Vaškas - tai pirmas pasaulyje polimerinis produktas, pagamintas bičių. Vašką gamina bičių darbininkių vaško liaukos, išsidėsčiusios apatinėje pilvelio dalyje.

 Bičių motina ir tranai vaško liaukų neturi. Daugiausia vaško pagamina jaunos 12-16 dienų bitės. Vaško gamyba ir jo išsiskyrimą stimuliuoja geras medunešis: kuo daugiau bitės prineša į avilį medaus ir žiedadulkių, tuo daugiau jos pagamina vaško ir siuva korių. Esant geram medunešiui stipri bičių šeima gali pagaminti iki 2-5 kg vaško.

Bičių vaškas buvo žinomas gilioje senovėje. Senovės Egipte vašką su medumi naudojo mirusiems balzamuoti, vaškinių žvakių gamybai. Viduramžių Lietuvoje, kur tuo metu dar vyravo drevinė bitininkystė, jau mokėta surinkti ir pagaminti didelius vaško kiekius, kurio užtekdavo vietinei rinkai ir eksportui. Viduramžiais ir vėlesniais laikais vaškas buvo naudojamas ne tik dailėje, skulptūroje, bet ir pramonėje: laivų statyboje, galvanotechnikoje, dažų ir lakų gamyboje.

Tik šviežias bičių liaukų išskirtas vaškas yra visiškai baltas. Vaškas, panaudotas korių gamybai, įgauna gelsvą spalvą, nes jame įmaišyta pikio ir žiedadulkių. Natūralus bičių vaškas turi malonų medaus kvapą, bet neturi skonio. Vaškas lydosi pašildytas iki 60-68 laipsnių temperatūros, netirpsta vandenyje ir glicerine, taip pat šaltame spirite. Tik pasiekus vaško lydymosi temperatūrą, jis tirpsta acetone, benzine, chloroforme, terpentine.

Į vaško sudėtį įeina sudėtingi eteriai (70-75 proc.), laisvos riebiosios rūgštys (13-15 proc.) ir angliavandeniai (12-15 proc.). Be to, vaške yra labai nedaug vandens (0,1-2,5 proc.), daug karotinoidų (provitamino A) ir kitų dažomųjų, aromatinių medžiagų. Jame yra nedaug mineralinių medžiagų, taip pat priemaišų: žiedadulkių, pikio, lervučių bei mirusių bičių liekanų. Nuo priemaišų kiekio priklauso vaško kokybė.

Vaškas nuo seno vartojimas medicinoje ir kosmetikoje.

XVIII-XIX a. pabaigoje ir XX a. pradžioje jis buvo išstumtas iš įvairių cheminių priemonių, tačiau pastaraisiais dešimtmečiais padėtis ėmė keistis. Vis daugiau atsiranda faktų apie neigiamą visagalės chemijos šalutinį poveikį, grįžtama prie natūralių biologiškai aktyvių medžiagų vartojimo, siekiant išgyti.

Tarp tokių medžiagų – vaškas.  

Rekomenduojama kramtyti korių medų, kurio sudėtyje yra vaško ir žiedadulkių. Tai sustiprina dantų smegenis, išvalo dantų kišenes nuo maisto liekanų, padeda kovoti su parodontoze. Nereikia bijoti praryti vaško gabaliuko - kartu su pikio priemaiša patekęs į virškinamąjį traktą jis pagerins žarnyno funkciją. Be to, kramtomas vaškas gerina seilių ir skrandžio sulčių išsiskyrimą, dėl to gerėja apetitas ir virškinimas.

Neseniai atlikti A. Siniakovo tyrimai parodė, kad vaško sudėtyje yra nemažai vitamino A, kuris yra būtinas odos epiteliui atsinaujinti. Taip pat neseniai buvo įrodytas vaško priešuždegiminis veikimas (jame buvo rasta į antibiotikus panašių medžiagų). Dėl to vašką galima vartoti odos ligų ir burnos gleivinės pažeidimams gydyti. Tai, A. Siniakovo teigimu, yra dėl to, kad nė viename gamtos produkte nėra tiek daug karotino bei karotinoidų, kaip vaške. Iki šiol buvo manoma, kad karotino (provitamino A) yra daugiausia morkose. Tačiau paaiškėjo, kad 100 g morkų karotino turi nuo 2 iki 9 mg, o 100 g vaško yra nuo 8 iki 12 mg karotino.

Pastaraisiais metais paaiškėjo, kad galima vašką vartoti peroraliai (prarijus per burną) gydant spazminį kolitą ir obliteruojantį endarteritą. Gydymą vašku galima derinti su kitais medikamentais.

Bičių vaškas tarsi iš naujo pradeda savo kelią medicinoje. Moksliniais tyrimais patvirtinta, jog bičių korių vaškas pasižymi unikaliomis gydomosiomis savybėmis. Jas sustiprina  kartu vartojamas medus. Pavyzdžiui, patariama kramtyti korius su medumi sergantiems šienlige. Gydymo vašku metodika vis plačiau taikoma ir gydant uždegimines nosies ertmės bei prienosinių ančių ligas, bronchinę astmą, parodontozę.

Vaške yra vitamino A, būtino normaliam ląstelių ir epitelio vystymuisi, jis turi minkštinamųjų ir priešuždegiminių savybių, todėl vartotinas odos ir gleivinių ligoms, žaizdoms gydyti.

Paprastai gydymas vašku derinamas su kitomis vaistinėmis priemonėmis. Vaškas – veiksminga gydymo ir profilaktikos priemonė: joks kitas produktas neturi tiek karotino, kiek vaškas.

Yra aprašytas sėkmingas vaško taikymas gydant spazminį kolitą.

Liaudies medicinoje vaškas nuo seno vartojamas kaip vietinė išorinė gydomoji priemonė nuo raudonosios vilkligės (kuri gydoma vaško ir sviesto tepalu).

Plačiai vaškas vartojamas įvairiems pleistrams, tepalams, balzamams gaminti – naudojamas kaip konservantas, taip pat šių preparatų klampumui, tankiui padidinti, susigėrimui į odą gerinti.

Tepalai su vašku gerina odos būklę, skatina jos žaizdų gijimą. Tai sąlygoje vaške esantis vitaminas A ir kai kurios kitos biologiškai aktyvios medžiagos.

Su vaško papildais galima paruošti įvairios konsistencijos vaistinių emulsijų: nudegimams gydyti, kremų nuo saulės, skystų įvairių aliejų emulsijų, medicininių žvakių.

Į skrandį patekusio vaško organizmas nepasisavina, bet juo elastingai ir lengvai sutepami vidaus organai – tai ypač palankiai atsiliepia žarnynui.

Yra duomenų apie sėkmingą vaško ir medaus vartojimą gydant akių nudegimus šarmais. Tuo atveju akys praplaunamos 5 proc. medaus tirpalu: vėliau stikline lazdele 4 kartus per dieną medaus dedama ant apatinio voko.

Žaizdų gijimą skatinantis ir uždegimą slopinantis vaško tepalas

Reikia: 20 g bičių vaško, 20 g eglės gyvašakių, 30 g augalinio aliejaus.

Į pašildytą aliejų reikia gabaliukais sudėti vašką ir gyvašakes. Jiems ištirpus mišinį reikia supilti į tamsaus stiklo indelį ir užsukti dangteliu. Taip paruoštas ir vėsioje vietoje laikomas tepalas išsaugo savo gydomąsias savybes ilgus metus. Vartojamas jis uždegimams slopinti ir kaip žaizdų gijimą skatinanti priemonė.

* Vaško, medaus ir svogūnų sulčių po 30 g.

* 6 g vaško, 0,5 g borakso, 27,5 g persikų aliejaus ir 10 g vandens.

Šios kaukės minkština veido odą, naikina šlakus, gerina veido odos mitybą.

Reikia: po 18 g balto vaško ir glicerino, 4 g stearino, 50 g ricinos aliejaus, 1 g sieros ir 2 lašų rožių aliejaus.

Viską sumaišius  pašildyti ant silpnos ugnies ir dar įdėti 100 g medaus. Dar kartą sumaišius, gaunama vienalytė masė. Tepant odą šiuo balzamu ji tampa švelni ir švari.

Paimti 50 g pikio, 30 g vaško ir įpilti vienos citrinos sulčių. Viską  sumaišius pašildyti. Tepalas laikomas uždarame indelyje. Tepalo storoku sluoksniu kasdien tepamos nuospaudos, jos bintuojamos. Nuėmus bintą ir pamirkius kojas 2 proc. karštame sodos vandenyje, lengvai nuospaudos pašalinamos.

Parengė Liudvikas RULINSKAS