Šiaulių miesto savivaldybės viešosios bibliotekos Bibliografijos-informacijos skyriuje  veikia kilnojamoji paroda „Lietuvą kūrėme kartu“.

Parodos tikslas – visuomenei patrauklia, iliustratyvia forma papasakoti apie tautinių mažumų įsikūrimą Lietuvos teritorijoje, dalyvavimą kuriant Lietuvos valstybę, ginant Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę. Informacinė parodos medžiaga apima laikotarpį nuo tautinių mažumų įsikūrimo LDK iki šių dienų – išryškinami tautinių bendrijų istorijos faktai integruoti Lietuvos istorijos kontekste, nušviečiami pagrindiniai procesai, pristatomos ryškiausios istorinės  asmenybės ir jų nuopelnai, tautinių bendruomenių atstovų dalyvavimas kovose dėl nepriklausomybės.  Paroda veiks iki vasario 19 d.  

Pasak rengėjų – Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto Kultūros istorijos ir antropologijos programos III kurso studentai ir dėstytojai (pagrindinė kuratorė –  doc. dr. Jurgita Verbickienė), parodoje pristatomos asmenybės visuomenei galbūt yra mažiau žinomos, tačiau jų įamžinimo ženklų galime rasti visoje Lietuvoje: nuo nedidelio proginio pašto ženklo iki judrios miesto gatvės ar mokyklos pavadinimo.

Tautinės bendrijos nuo seno gerbė ir gynė valstybę, kurioje gyveno. Jos kartu saugojo šalies valstybingumą, taikiais būdais puoselėjo nepriklausomybę, o pavojaus akivaizdoje susitelkdavo jos ginti. Lietuvai atkūrus nepriklausomybę, 1918–1920 m. vykusiose  Nepriklausomybės kovose dalyvavo ne tik lietuviai, bet ir kitų tautybių atstovai. Lietuvoje įsikūrusias tautines mažumas veikė tos pačios istorinės raidos tendencijos – pakilimai ir nuosmukiai, okupacijos, politinės krizės,  persekiojimai, įvairios pertvarkos. Itin drastiškų visuomenės sudėties pokyčių sukėlė Antrojo pasaulinio karo metu vykdytas holokaustas – masinis žydų ir romų naikinimas. Šiandien požiūris į tautinių bendruomenių paveldą, mūsų bendrą istoriją keičiasi  – Lietuvos visuomenė tampa atviresnė, domisi tautinėmis mažumomis ir jų kultūriniu palikimu.

Parodą „Lietuvą kūrėme kartu“ sudaro 14 stendų. Keletas stendų skirti tarpukario Lietuvai ir to meto visuomenės santykiams. Tai laikas, kuomet imta orientuotis į lygias teises, suvokiant toleranciją kaip vieną iš valstybės stabilumo garantų. Ypatingas dėmesys parodoje skiriamas tarpukario Kaunui – laikinajai  Lietuvos sostinei, kurioje telkėsi intelektualinis potencialas, buvo priimami pagrindiniai politiniai sprendimai, ir kur labai stipriai koncentravosi tautinės bendruomenės.

Į viršų