2022-ųjų vasarą VDU Švietimo akademijoje Vilniuje įsikūręs Ukrainos centras per nepilnus metus tapo ukrainiečių antraisiais namais. Pasak Centro vadovo, buvusio ambasadoriaus Ukrainoje, Algirdo Kumžos, ukrainiečiai čia švenčia šventes, bendrauja, susiburia į meno kolektyvus ir bent trumpam užmiršta karo baisumus.

Veržli ir aktyvi pradžia

Birželio 11 d. Lietuvos ir Ukrainos pirmųjų ponių Dianos Nausėdienės ir Olenos Zelenskos iniciatyva Vilniuje, simboliškai – ukrainiečių poeto Taraso Ševčenkos vardo gatvėje, duris atvėręs Ukrainos centras kiekvieną mėnesį sulaukia apie du tūkstančius lankytojų. Per septynis savo gyvavimo mėnesius Centre buvo surengta daugiau nei septyni šimtai veiklų, įskaitant psichologinius, terapinius ir edukacinius užsiėmimus.

„Centro pradžia buvo labai veržli. Įspūdingos šventės, kalbų kursai, meno terapija, repeticijos, joga, kovos menai – tokia spalvinga mūsų veiklos įvairovė“, – anot A. Kumžos, ukrainiečių aktyvus dalyvavimas rodo Ukrainos centro aktualumą, todėl 2023-aisiais veiklų nemažės, bus stiprinamas bendradarbiavimas su Lietuvos verslais, mokyklomis ir organizacijomis, organizuojamos vaikų vasaros stovyklos.

„Ir toliau kursime ukrainiečiams jaukią aplinką, sudarysime sąlygas mokytis kalbų, teiksime psichologinę pagalbą. Plėsime savanorių ir rėmėjų būrį. Pabandysime į mūsų orbitą įtraukti ne tik Vilniuje, bet ir visoje Lietuvoje gyvenančius ukrainiečius“, – pasakojo Centro vadovas.

Vieta renginiams ir jaukiam pasibuvimui

Ukrainos centre lankosi tiek vaikai, tiek suaugusieji. Erdve aktyviai naudojasi Ukrainos menininkai, rengiantys dailės ir meno terapijos kursus, o bendradarbiaujant su Ukrainos šeštadienine mokykla, kurioje mokomasi gimtosios ukrainiečių kalbos, vedami kūrybiniai užsiėmimai vaikams.

Centre veikia ukrainiečių mėgėjų choras, pasirodantis įvairiuose renginiuose, rengiamos vokalo ir fortepijone pamokos suaugusiesiems ir vaikams, vyksta ukrainiečių liaudies šokiai ir daugybė kitų kūrybinių užsiėmimų. Centro ukrainiečių mėgėjų kolektyvai šoko bei dainavo ir pačiai Belgijos karalienei, karališkajai šeimai besilankant Lietuvoje.

Centre rengiamos parodos, vyksta meninių ir socialinių projektų pristatymai, organizuojami istorinių įvykių minėjimai. Projekto „Knygos be sienų“, organizuoto kartu su Ukrainos knygų institutu ir jo direktore Oleksandra Koval, pristatyme dalyvavo daugiau nei penki šimtai žmonių. Renginio metu buvo dovanojamos knygos jame dalyvavusiems ukrainiečių vaikams, Lietuvos bibliotekoms bei ukrainiečių mokykloms.

Mokosi kalbos ir domisi kultūra

Metų pabaigoje Ukrainos centre buvo vykdomi lietuvių kalbos ir kultūros, taip pat anglų kalbos kursai, kuriuose kalbų mokėsi apie šimtą ukrainiečių. Kultūrinėje programoje studentai pynė advento vainikus, susipažino su Advento tradicijomis, lankėsi Valdovų rūmuose, Pinigų muziejuje, mokėsi šokti lietuvių liaudies šokių ir žaidimų.

Ukrainietė Olena Bondarchuk ateityje planuoja stoti į universitetą Lietuvoje, tad džiaugėsi galėdama mokytis lietuvių ir tobulinti anglų kalbos žinias. Irinai Olefir iš Odesos toks kursas tik pirmas žingsnis – mergina planuoja ir toliau mokytis lietuvių kalbos. „Juk kalbos mokėjimas – tai bilietas, atveriantis duris į pasaulį, kupiną galimybių, perspektyvų, informacijos, naujų pažinčių“, – sakė ji.

Anot VDU Švietimo akademijos Lituanistikos ir tarptautinių programų centro vadovės Vilmos Leonavičienės, ukrainiečiai labai sistemingai ir nuosekliai mokosi lietuvių kalbos, mato poreikį tęsti kursus ir siekti aukštesnio lygio.

„Besimokantieji jau pateko į Lietuvos darbo rinką, nuoširdžiai domisi Lietuva. Labai vertingos kultūros paskaitos ir mūsų rengiamos savaitgalinės veiklos: ypač jautrus vykęs renginys su menininke Rasa pinant Kalėdų vainikus ir drauge aptariant simbolius bei tradicijas, Kalėdų papročius. Ukrainiečiai su pagarba ir įsiklausymu dalyvauja, klausia, domisi. Kaip kursų organizatoriai jaučiame nuolatinį dėkingumą, atgalinį ryšį, šilumą. Mokomės ir mes: atvirumo, darbštumo, pagarbos ir savasties išlaikymo, stiprybės. Įkvepia ukrainiečių tikėjimas, viltis, meilė savo kraštui. Būdami drauge lengviau laukiame pergalės ir neprarandame tikėjimo“, – pasakojo V.Leonavičienė.

Pranešimą paskelbė: Agnė Smolienė, Vytauto Didžiojo universitetas

Į viršų