Vaistažolės praverčia ne tik sukarščiavus. Jei po ranka neturite tepalo, kuris nuramins degančią nuo saulės odą, galite išbandyti arnikų  gelį, o sumuštą ir skaudamą vietą gydyti kaip vaikystėje didžiuliais trauklapio lapais. Ar žinote, kad prie žemės lenkiantis žemas kraujospūdis jūsų nevargins, jei išgersite kelis gurkšnius rozmarinų vyno, o pankolis ne tik gardina žuvį, bet ir gerina virškinimą. Dažnam šią karštą vasarą prireikia pagalbos, įgėlus vabzdžiui ar persikaitinus saulėje. Ir čia jums gali padėti vaistažolės.

Poveikis: džiovintuose žieduose yra visas veikliųjų medžiagų kompleksas - pirmiausia sutraukiamosiomis savybėmis pasižyminčių medžiagų, flavonoidų  (biologiškai aktyvių medžiagų, kurios veikia kaip antioksidantai) ir eterinių aliejų. Jos teikia reumatą slopinantį ir antibakterinį poveikį, saugo nuo uždegimų.

Padeda: susižeidus bukais daiktais - esant sutrenkimams, suspaudimams, patempimams, kraujosruvoms. Nudegus saulėje, nusiplikius, sugėlus vabzdžiams. Esant rankų, pirštų ir kelių artrozei, pirštų sąnarių uždegiminiam reumatui, atsiradus ūmių patinimų ir skausmų. Esant nugaros skausmams, raumenų traukuliams ir išsišokus venoms. Dėti arbatos nuoviro kompresus, vartoti tepalą arba gelį.

Kompresai: susižeidus bukais daiktais šiltą arbatos kompresą dėti 3-4 kartus per dieną, laikyti 30 min. Esant artrozei, atvėsusios arbatos kompresą laikyti 20-30 min. Esant uždegiminiam reumatui, atvėsintos arbatos kompresą ant skaudamos vietos laikyti 2 val.

Kaip paruošti: 4 šaukštelius džiovintų arnikų žiedų užplikyti puodeliu verdančio vandens, po 10 min. nukošti. Arbatoje pamirkyti lininį rankšluostį ir uždėti ant skaudamos vietos.

Tepalas: susižeidus bukais daiktais, esant nugaros ir venų skausmams, raumenų traukuliams skaudamą vietą tepti 10–15 proc. arnikų ekstraktu.

Gelis: idealus nudegus saulėje, sugėlus vabzdžiams, nusiplikius, nudegus, esant uždegiminiam reumatui ir aktyviai artrozei. Vėsina ir tuo pat metu į odą patenka uždegimą slopinančios medžiagos. Arnikų gelį laikyti šaldytuve, šaltą storai tepti ant sužeistos vietos.

Poveikis: lapuose yra eterinio aliejaus, rauginių ir sutraukiamąjį poveikį  turinčių medžiagų, flavonoidų, kurie aktyvina kraujotaką.

Padeda: esant išsekimui, reumatui; kamuojant žemam kraujospūdžiui stimuliuoja kraujo cirkuliaciją; esant žemam kraujospūdžiui ir išsekimui padeda rozmarinų vynas; esant reumatui – rozmarinų vonia.

Vynas: 20 g džiovintų rozmarinų lapelių užpilti litru baltojo vyno ir palaikyti savaitę. Nukošti. Vėsioje vietoje laikomas vynas gali stovėti maždaug mėnesį. Gerti 2-3 kartus per dieną po 20 ml.

Vonia: 50 g rozmarinų lapelių užplikyti litru verdančio vandens, palikti 30 min. pritraukti. Nukoštą ekstraktą supilti į 38 laipsnių vonią ir maudytis 5-10 min. Paskui valandą pagulėti ramiai. Neruošti rozmarinų vonios vakare, nes ji tonizuoja.

Poveikis: eteriniai aliejai, rauginės medžiagos ir flavonoidai skystina gleives ir gerina atsikosėjimą. Veiksmingai naikina bakterijas ir virusus.

Padeda: esant kosuliui, slogai, sinusitui ir bronchitui. Esant slogai, kosuliui ir bronchitui, 3–6 kartus per dieną gerti čiobrelių arbatą. Esant sinusitui, 2-3 kartus per dieną daryti čiobrelių  aliejaus inhaliacijas.

Arbata: 2 arbatinius šaukštelius smulkintų čiobrelių užplikyti puodeliu verdančio vandens, uždengti ir leisti 5 min. prisitraukti. Nukošti.

Inhaliacija: į dubenį įpilti litrą verdančio vandens, įlašinti lašą čiobrelių aliejaus, pamaišyti. Pasilenkti virš  dubens ir pridengus galvą bei dubenį rankšluosčiu 10 min. kvėpuoti garais.

Poveikis: procianidinai ir flavonoidai išplečia vainikines širdies kraujagysles, skatindami kraujo pritekėjimą į širdį, stiprina širdį ir gerina širdies raumens susitraukimus.

Padeda: esant širdies veiklos sutrikimams, širdies susitraukimams stiprinti, širdies permušimams švelninti. Širdies kraujotaką puikiai stiprina arbata. Gerinti širdies aprūpinimą deguonimi veiksmingai padeda gudobelių preparatai - kapsulės, tabletės ar lašai. Gudobelių poveikis pajuntamas pavartojus 4-6 savaites.

Arbata: 2 arbatinius šaukštelius gudobelių žiedų ir lapų užplikyti puodeliu verdančio vandens, leisti 15 min. pritraukti, nukošti. Gerti po puodelį arbatos 3-4 kartus per dieną.

Poveikis: sudžiovintuose meškauogių (dar vadinamų ir arkliauogėmis) lapuose yra daug metilarbutino, flavonoidų bei rauginių medžiagų. Jos dezinfekuoja šlapimo pūslę ir stabdo bakterijų dauginimąsi.

Padeda: esant šlapimo pūslės uždegimui ir dirgliai šlapimo pūslei. Per dieną  išgerkite 3-5 puodelius meškauogių arbatos. Kad šlapimo kanalai geriau išsiplautų, po kiekvieno puodelio arbatos išgerkite po stiklinę vandens.

Arbata: kupiną  šaukštelį džiovintų meškauogės lapų užplikyti puodeliu verdančio vandens, leisti 10-15 min. prisitraukti ir nukošti. Įbėrus žiupsnelį sodos (ant peilio galiuko) arbata lengviau pasisavinama.

Jei skrandis jautrus, galimas pykinimas ar vėmimas. Tokiais atvejais arbatą  rekomenduojama gerti šaltą.

Poveikis: pankolių  vaisiuose, dar vadinamuose sėklomis, gausu eterinių aliejų, flavonoidų ir sterolių, kurie atpalaiduoja spazmus, gydo uždegimą, varo šlapimą. Vaisių aliejus sužadina plaukelių judėjimą kvėpavimo takuose, skystina gleives ir gerina skrandžio bei žarnyno veiklą.

Padeda: esant virškinimo sutrikimams - vidurių pūtimui, pilnumo jausmui, pykinimui ir vėmimui, dirgliajai žarnai bei jautriam skandžiui. Padeda sloguojant, kai užsikimšusi nosis. Esant virškinimo sutrikimams, pykinimui, vėmimui, dirgliam žarnynui ir jautriam skrandžiui gerti po 1-2 puodelius arbatos keliskart per dieną. Esant užsikimšusiai nosiai, nedideliais kiekiais išgerti 3-4 puodelius arbatos per dieną.

Arbata: sutrinti arbatinį šaukštelį pankolių vaisių (arba nusipirkti vaistinėje jau susmulkintų), užplikyti puodeliu verdančio vandens, uždengus leisti 10 min. prisitraukti ir nukošti.

Poveikis: žievėje esantys antranoidai sutraukia į žarnyną vandenį bei mineralines medžiagas, neleisdami organizmui jų pasisavinti. Šitaip atsiranda stiprus vidurius laisvinantis poveikis.

Padeda: užkietėjus viduriams. Vakare reikia išgerti puodelį šaltekšnių arbatos. Dėmesio: arbatą galima gerti tik kelias, daugiausia - keturias dienas.

Arbata: arbatinį  šaukštelį žievės užplikyti puodeliu verdančio vandens, leisti 10 min. prisitraukti, nukošti.

Stiprina širdį veikiančių medikamentų, kuriuose yra rusmenių, bei skysčius varančių medikamentų (diuretikų) poveikį.

Poveikis: gysločio lapuose yra 10 proc. gleivių, taninų, organinių rūgščių, mineralinių druskų, ypač kalio. Gysločių preparatas - plantagliucidas atpalaiduoja spazmus, slopina uždegimą, sergant virškinamojo trakto ligomis šiek tiek padidina skrandžio sekreciją. Gleivės, kurių yra augale, mažina kvėpavimo takų jautrumą, palengvina atsikosėjimą. Šviežių gysločių lapų sultys naikina bakterijas.

Padeda: gysločio sultimis gydomos skrandžio ir žarnyno ligos.

Ant pūlingų  žaizdų, sumušimų, vapsvų ir bičių sugeltų vietų  dedami sumaigyti švieži augalų lapai. Sergant viršutinių  kvėpavimo takų ligomis padeda gysločių lapų arbata.

Gysločio arbata geriama po pusę stiklinės 3-4 kartus per dieną, 15 min. prieš valgį, jei sumažėjo skrandžio rūgštingumas ar yra skrandžio opa.

Arbata atsikosėjimui palengvinti: šaukštą vaistažolių užpilkite stikline verdančio vandens, 15 min.  maišykite, po to perkoškite ir per du kartus išgerkite užpilą.

Jei kamuoja virškinamojo trakto ligos, reikia 2 šaukštus gysločio lapų  užpilti 200 ml verdančio vandens, uždengus indą įstatyti į  verdančio vandens vonelę ir kaitinti 30 min. Ataušinti, nukošti ir įpilti vandens, kad būtų 200 ml.

Jei nuolat per mažas skrandžio rūgštingumas, gysločių lapai nevartojami.

Parengė  Liudvikas RULINSKAS