neužtikrino ankstesnysis magistrantūros studijų programos turinys. Be to, sparčiai kintantis gyvenimas skatina atverti antrosios pakopos miškininkystės studijas platesnių interesų bei kompetencijų auditorijai nei vien šios programos bakalaurams. Potencialūs mūsų magistrantai gali būti bakalaurai biologai, ekologai, žemėtvarkininkai, ekonomistai, gamtos išteklių teisėje besispecializuojantys teisininkai, inžinieriai baldininkai, veterinarijos gydytojai, besidomintys laukine fauna, ir daugelio kitų profesijų atstovai“, – VDU ŽŪA II pakopos studijų programos Miškininkystė atnaujinimo priežastis bei atveriamas galimybes įvairių profesijų atstovams komentuoja VDU ŽŪA Miškų ir ekologijos fakulteto Miško mokslų katedros vedėjas prof. dr. Gintautas Mozgeris.

Studijose atskleidžiama visa miško vertės grandinė – nuo ekologijos, genetikos, biologijos iki medienos pramonės, prekybos ir klimato kaitos valdymo

Pašnekovo pastebėjimu, miško paskirtis šiuo metu yra kur kas platesnė nei medienos gamyba, todėl ir šiuolaikinė miškininkystė neapsiriboja rutininių procedūrų vykdymu – miškininkas privalo gebėti priimti efektyvius sprendimus. Ir tam nepakanka klasikinės miškininkystės doktrinos išmanymo ir bazinių kompetencijų, įgyjamų I pakopos studijų metu.

Dvejų metų trukmės magistrantūros studijų programos Miškininkystė studentams, prof. dr. G. Mozgerio teigimu, bus giliau atskleista visa miško vertės grandinė – nuo ekologijos, genetikos, biologijos dalykų iki medienos pramonės, prekybos ir klimato kaitos valdymo.

Pirmaisiais mokslo metais magistrantai mokysis genetikos, taikomosios genetikos, biotechnologijų, miško auginimo ir apsaugos dalykų. Jiems bus dėstoma miškotyros metodologija, matematinių statistinių metodų taikymas miškotyroje, geoinformatikos mokslas. Magistrantai gilinsis į miško ekosistemų ekologiją, miško biologinės įvairovės apsaugą, mokysis tvaraus miško naudojimo planavimo, miško produktų ruošos ir apdorojimo technologijų. Taip pat jiems bus atskleisti Lietuvos ir tarptautinės miškų politikos, ekonomikos bei planavimo niuansai.

Modelis, atitinkantis tiek magistrų, tiek darbdavių poreikius

Antraisiais mokslo metais studentai dirbs mokslinį darbą, rengs baigiamąjį darbą bei studijuos pasirinktus dalykus, kurių spektras bus labai platus. Tai: miško monitoringas, miško našumas, gyvūnų ekologija ir etologija, rekreacinė ir miestų miškininkystė, miško biomasės energetika, miško logistika, miško išteklių ir ekosisteminių paslaugų inventorizacija, anglies apskaita ir klimato kaitos valdymas, miškininkavimo sprendimų priėmimo paramos sistemos, laukinių gyvūnų populiacijų valdymas ir medžioklės ūkio produktyvumas, inovacijos miško ūkyje, nuotoliniai tyrimai miškininkystėje, miško išteklių rinkodara ir verslas, miško ekosisteminės paslaugos, sumedėjusių augalų fiziologija, svetimų rūšių ekologija, kraštotvarka, taikomoji entomologija, taikomoji fitopatologija, gamtotvarka, mokslinė komunikacija, konsultavimo metodologija. Šis sąrašas yra atviras, nes numatoma kviesti skaityti paskaitas geriausius šalies miško ir su juo susijusių mokslų žinovus,  bei dėstytojus iš užsienio. Taip pat bus skatinamos atskirų dalykų studijos užsienio universitetuose. Tikimasi, kad antraisiais studijų metais formuosis teminėse dalykų grupėse besispecializuojančių studentų srautai. Toks modelis turėtų geriausiai atitikti tiek pačių magistrų, tiek darbdavių poreikius.

Pranešimą paskelbė: Elena Bagdonavičiūtė, Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademija