Jau XIV m. e. a. Kinijos medikas rašė apie žiedadulkių teigiamą poveikį žmogaus sveikatai.

Žiedadulkės – tai vyriškos lytinės augalų ląstelės, kurias renka bitės, jas kaupia kaip maisto atsargas ir jomis  maitinasi.

Žiedadulkes bitės renka iš įvairių laukinių ir kultūrinių augalų.

Žiedadulkės yra bičių produktas nes būtent šie vabzdžiai jas surenka iš įvairių žydinčių augalų. Žiedadulkės yra vyriškasis žiedo elementas, sudarytas iš atskirų mažų grūdelių ir reikalingas tam, kad patektų į jo piestelės purką, joje išvešėtų, o po to ten sunoktų sėkla. Žiūrint paprasta akimi, žiedadulkės atrodo kaip smulkūs milteliai. Priklausomai nuo augalo, iš kurio jos surinktos, skiriasi dydžiu, spalva, forma. Pavyzdžiui, akacijos žiedadulkės yra baltos, avietės – pilkšvos, grikio – gelsvos, obels – geltonos.

Žydintys augalai gamina labai daug žiedadulkių, kurių pagalba jie gali sunokinti sėklas ir plisti aplinkoje. Žmonės šį bičių renkamą natūralų produktą laiko vienu iš naudingiausių dėl jo maistinės vertės ir gydomųjų savybių.

Cheminė sudėtis, maistinė vertė ir gydomosios savybės

Žiedadulkėse yra daugiau nei 240 medžiagų, svarbių žmogaus organizmo biocheminiams procesams. Jose yra net 28 cheminiai elementai. Šis produktas turi visų mikroelementų, būtinų normaliam gyvo organizmo vystymuisi. Ypač daug jose yra kalio. Gana daug geležies, vario, kobalto, nemažai kalcio, fosforo, magnio, cinko, mangano, chromo, jodo. Žiedadulkėse gausu įvairių vitaminų, ypač B grupės, E, C, D, PP, karotinoidų. Beje, įvairių medžiagų ir vitaminų kiekis jose priklauso nuo augalo, iš kurio surinktos, rūšies, klimatinių sąlygų ir kai kurių kitų veiksnių.

Žiedadulkėse yra baltymų, riebalų ir angliavandenių. Savo kaloringumu maždaug prilygsta kviečių arba rugių miltams, todėl nelaikomos ypač maistingomis. Bet jos išsiskiria gydomosiomis savybėmis. Žiedadulkės malšina uždegiminius procesus, stiprina kapiliarus, „varo“ tulžį ir šlapimą, stabdo aterosklerozės ir piktybinių auglių vystymąsi. Jos turi biologiškai aktyvių junginių ir daug antioksidantų, kurie svarbūs įvairioms ligoms gydyti ir profilaktikai. Žiedadulkėse yra fermentų, kurie gerina medžiagų apykaitą ir reguliuoja svarbiausius biocheminius procesus, vykstančius organizme. Jose rastas net augimo stimuliatorius. Be to, šis produktas turi fitoncidų, kurie naikina bakterijas, grybelius ir virusus. Žiedadulkių gydomosios savybės nemažai priklauso nuo augalo, iš kurio jos yra surinktos.

Bičių duonelė irgi yra žiedadulkės, tačiau šis produktas šiek tiek kitokios sudėties. Joje, lyginant su žiedadulkėmis,  beveik dvigubai daugiau angliavandenių, ir perpus mažiau riebalų. Šiek tiek mažiau ir baltymų, bet jie geriau pasisavinami, mineralinių medžiagų, bet gerokai daugiau pieno rūgšties. Vitaminų bičių duonelėje yra ženkliai daugiau negu žiedadulkėse. Ypač daug joje vitaminų B1, B2, B6, PP, A, E ir D. Mineralinės druskos duonelėje sudaro maždaug 4-7 mg proc., organinės – 1-6 mg proc. Yra truputį fermentų ir hormonų.

Žiedadulkės yra unikalus bičių produktas, kuris gerina kraujodarą ir pažeistų audinių regeneraciją, normalizuoja endokrininės ir nervų sistemos veiklą, padeda gydyti cukrinį diabetą, širdies ir kraujagyslių, virškinamojo trakto ligas, stimuliuoja imuninę sistemą, didina protinį, fizinį darbingumą, yra tinkamos prostatos ligoms gydyti, lėtina organizmo senėjimo procesus – pailgina jaunystę ir gyvenimą. Šis produktas gydo pats ir sustiprina vartojamų vaistų gydomąjį poveikį, pavyzdžiui, pastebėta, kad vartojant žiedadulkes galima sumažinti antibiotikų dozes, o kai kada ir visai jų atsisakyti.

Naudingiausios žiedadulkės yra šviesios. Jas laikant biologinis aktyvumas sparčiai mažėja. Nustatyta, kad jau po 2-3 mėnesių vitaminų ir fermentų kiekis jose yra gerokai sumažėjęs. Sumaišytos su medumi arba cukraus pudra žiedadulkės ilgiau nepraranda savo vertės. Per metus jų gydomosios savybės vis tiek beveik išnyksta. Bičių duonelės veikliosios medžiagos išlieka gerokai ilgiau, todėl ji ilgiau tinkama vartoti.

Laikymo sąlygos ir vartojimas

Siekiant kuo ilgiau išsaugoti žiedadulkių savybes, jos sudžiovinamos, o vėliau dažniausiai konservuojamos su medumi arba cukraus pudra. Stiklainiai su konservuotomis žiedadulkėmis sandariai uždengiami ir laikomi vėsioje vietoje. Galima laikyti ir nekonservuotas, tik sudžiovintas žiedadulkes, bet tokios greičiau praranda savo vertę, be to, yra ne tokios skanios, kaip sumaišytos su medumi ar cukrumi. Bičių duonelė, turėdama gerokai daugiau už žiedadulkes pieno rūgšties ir angliavandenių, laikoma koriuose nepraranda savo vertės gana ilgai. Geriausia ją laikyti 1-12 laipsnių temperatūroje, vidutinio sausumo patalpoje. Svarbiausia saugoti nuo pelėsių grybelių (vadinamųjų duonelės kandžių), kurie sparčiai dauginasi drėgnoje ir šiltoje aplinkoje. Nesant tinkamų sąlygų, geriausia bičių duonelę sumaišyti su medumi santykiu 1:1 arba 1:2 ir laikyti sandariai uždengtame stikliniame inde vėsioje patalpose.

Džiovintos žiedadulkės vartojamos maždaug po 0,5 arbatinio šaukštelio du kartus per dieną, gydantis jomis dozę turėtų nurodyti gydytojas. Jos kruopščiai sukramtomos, kad geriau susimaišytų su seilėmis ir bitų lengviau suvirškinamos ir nuryjamos. Konservuotos su medumi ar cukraus pudra žiedadulkės vartojamos po 1 arbatinį šaukštelį 2-3 kartus per dieną. Panašiai vartojama ir bičių duonelė.

Bičių produktai žiedadulkės ir bičių duonelė yra naudingi ir vertingi mūsų organizmui, tačiau jais nevalia piktnaudžiauti, geriausia pasikonsultuoti su gydytoju.

Parengė Liudvikas RULINSKAS