facebookgoogle twitter instagram youtube krepselis

darbo laikas

telefono nr el pastas

Šiaulių „Romuvos“ progimnazijos mokytojai reflektavo apie kūrybiško mokymosi prasmę, jo naudą ugdymo procese. Mokytojų tarybos posėdžio „Kūrybiško mokymosi prasmė ir nauda“ metu metodinių grupių atstovai dalijosi pastebėjimais apie tai, ką jiems suteikia kūrybiškas mokymasis, koks yra kūrybiško mokymosi tikslas, poveikis, rezultatas, pristatė savo pamokų pavyzdžius, samprotavo apie pasitikėjimą mokiniais ir jų galimybėmis.

Socialinių mokslų ir dorinio ugdymo metodinės grupės atstovė Vitalija Samuilytė teigė, kad mokytojai vaidina pagrindinį vaidmenį ugdydami mokinių kūrybiškumą: tiek kurdami mokymosi aplinką, tiek pasirinkdami mokymo metodus, tiek ir bendraudami su mokiniais. Kiekvieną veiklą pamokoje galima paversti žaidimu, jei ją pateiksime kūrybiškai. Pvz. Netikiu, kad per 1 minutę išvardysi 10 viduramžių svarbių istorinių įvykių. Galimas ir kūrybiškumo ugdymas per lyderystę. Mokiniai, kurie puikiai suprato pamokos turinį ir moko bendraamžius, turi pergalvoti, kaip tą turinį perteikti savo draugams.  O tai reikalauja daug kūrybiškumo. Internetiniai įrankiai, kūrybiško mokytojo rankose daro stebuklus, tradicinę  pamoką paversdami naujų galimybių erdve. Pristatyti internetiniai įrankiai: jigsawplanet.com, classroomscreen.com, classtime.com, wordwall.net, tricider.com, storyboardthat.com.

Asta Venskienė, menų ir kūno kultūros metodinės grupės atstovė, tvirtino, kad menų ir fizinio ugdymo pamokos – kūrybiškumo bankas. Jos teigimu, kūrybiškumas – tai originalumas. Kūrybiškumas – tai asmens gebėjimas sugalvoti naujų arba originalių idėjų, įžvalgų, pertvarkų, išradimų arba meno kūrinių.

Lietuvių kalbos pedagogų atstovė, Gitana Kovaliovienė supažindino su „Mokinių kūrybiškumo ugdymo lietuvių (gimtosios) kalbos pamokose metodika“ (rengėjas VšĮ Šiuolaikinių didaktikų centras), pabrėžė, kad metodikos rengėjai pateikia daug  pavyzdžių, kaip galima įdomiai, netradiciškai mokyti lietuvių kalbos. Mokytojos manymu, kūrybiškumo apraiškų pastebėta daugiau literatūros nei kalbos pamokose. Kūrybiškoms idėjoms sužadinti labai tinka „minčių lietaus“ metodas, nes per gana trumpą laiką „gauni“ daug naujų ir originalių idėjų. Kūrybiniai produktai gali būti vertinami aiškiai nustatytais kriterijais: sprendimo ir keliamos problemos atitikimu, priemonių tinkamumu, rezultatų detalumu, originalumu.

Matematikos mokytoja Jolanta Zemleckienė, teigė, kad matematikoje glaudžiai susiję kūrybiškumas ir problemų sprendimas. Mokiniai, besimokydami matematikos, kūrybiškų metodų pagrindu, geba rasti originalius sprendimus, kurti taisykles, principus, iškelti naujas problemas ir klausimus, kurti naujus matematinius metodus, apibendrinti ir analizuoti. Mokymo metodai padedantys ugdyti kūrybiškumą: blyksnis (metant kamuoliuką), burbulų dialogas (sakinių pabaigimas), dvipusis dienoraštis (palyginimas, algoritmo pateikimas, klaidų analizė). Pedagogė savo pranešimą baigė matematikos profesoriaus D. Jurgaičio mintimi „Jei padarysi viską idealiai tiksliai, tada kūrybos nebus, o kai suklysti ir nebemoki išbristi, tada ir įsijungia kiti varikliai, atsiranda kūryba.“

Monika Gaurilčikienė, anglų kalbos mokytoja, minėjo, jog kūrybiškumas – tai asmens įgymių ir ugdymo rezultatas. Nuo to, kur link bus kreipiama asmens veikla, kaip bus panaudojamos ir įprasminamos įgytos žinios bei gebėjimai, iš esmės priklauso ir kūrybiškumo ugdymo raida. Pedagogė supažindino su įvairiais kūrybišką ugdymą skatinančiais metodais ir technikomis: Robotel „SmartClass+“, canva, filmukų kūrimas, knygų bei filmų lyginimas, žodžių debesys.

Priešmokyklinio ugdymo pedagogė Erika Steponaitienė mano, kad kūrybiškumas – tai bene vienas iš reikalingiausių  gebėjimų ateities darbams atlikti. Svarbiausi veiksniai, lemiantys vaiko kūrybiškumą – turtinga aplinka ir kūrybingi pedagogai.

Visi pedagogai sutaria, kad kūrybiško mokymosi modelis leidžia vaikams dirbti savarankiškiau, dažniau rinktis ir priimti sprendimus bei dalyvauti produktyvesniuose pokalbiuose ir diskusijose. Tai svarbi priemonė, kuria naudodamiesi galime pamatyti, kaip kūrybiškas mokymas veikia vaikų norą ir gebėjimą tobulėti.

Į viršų