facebookgoogle twitter instagram youtube krepselis

darbo laikas

telefono nr el pastas

Zita KATKIENĖ

Narkotikai ir su jų vartojimu susijusios problemos pastaruoju metu kelia nemažų rūpesčių visuomenei. 2008 m. Lietuvoje buvo 5808 gydymo įstaigose registruoti narkotikų vartotojai, 2009 m. jų buvo jau 5953, tarp jų 11 vaikų. Kiek narkotikus vartojančių asmenų yra Šiauliuose? Šiaulių Centro poliklinikos Psichikos sveikatos centro pacientų registre jų yra per 120. Kiek vartojančių asmenų yra mieste, kiek šalyje, tikslių duomenų nėra, gydymo įstaigose užfiksuojami tikrai ne visi atvejai, matoma tik ledkalnio viršūnė.

Šiaulių Centro poliklinikoje daug metų gydomi nuo įvairių priklausomybių kenčiantys žmonės. Tačiau narkotikų vartotojai visada sudarydavo tik nedidelę jų dalį. Patys turėdami daug psichologinių ir socialinių problemų, neretai sulaukdami aplinkinių pasmerkimo ir priešiškumo, jie vengdavo ir vengia viešintis, ieškoti pagalbos, todėl net norėdami sunkiai gali keisti savo gyvenimą, gydytis. Dėl ligos, kurią dalis visuomenės linkusi laikyti tik elgesio problema ar net pasileidimu, įtariai ir su nepasitikėjimu vieni į kitus žiūri narkotikus vartojantys asmenys ir likusi visuomenės dalis. Pastaroji neretai dar ir mano, kad jei nematysime, izoliuosime, atstumsime, problema bus mažesnė. O visuomenės užribyje atsidūrę žmonės (tiesą sakant, kokios būtų to priežastys) labai sunkiai gali grįžti atgal. Socialinė atskirtis – ne literatūrinis terminas, o realybė.

Žalos  mažinimo programos – šansas, kuriantis galimybes narkotikus vartojantiems žmonėms sumažinti atskirtį, pabandyti grįžti į visuomenę, sulaukti paramos, galimybių bent sumažinti priklausomybės nuo narkotikų sukeltas sveikatos, socialines ir kitas problemas.

Tačiau gal  visuomenei neapsimoka rūpintis  tais užribyje atsidūrusiais žmonėmis? Žalos mažinimo programos yra skirtos ne tik vartotojams, bet ir visuomenei, jų dėka sumažinamos su narkotikų vartojimu ir rizikingu elgesiu susijusios neigiamos medicinos, socialinės, ekonominės, teisinės pasekmės. Besišvirkšdami narkotikus, vartotojai platina ŽIV bei hepatitų B ir C virusus. Šių ligų gydymas kainuoja labai daug. Kaip ir perdozavimo, sepsio, tuberkuliozės ir kitų ligų, kuriomis vartotojai dažnai serga, gydymas. Ilgiau vartojantysis narkotikus praranda darbą, šeimą. Pinigai kvaišalų dozei įsigyti dažniausiai gaunami nusikalstamu būdu. Kažkas kenčia apiplėštas ar apvogtas, kažkas tiria nusikaltimus, kažkas teisia, kažkas sodina į kalinimo įstaigą, kur visa sistema saugo prasikaltusįjį. Visa tai kainuoja. Kainuoja daug…

Šiaulių Centro poliklinikoje dirbantys specialistai įsitikinę, kad žalos mažinimas – galimybė keistis ir vartotojui, ir visuomenei. Greitai sueis dveji metai, kai Psichikos sveikatos centre veikia pakaitinės terapijos metadonu kabinetas. 2009 02 02 pirmieji du pacientai sulaukė gydymo. Tarp kitko, abu jie gydosi iki šiol. Kabinetas įsteigtas Jungtinių Tautų Narkotikų ir nusikalstamumo biuro lėšomis, vykdant projektą „ŽIV/AIDS prevencija tarp švirkščiamų narkotikų vartotojų bei jų priežiūra Estijos, Latvijos ir Lietuvos kalinimo įstaigose“. Tiems, kas mano, kad gydymas metadonu yra tik vieno narkotiko keitimas kitu, kad visuomenei brangu nemokamai dalyti kvaišalą, galima oponuoti, prieštarauti. Metadonas susintetintas ir pradėtas taikyti Vokietijoje 1937 m. kaip nuskausminantis vaistas. Skirtingai nei daugelis kitų opioidų, jis neturi euforizuojančio poveikio. Tiesiog jis apsaugo priklausomą asmenį nuo sunkiai ištveriamų abstinencijos simptomų, kai neištverdamas jų, jis priverstas vėl ir vėl pavartoti narkotiką. 2005 m. metadonas PSAO įtrauktas į būtinųjų vaistų sąrašą ir pakaitinei terapijai yra taikomas daugelyje pasaulio šalių. Gydymas metadonu  sumažina narkotikų vartojimą, su narkotikais susijusių  nusikaltimų skaičių bei rizikingo elgesio, kai platinamos ligos, skaičių. Galų gale tai pati efektyviausia gydymo priemonė tiems, kurie yra pasiryžę mesti narkotikus. Narkotinė medžiaga metadonas pakaitiniam gydymui taikoma įstatymų numatyta tvarka. O šį gydymą taikančiai įstaigai keliami labai aukšti reikalavimai. Ar tai labai brangu? 1000 ml preparato kainuoja apie 36 litus. Šešiolika dabar gydomų  pacientų tą kiekį išgeria per dieną. Per beveik dvejus metus gydėsi 34 žmonės. Kiek kainuotų kasdienių jų dozių įsigijimas gatvėje? Kiek būtų nukentėjusiųjų ieškant pinigų toms dozėms? Kiek  iš tiesų tai kainuotų visuomenei? Klausimas tik retorinis... Psichikos sveikatos centro specialistams malonu, kad jų pastangos suprantamos ir palaikomos tik metus dirbančio vyriausiuoju gydytoju Mindaugo Maželio. Jo pastangomis ir savivaldybės projekto  lėšomis baigiamas įrengti žemo slenksčio paslaugų kabinetas.

Žemo slenksčio paslaugos – kabinete teikiamos paslaugos, skirtos švirkščiamąsias narkotines ir psichotropines medžiagas vartojantiems asmenims, siekiant užtikrinti pirmąjį narkotikų vartotojų ir jų artimųjų kontaktą su sveikatos priežiūros ir socialinės sistemos darbuotojais. Jie betarpiškai bendraudami su pacientais siekia įgyvendinti pagrindinius žalos mažinimo uždavinius:
* užmegzti ir palaikyti ryšius su paslaugų gavėjais, jų partneriais, šeimos nariais ir teikti jiems bei jų partneriams informaciją apie sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų ir teisinių konsultacijų prieinamumą;
* sudaryti sąlygas paslaugų gavėjams, kurie nenori ar nepasirengę atsisakyti švirkščiamųjų narkotikų vartojimo, naudotis žalos mažinimo paslaugomis;

* motyvuoti paslaugų gavėjus atsisakyti narkotikų vartojimo ir mažinti rizikingą elgseną, tirtis, o prireikus gydytis;

* nukreipti ar informuoti paslaugų gavėjus, kur galima gauti sveikatos priežiūros, socialines paslaugas, teisines konsultacijas bei įtraukti juos į reabilitacijos, resocializacijos ir integracijos į visuomenę programas, nukreipti į anonimines savigalbos grupes;

* stebėti paslaugų gavėjų rizikingos elgsenos, susijusios su švirkščiamųjų narkotikų vartojimu, pokyčius bei vertinti jų sveikatos priežiūros ir socialinių paslaugų poreikius;

* mažinti aplinkos taršą ir žalą visuomenei, skatinant paslaugų gavėjus nemėtyti panaudotų, potencialiai užterštų švirkštukų ir adatų į aplinką bei skatinti naudotas adatas ir švirkštus atnešti į kabinetus, kuriuose jie surenkami ir nukenksminami;

* mokyti paslaugų gavėjus, jų partnerius, šeimos narius infekcijų ir priklausomybės nuo narkotikų  klausimais;
* teikti vartotojams kitas paslaugas.

Visos šios žemo slenksčio paslaugos skirtos vartotojams, siekiant užtikrinti pirmą jų kontaktą su sveikatos priežiūros ar socialinėmis institucijomis. Pagalba ir paslaugos čia anonimiškos, nereikalaujama asmens dokumentų ir prisirašymo prie gydymo įstaigos. Kreiptis gali narkotikų vartotojai, prostitucijos ir prekybos žmonėmis aukos ir kiti priklausomybę turintys asmenys. Jiems bus suteiktos konsultacijos, keičiami švirkštai ir adatos, dalijamos apsaugos priemonės, sterilūs šluostukai, tvarsliava. Taip pat  teikiama informacija, kur galima atlikti ekspres testus dėl ŽIV bei hepatitų virusų bei narkotikų vartojimo.

Labai svarbu tai, kad žemo slenksčio kabinete, tikėtina, dirbs šiuo metu socialinio darbuotojo padėjėjo darbo besimokantys buvę narkotikų vartotojai, kurie, remdamiesi savo skaudžia patirtimi, bandys paskatinti gelbėtis kitus, įgyvendindami projektą „lygus – lygiam“. Jau yra vilčių, kad kursis ir Anoniminių Narkomanų (savipagalbos) grupė – dar viena galimybė tiems, kurie nori išbristi iš narkotikų liūno ir laikytis blaivybės, siekti atsakingos ir prasmingos būties.

Į viršų