facebookgoogle twitter instagram youtube krepselis

darbo laikas

telefono nr el pastas

2013-01-11 20

Juliaus Janonio gimnazijos administracija ir mokytojai vykusiame tęstinio projekto „Mokinkime ir mokykimės kitaip“ seminare analizavo, kokia mokykla vaikams būtų patraukli ir saugi.   
Sigitos STONKIENĖS nuotr.

Ką daryti, kad vaikas trokštų eiti į mokyklą ir mokytis su užsidegimu? Ar tai apskritai įmanoma? Juliaus Janonio gimnazijos administracija ir mokytojai vykusiame tęstinio projekto „Mokinkime ir mokykimės kitaip“ seminare susipažino su naujomis, tarptautinį pripažinimą pelniusiomis metodikomis, kurios įrodo, kad svajonių mokykla nėra utopija. Ji gali būti kuriama čia ir dabar, informuoja J. Janonio gimnazijos profesijos patarėja Sigita Stonkienė.
Minėtų metodikų esmė – ugdymo procese svarbiausia ne žinios, kurios laikui bėgant išgaruoja, o vaiko asmenybės laisvės, jo kūrybiškumo skatinimas ir lavinimas. Naujosios teorijos tvirtina, kad dėmesys kūrybiškumui yra tiek pat reikšmingas, kiek ir dėmesys raštingumui.
„Kaip žmogus elgiasi mažose situacijose, taip ir didelėse.“ „Naujos klaidos reiškia, kad žmogus tobulėja, senos – kad stovi vietoje“. „Kartais protą reikia palikti ramybėje - įjungti „dūšią“. „Jeigu nesi pasiruošęs suklysti, niekada nesukursi nieko originalaus“. Vytauto Gaidamavičiaus, vieno iš seminaro lektorių, teigimu, tokios ir panašios nuostatos turėtų tapti tėvų ir pedagogų santykių su savimi ir vaikais pagrindu.
Atlikdami praktines užduotis projekto dalyviai turėjo galimybę įsitikinti, jog pagrindinis bet kurios įstaigos, organizacijos, klasės, grupės sėkmės laidas yra bendradarbiavimas, ne jos narių konkurencija. To vaikai turėtų būti mokomi nuo mažens. Didžiausia klaida – lyginti vaikus vienus su kitais. Nespėjantis su kitais, ko nors nesuprantantis vaikas jaučiasi kaltas, dėl to tyliai ar garsiai pyksta, nusišalina nuo veiklos, o jo kūrybiškumas nužudomas“, - konstatavo psichologė Ramunė Žilionienė ir kaip pavyzdį pademonstravo filmą apie Balio saloje veikiančią Žaliąją mokyklą, kurioje vaikams leidžiama rinktis, ko jie nori mokytis, o pats mokymasis vyksta per diskusijas, gyvą tyrinėjimą, daug dėmesio skiriama globaliems dalykams, kūrybai. Šalia viso to kartais prireikia tylios ir pagarbios kantrybės, kol vaikas pats susivoks, ko jis iš tiesų norėtų.
„Svarbiausia išlaukti, - pabrėžė R. Žilionienė. - Nenorintys nieko veikti turi teisę nusišalinti nuo užsiėmimų. Bet jie visada sugrįžta, nelygu, kiek laiko toks nusišalinimas užtrunka. Vienoje Vokietijos mokykloje ilgiausiai toks nusišalinimas truko vienerius metus, tada vaikas pats pasiprašė veiklos. Šiukštu – jokios prievartos ir spaudimo.“
Dalies projekto dalyvių nuomone, Lietuvos mokyklose situacija galėtų pasikeisti tiktai tada, jeigu pasikeistų pati švietimo sistema. Tuo tarpu V. Gaidamavičius vienareikšmiškai argumentavo:  „kiekvienas iš mūsų gali daryti įtaką pokyčiams tiek savo aplinkoje, tiek „viršūnėms“, tereikia atsikratyti baimės.“
Prieš dvejus metus pradėto Europos Sąjungos finansuojamo projekto rezultatai leis įgyvendinti naujus ugdymo metodus, kurie bus taikomi šešiose šalies mokyklose.

Parengė Romualda URBONAVIČIŪTĖ

Į viršų