facebookgoogle twitter instagram youtube krepselis

darbo laikas

telefono nr el pastas

Tarptautinės kultūros dienos minėjimas Gegužių progimnazijoje visada yra išskirtinis ne tik dėl šios įstaigos požiūrio į kultūrą, kaip neginčijamą vertybę, bet ir todėl, kad 2015-01-26 Taikos vėliavos komitetas, atsižvelgdamas į mokykloje puoselėjamą meninį ugdymą, į plačią šviečiamąją bei kultūrinę veiklą, Gegužių progimnazijos bendruomenei įteikė Taikos vėliavą, kuri pirmąkart mokyklos kieme suplevėsavo būtent balandžio 15-ąją – Pasaulio kultūros dieną. Kaip Kultūros dieną Gegužių progimnazijos bendruomenė paminėjo šiemet?

Penktadienį pirmą pamoką, naudodamasi mokyklos garso sistema, pradėjo progimnazijos direktorė S. Baranauskienė. Klasėse susirinkę mokiniai išgirdo mokyklos vadovės sveikinimą Pasaulio Kultūros dienos proga, priminimą apie kiekvieno žmogaus, nepriklausomai nuo jo amžiaus, žmogiškąjį įsipareigojimą savo darbais ir poelgiais kurti Kultūrą, apie mūsų visų pareigą saugoti kultūrinį paveldą.

Jau tapo gražia tradicija, kad visi progimnazijos mokiniai, artėjant Pasaulio kultūros dienai, yra skatinami pamąstyti apie savo santykį su kultūra. Ta proga kasmet mokykloje rašomi rašiniai kultūros tematika. Šiemet mokiniams buvo pasiūlyta pamąstyti, kaip jie supranta žodžius: „Kultūra atveria vartus į ateitį?“ Iš nuoširdžių mokinių darbų mokykloje gimė stendas „Balandžio 15-oji – Pasaulio Kultūros diena“. O šeši brandžiausi ir originaliausi darbai kovo pabaigoje buvo išsiųsti į Vilnių dalyvauti Taikos Vėliavos Komiteto organizuojamame ir Švietimo ir mokslo ministerijos globojamame rašinių konkurse, skirtame paminėti Pasaulinę Kultūros dieną. Būtent ištraukomis iš šių rašinių mokyklos direktorė S. Baranauskienė ir baigė savo sveikinimo žodį progimnazijos bendruomenei.

Iškart po šventinio sveikinimo Mokinių aktyvas ir įstaigos direktorė mokyklos aikštėje dalyvavo Taikos vėliavos pakėlimo ceremonijoje, aikštės centre buvo nupieštas taikos ženklas. O tuomet jau prasidėjo ir tiesioginis kūrybinis procesas: 1–7 kl. mokiniai, jų mokytojai čiupo kreideles ir mokyklos aikštė kaipmat pasipuošė spalvomis. Jaunieji kūrėjai piešė Mokyklos mandalą – tvarkos, pilnatvės ir tobulumo simbolį.

Tačiau tuo Pasaulio Kultūros dienos įprasminimas Gegužių progimnazijoje dar nesibaigė. Dvyliktą valandą ketvirtokai ir septintokai išskubėjo į kaimynystėje įsikūrusį Šiaulių miesto Viešosios bibliotekos Vaikų literatūros skyrių, kuriame buvo atidaryta 4–7 kl. mokinių kūrybinių dailės darbų paroda „Vydūno kelias“. Susirinkusiesiems sveikinimo žodį tarė dailės mokytoja ir Gegužių progimnazijos direktoriaus pavaduotoja ugdymui L. Lušienė. Ji pasidžiaugė autentišku ir kūrybišku mokinių požiūriu į didį Lietuvos filosofą, mokytoją, rašytoją, patriotą ir tiesiog be galo savo šalį mylėjusį mąstytoją Vydūną. Priminė, kad parodos dalyviams bus sudaryta proga gegužės mėn. dalyvauti išvykoje ir realiai pakeliauti Vydūno keliais. Vėliau dailės darbų apsuptyje skambėjo ir literatūriniai 6–7 kl. mokinių darbeliai, skirti Vydūnui. Mokiniai dalinosi savo eilėraščiais, akrostichais, miniatiūromis, impresijomis... Pažindinosi su išskirtinai daug Lietuvos kultūrai nusipelniusiu žmogumi – Vydūnu.

Tačiau ir tada Pasaulio Kultūros dienai skirti renginiai nesibaigė. Mokyklos bendruomenė buvo pakviesta jau tikrąją Pasaulio Kultūros dieną – balandžio 15-ąją – dalyvauti P. Višinskio bibliotekoje vyksiančioje diskusijoje.

Akivaizdu, kad atsakingas ir mąstantis žmogus supranta, jog nepakanka Kultūrą auginti tik balandžio 15-ąją organizuojant renginius ar dalyvaujant juose, tačiau juk žinome, kad viskas prasideda nuo Minties. Tad mums, švietimo darbuotojams, norisi tikėti, kad mokyklos suole pradėję mąstyti apie Kultūrą, mūsų mokiniai taps Kultūros nešėjais ir saugotojais. Tokią viltį puoselėti man leidžia mano mokinių rašiniai. Aštuntokė Ugnė rašo: „Bandau įsivaizduoti pasaulį be kultūros... Atvirai sakant, nelabai pavyksta... „Šiandieninė aš“ be geros knygos rankose, „šiandieninė aš“ be gimtojo žodžio lūpose, „šiandieninė aš“ be lietuviškos dainos... Ne, išties neįsivaizduoju savęs tokios... Koks šiandien būtų lietuvis be Mažvydo ar Donelaičio, be Baranausko ar Maironio?.. Nedrįstu spėlioti, tik esu tikra, kad kitoks nei dabar...“

Į viršų