Neseniai buvo paminėtos 400-osios farmacininkų globėjo šventojo Jono Leonardžio mirties metinės. 
Kunigas Jonas Leonardis buvo kanonizuotas 1938 metais. Šventuoju paskelbė popiežius Pijus XI. Tačiau šis šventasis farmacininku globėju tapo ne iš karto, o tik 2006 metais.
 
Bažnyčios paskelbtas farmacininkų globėjas ir užtarėjas prieš Dievą yra šventasis Jonas Leonardis.
 
Būsimas šventasis gimė 1541 metais, tuo metu nepriklausomoje Lukos Respublikoje, centrinėje Italijoje. Septyniolikmetį sūnų tėvas pasiuntė į Lukos miestą mokytis vaistininko amato. Po kelerių metų jis gavo oficialų Lukos Respublikos dokumentą, suteikiantį jam vaistininko kvalifikaciją ir teisę atidaryti savo vaistinę.
 
Nors ir turėdamas vaistininko kvalifikaciją, Jonas Leonardis savo galimybėmis pasinaudoti neskubėjo. Jis nuolat sprendė dilemą, ką gali geriausia padaryti gyvendamas šiame pasaulyje. Ir jis ryžosi tapti dvasininku, atsidėjo teologijos studijoms ir jau 1572 metų pradžioje priėmė kunigystės šventimus, o Trijų Karalių iškilmių dieną aukojo pirmąsias šventąsias Mišias. Tačiau jis niekada neprarado savo aistros farmakologijai.
 
Po savo įšventinimo į kunigus jis tapo labai aktyvus pagalbininkas įvairiuose darbuose, ypač ligoninėse ir kalėjimuose, sau į pagalbą pritraukė kelis jaunus nespecialistus. Jis visiškai neišsižadėjo farmacijos, stengėsi padėti žmonėms įveikti ir kūno ligas, ir dvasinius negalavimus. Tačiau visą gyvenimą būsimasis šventasis buvo įsitikinęs, kad žmogui reikia ne tik medicinos, bet pirmiausia Jėzaus Kristaus asmeniško bendravimo su juo. Reikia viską pradėti nuo Kristaus, - mėgdavo sakyti jis.
 
1574 metais Jonas Leonardis įkūrė Mergelės Marijos reformuotųjų kunigų kongregaciją, vėliau pasivadinusią Reguliniais Dievo Motinos kunigais. Jos charizmas – siekti visos Bažnyčios atsinaujinimo, pradedant vargingiausių visuomenės, o kartu ir bažnytinės bendruomenės sluoksnių orumo, gynimu ir visokeriopa pagalba jiems, pradedant šalpa, gydymu, švietimu. Jono Leonardžio įkurta kongregacija įsiliejo į gana platų tuometinį Bažnyčios atsinaujinimo judėjimą, kuriam priklausė tokios žimios asmenybės kaip Karolis Baromiejus, Pilypas Naris, Ignacas Lojala, Juozapas Kalasantas, Kamilis Lelietis, Aloyzas Gonzoga.
 
Tuo laikotarpiu XVI ir XVII amžių sandūroje, jau buvo pradėję ryškėti moderniosios kultūros kontūrai, o kartu ir būsimas proto atskyrimas nuo tikėjimo, manymas, kad žmogus gali savarankiškai gyventi „tarsi Dievo nebūtų”. Šventasis Leonardis niekada nepamiršo savo pirmojo pašaukimo, tik ėmėsi rūpintis ne tik žmonių kūno, bet ir sielos negaliomis. Jis mokė apie Dievo mediciną, kuri yra Jėzus Kristus, nukryžiuotas ir pakiltas, visų daiktų matas”.
 
Farmacininkus globoja ne tik Jonas Leonardis.
 
Šv. Jonas Leonardis nėra vienintelis farmacininkų globėjas. Vieni labiausiai žinomų farmacininkų užtarėjų yra šventieji ankstyvosios krikščionybės dvyniai kankiniai, gimę Arabijoje, Kosma ir Domianas. Nuo pat ankstyvos vaikystės tėvai jiems stengėsi įdiegti Dievo meilę ir dorybę, ir jie buvo uolūs mokiniai. Kaip sakoma, Viešpats palaimino gerus jų ketinimus ir suteikė ypatingą malonę – gydymo dovaną. Jie gydė be užmokesčio, nežiūrėdami lyties, amžiaus, rango ar statuso. Apie jų gydymo dovaną pasakojama daug neįtikėtinų stebuklų. Ir jie tai darė ne tam, kad taptų turtingais ar žinomais, didžiausias jų tikslas buvo tarnauti Dievui ir Dievo meilės vardan išreikšti meilę kitiems.
 
Ligoninių vaistininkai turi savo globėją – XX a. mistiką vaistininko dukterį St. Gemma Golgani – Gema Galgani.
 
Šventieji globėjai renkami iš daugiau kaip 4500 šventųjų, kuriuos pripažįsta Romos katalikų bažnyčia. Globėjai skelbiami įvairioms profesijoms, ligoniams, šalims arba įvykiams bei reiškiniams.
 
2009 m. spalio 10 d. Kaune Lietuvos vaistininkai paminėjo savo globėjo Šv. Jono Leonardžio – Džiovani Leonardi dieną.
 
Lietuvos Farmacijos Sąjungos XXIV suvažiavime Kaune Lietuvos medicinos ir farmacijos istorijos muziejaus direktorius Dz. Tauras Mekas skaitė pranešimą „Vaistininkų globėjas Šv. Jonas Leonardis”.
 
Šv. Jono Leonardžio penkių metrų aukščio šio šventojo statula iškilo Vatikane Šv. Petro bazilikos nišoje, kurią pašventino popiežius Benediktas XVI 2008 m. balandžio mėnesį.
 
Parengė Liudvikas RULINSKAS

Į viršų