facebookgoogle twitter instagram youtube krepselis

darbo laikas

telefono nr el pastas

Miesto grindiniui alsuojant karščiu, ištroškę ar prasčiau pasijutę sostinės ir kitų Lietuvos miestų gyventojai ir svečiai ypač pasigenda geriamojo vandens fontanėlių arba iš specialių talpų pilstomo švaraus vandens, nors ši praktika karštomis vasaromis seniai tapo užsienio didmiesčių kasdienybe.

"Prasminga būtų miestuose įrengti kuo daugiau fontanėlių, iš kurių žmonės galėtų atsigerti, ypač karštą vasaros dieną. Kokybiškas geriamasis vanduo iš čiaupo pagaliau turėtų būti mūsų siekiamybė, jis turėtų būti visiems prieinamas, geros kokybės. Civilizuotoje valstybėje turi būti gausu vietų, kur žmonės galėtų nemokamai atsigerti švaraus vandens, neieškodami, kur jo nusipirkti buteliuose", - stebisi vilnietė kardiologė Eglė Gatelienė.

Pasak Santariškių klinikų gydytojos kardiologės E. Gatelienės, per vasaros karščius sveikatos problemų turintys žmonės dažniausiai stengiasi nejudėti iš namų net ir pas gydytojus, vis dėlto pastebimai padaugėja ligonių, atvežamų į ligoninių priėmimo skyrius. 

Medikai primygtinai pataria per didžiuosius vasaros karščius kenčiantiems nuo širdies ir kraujagyslių ligų žmonėms saugotis tiesioginių saulės spindulių, vartoti vidutiniškai po du tris litrus skysčių per dieną, atsargiai įvertinti savo sveikatos galimybes renkantis atostogoms karšto klimato zonas. 

- Įpusėjus vasarai, šįmet karščiai Lietuvoje kiek mažesni negu pernai, tačiau meteorologų žemėlapiuose matome, kad kitose Europos šalyse temperatūros vėl šokteli iki rekordinių. Kokiais negalavimais dažniausiai skundžiasi žmonės vasarą kreipdamiesi į medikus?

- Šiltuoju metų laiku, ypač per karščius, dažnesni būna smegenų kraujotakos, širdies ritmo sutrikimai, žemas kraujospūdis, galvos svaigimai. Pacientai dažniau konsultuojami vidaus ligų gydytojo, neurologo, kardiologo. Aišku, sunkiausia būna žmonėms, kurie turi širdies ir kraujagyslių problemų, ypač vyresniems, turintiems kraujospūdžio bėdų. Žinoma, kad karštis ir skysčių praradimas skatina kraujospūdį mažėti, todėl vartojantys vaistus nuo aukšto kraujospūdžio pacientai jaučiasi tikrai blogai - dėl karščio išsiplečia kraujagyslės, mažėja kraujospūdis, svaigsta galva, juntamas mieguistumas, gali pritemti sąmonė.

- Vadinasi, jeigu gatvėje matome einantį ir kiek svyruojantį žmogų, jis nebūtinai yra neblaivus?

- Iš tiesų gal retai įsižiūrime, bet einančių ir svyruojančių žmonių net ir ne karščių metu būna nemažai, mat daugybė ligų gali sąlygoti tam tikrus pusiausvyros sutrikimus, kuriuos žmogus gal neiškart suvokia ir ne visada kreipiasi į gydytojus. Vis dėlto dažniausiai tokiais atvejais reikalinga neurologo konsultacija, papildomi tyrimai.

- Kokių profilaktikos priemonių patariama griebtis užklupus karščiams?

- Visiems žmonėms, net ir visiškai sveikiems, jauniems ir ypač vaikams, reiktų vengti tiesioginių saulės spindulių ir ilgai juose nebūti, būtinas galvos apdangalas arba net ir skėtis. Prisiminkime praėjusių amžių damas -jos žinojo, kaip slėptis nuo saulės ir išvengti karščio smūgio. Taigi skėtis nebūtinai buvo tik kostiumo detalė ir prabangos atributas...

Be to, per karščius būtinas pakankamas skysčių, mikroelementų kiekis, nes būtent su prakaitu pasišalina didelis kiekis skysčių ir reikalingų elektrolitų, atsakingų už gerą širdies darbą, ritmišką ir stabilią jos veiklą, normalų kraujospūdį. Per karščius patariama papildomai vartoti ir kalio, ir magnio preparatų, žinoma, jeigu nėra tam tikrų ligų (pavyzdžiui, inkstų), kai papildomas kalio vartojimas būtų pavojingas.

- Ar mineralinis vanduo, geriamas dideliais kiekiais, visada yra naudingas?

- Skysčių balansui organizme atkurti tinka ir mineralinis vanduo, tačiau esama tam tikrų virškinimo, inkstų, endokrininės sistemos ligų, kai daug mineralinio vandens gerti nepatariama. Tuomet labiau tiktų paprastas vanduo ir atitinkamos kalio, magnio, kitų svarbių organizmui mikroelementų (preparatų )dozės. 

- Kaip patartumėte per karščius elgtis turintiems aukštą kraujospūdį, senyvo amžiaus žmonėms?

- Mūsų močiutės kaimuose ir nemokytos žinodavo, kad darbus lauke geriausia nudirbti anksti ryte, o per karščius stengtis būti troboje ir tik vakarop kelti koją iš namų. Žmonėms, turintiems aukštesnį kraujospūdį, būtina jį stebėti - keliskart per dieną matuoti arterinį spaudimą ir pagal rodmenis, pasitarus su gydytoju, galbūt laikinai pakeisti savo įprastas vaistų dozes. Staigiai nukritus kraujospūdžiui, galima išgerti sūresnio vandens, stiprios arbatos, net puodelį kavos.

Galiu priminti, kad rekomenduojamas kraujospūdis yra 120/80 - 130/85 mmHg - ši norma taikoma visiems visų grupių pacientams, net ir senyvo amžiaus. Jauniems žmonėms visiškai normalus kraujospūdis gali būti 110/70 mmHg, jeigu žmogus gerai jaučiasi. Keleto pastarųjų metų tyrimai parodė, kad dalis insultų senyvame amžiuje įvyksta būtent dėl sumažėjusio kraujospūdžio, todėl kai kurie medikai pasisako už aukštesnį kraujospūdį (140/90 mmHg) vyresnio amžiaus žmonėms, tačiau tai tebelieka diskusijų objektas.

Ne paslaptis, kad šiais laikais insultai ir infarktai "jaunėja". Mano praktikoje pasitaikė atvejų, kada infarktas ištiko 28 ir net 24 metų vyrus, 31 metų moterį, bet tikrai tai ne patys jauniausi pacientai.

- Kokią pirmąją pagalbą galėtų suteikti aplinkiniai, įtarę žmogui insultą arba infarktą? Kokius simptomus jaučia patys ligoniai?

- Infarkto atveju dažniausiai juntamas skausmas krūtinėje, nors būna ir vadinamųjų "nebylių" infarktų. Dažnai žmogų išpila šaltas prakaitas, gali būti dusulys, staiga sumažėjęs kraujospūdis, pavojingi ritmo sutrikimai. Insulto atveju skausmas krūtinėje bus retai - vyraus galvos svaigimas, pykinimas, kalbos sutrikimas, mieguistumas, regėjimo sutrikimai, dalies kūno aptirpimas arba ir visiškas nejautrumas, netgi nejudrumas - paralyžius. Kraujospūdis gali būti ir labai aukštas, ir žemas. 

Jei pacientas skundžiasi silpnumu, galvos svaigimu, pirmiausia jį reikia paguldyti taip, kad galva būtų kuo žemiau ir smegenys gautų kuo daugiau kraujo, duoti gerti skysčių, užčiuopti pulsą, pagal kurį galima įvertinti kraujospūdį, galimus ritmo sutrikimus. Žinoma, gatvėje profesionalios medicininės pagalbos nesuteiksi, reikia nedelsiant kviesti greitosios pagalbos brigadą.

Vyresni žmonės neretai nešiojasi tradicinių vaistų - validolio, nitroglicerino, tačiau vartoti nitrogliceriną, kuris pasižymi labai greitu ir stipriu kraujagysles išplečiančiu efektu, kartais pavojinga. Jis išplečia visas kraujagysles - tiek širdies, tiek galvos, taigi kraujospūdis krinta labai staigiai ir stipriai. Todėl žmogui gali dar labiau pablogėti - jeigu jis iki tol buvo sąmoningas, tai pavartojęs nitroglicerino, gali net prarasti sąmonę. O validolis, kaip mes juokaujame, yra sveikųjų vaistas ir dažnai padeda, nepadarydamas didelės žalos.

- Įpusėjo vasara, pats atostogų įkarštis, daug žmonių, dažnai ne pačios geriausios sveikatos, vyksta į karšto klimato zonas, ne po vieną valandą skrenda lėktuvu...

- Kelionėse tikrai esama nemažai rizikos, ir teisūs tie, kas bijo vykti vasarą į labai karšto klimato zonas. Turintiems širdies problemų tokiose šalyse reikėtų didžiumą laiko praleisti kondicionuojamoje patalpoje su buteliuku vandens ir įprastais, nuolat vartojamais vaistais, nepamiršti kraują skystinančių vaistų, pavyzdžiui, aspirino. Skrydžiai lėktuvu vadinamiesiems "širdininkams" irgi kelia tam tikrų pavojų - didėja ūmių širdies kraujotakos, pavojingų ritmo sutrikimų rizika. Tai - dažniausios staigių "širdinių" mirčių priežastys, kurias neretai labai sunku prognozuoti.

Beje, rizikos tokiems žmonėms esama ir kopiant į kalnus. Ir ne tik dėl didesnio fizinio krūvio. Aukštikalnėse žmonės, turintys širdies ir kraujagyslių sistemos ligų, jausis blogai, nes kraujo įsotinimas deguonimi dideliame aukštyje yra mažesnis, o per pakenktas širdies kraujagysles tokie ligoniai ir taip gauna mažiau kraujo, o su juo ir deguonies, sutrinka deguonies pristatymas į jau "badaujantį" širdies raumenį (miokardą).

Taigi visiems, ypač prastesnės sveikatos žmonėms, linkiu stebėti save, įsiklausyti į savo organizmo siunčiamus ženklus ir stačia galva nenerti į karštos vasaros malonumus.

Kalbino Eltos korespondentė Laura Pačtauskaitė
Į viršų