Gruodžio 22-ąją  aš bei kiti mūsų Simono Daukanto gimnazijos bendruomenės nariai turėjo puikią progą sudalyvauti mūsų bendruomenės Kūčių pusryčiuose.

Visi susirinkę šiltai pasisveikinome ir tuomet pasiklausėme Emilijos, grojančios kanklėmis ,,Tyli naktis“. Tuomet savo žodį tarė tikybos mokytoja Irena. Mokytoja linkėjo iš šių pusryčių išsinešti kažką gero, kad ir mintį ar muzikos garsą. Vėliau mes išgirdome kunigo žodžius, kurie teigė, kad šiuo metu reikia išgyventi bendrystę, jis teigė, kad mes viską įvertiname tik tada, kai kažko netenkam. Jis ragino padėkoti Dievui ir už tokį ryšį.

Pasiklausius gražių bei susimąstyti priverčiančių žodžių, žodį tarė gimnazijos direktorius Vytautas Kantauskas. Direktorius ragino neatidėlioti darbų, parodyti dėmesį savo artimiesiems, skatino neužmiršti savo laimėjimų ir jais pasidžiaugti. Tuomet mes išgirdome pavaduotojos Irmos Riukienės žodžius. Pavaduotoja dėkojo gimnazijos bendruomenei, jog visuose sunkumuose išlikome susiklausę ir sugebėjome siūlyti ir atrasti geriausius sprendimus.

Tada pasiklausėme palinkėjimo, kurį tarė neformaliojo švietimo ir pagalbos skyriaus vedėja Jolanta. Ji palinkėjo, kad nuoširdi šypsena, geras žodis niekada nedingtų. Vėliau žodis buvo suteikiamas gimnazistų tarybai. Mus lydėjo šilčiausi linkėjimai! Kiek vėliau išgirdome ir gimnazijos klasių seniūnų palinkėjimus.

Mes buvome pakviesti bendrai maldai, kurios buvo aukojamos nuotoliniu būdu. Dar kartą buvo suteikiamas žodis kunigui. Jis ragino pažiūrėti į tuos dalykus, kurių išmokome, ir linkėjo susikurti naujų projektų. Tuomet pasakė gražius ir raginančius iš knygos ,,Troliai mumiai“ žodžius, kurie kalbėjo apie tai, kad kartais visko, ko tau reikia, tai yra tik pasikalbėti su draugais. Kartais žmogus nori pabūti vienas. Vieno pabaiga gali reikšti naujų gerų dalykų pradžią. Išgirdau labai man įstrigusią mintį, kad ,,kartais geriau žinoti, kad kažkas yra paslaptis, negu turėti visus atsakymus“. Tuomet visą bendruomenę palaimino ir palinkėjo gražių bei jaukių švenčių.