Zita KATKIENĖ

Baigiantis 2010 metams Šiaulių ligoninės Kraujo banke užregistruota 111 kaulų čiulpų donorų. Lietuvoje kasmet maždaug šimtui žmonių, sergančių onkologinėmis kraujo ligomis, yra būtinos kaulų čiulpų transplantacijos. Iš donoro paimti kaulų čiulpai ar kamieninės ląstelės perpilamos recipientui, kraujo vėžiu sergančiam žmogui. Jei donoriniai kaulų čiulpai prigyja, ligonio organizme vėl ima gamintis sveikos kraujo ląstelės, - žmogus įveikia grėsmingą ligą. Kartais kaulų čiulpai neprigyja, todėl procedūrą tenka kartoti. Šiaulių ligoninės Kraujo banko vedėja Neringa Mikalauskienė sako, jog ypatingą vertę turi sveikų žmonių apsisprendimas tapti kaulų čiulpų donorais. Toks pasiryžimas yra dovana gyvenimui, galbūt tai yra tiesiog padėka už tai, kad žmogus yra sveikas, kad jam suteikta tokia bendrystės su visais galimybė. Nors registre užsiregistravusio žmogaus kaulų čiulpų gali neprireikti ir visą gyvenimą, tačiau labai svarbu, kad užsiregistravusiųjų būtų kuo daugiau.

Registruojasi tik apsisprendusieji        

„Sutinku būti negiminingų kaulų čiulpų donoru“, - tokį pareiškimą, apsilankęs Šiaulių ligoninės Kraujo banke gali parašyti kiekvienas nuo 18 iki 45 metų šiaulietis, kuris atitinka sveikatos reikalavimus. Šiaulių ligoninės Kraujo banko vedėja, gydytoja tranfuziologė Neringa Mikalauskienė pažymi, jog nėra savaitės, kad nebūtų registruojamas nors vienas potencialus donoras.

Ypač besiregistruojančiųjų padaugėjo prieššventiniu laikotarpiu. N. Mikalauskienė mano, jog prieššventinės nuotaikos skatino gerumą. O svarbiausia tai, kad šį kelią žmonės pasirenka sąmoningai ir atsakingai.

Prireikus surasti tinkamą kaulų čiulpų donorą - labai sunku. Laukimas, žinoma, rizikingas, nes kraujo liga, nors ir gydoma, progresuoja - kuo anksčiau atliekama kaulų čiulpų transplantacija, tuo didesnė tikimybė, kad ligonis pasveiks. 

Daugėja žmonių, sergančių hematologinėmis ligomis. Apie 95 proc. hematologinių ligonių gydyti reikalingi negiminingo donoro kaulų čiulpai, nes sergantiesiems kraujo vėžiu ne visada padeda vien gydymas vaistais. Daliai jų gali padėti tik donoro kaulų čiulpų (kamieninių kraujodaros ląstelių) persodinimas. Transplantacijos metu sergančios paciento kraujodaros ląstelės pakeičiamos sveikomis donoro ląstelėmis, kurios vėl gamina sveiką kraują.

2004 metais Lietuvoje buvo atlikta pirmoji negiminingo donoro kaulų čiulpų transplantacija Lietuvos onkohemotologijos centre. Iki tol Lietuvoje kraujo vėžiu sergančiuosius ir tik kaulų čiulpų transplantacijos pagalba išgydomus žmones galėdavo išgelbėti donorai - šeimos nariai. Tačiau tinkamą donorą paprastai turi tik 1 iš 5 žmonių. Tačiau visų artimųjų, kurie tiriami dėl donorystės, duomenys lieka registre ir, pasak N. Mikalauskienės, gali būti kviečiami būti kaulų čiulpų donorais kitam ligoniui.

Tais atvejais, kai tinkamo donoro šeimoje nėra, Lietuvos pacientų gyvybes gelbėdavo Pasaulinio negiminingų kaulų čiulpų registro nariai - Vokietijos, Lenkijos, Italijos, JAV donorai. Prieš ketverius metus šiame registre užregistruotas 10 milijonasis donoras ir pradėta akcija „Būk geras“. Ši ilgalaikė akcija ir ragina žmones tapti potencialiais kaulų čiulpų donorais.

Registracija ir tyrimai - drauge

Šešiose skirtingose Lietuvos gydymo įstaigose vykdoma negiminingų kaulų čiulpų donorų registracija. Viena jų - ir Šiaulių ligoninė. Jei žmogus nusprendžia užsiregistruoti kaip potencialus kaulų čiulpų donoras, jis atvyksta į Kraujo banką (Šiaulių ligoninė, 2 korpusas, II a., V. Kudirkos g. 99). Čia užpildoma negiminingo kraujodaros kamienių ląstelių potencialaus donoro anketa bei asmens sutikimas, kad jo duomenys būtų užregistruoti Lietuvos negiminingų donorų registre. Tada iš šio asmens venos bus paimti trys mėgintuvėliai (po 3 mililitrus) kraujo. Paimti mėginiai ir užpildyti dokumentai siunčiami į Vilniaus universiteto Santariškių klinikos Hematologijos, onkologijos ir transfuziologijos centrą, kuriame bus atlikti išsamūs kraujo mėginių tyrimai ir potencialus donoras įtrauktas į kaulų čiulpų donorų registrą.

Registre esančio donoro kaulų čiulpų, pasak N. Mikalauskienės, gali prireikti tik po kelių ar net po keliolikos metų. O gal ir niekada neprireikti. Todėl užsiregistravusiam registre žmogui nereikia dėl to nei jaudintis, nei ko nors imtis. Toliau gyvenamas įprastas gyvenimas ir tik tuomet, kai potencialaus donoro duomenys sutaps su sergančiojo žmogaus, laukiančio kaulų čiulpų transplantacijos, donoro būtų ieškoma. Atvykus donorui vėl būtų atliekami jo sveikatos tyrimai ir sprendžiama, ar šis donoras konkrečiu atveju gali būti kaulų čiulpų donoras.

Tačiau net registruotis kaulų čiulpų donorais negali žmonės, sergantys lėtinėmis plaučių, širdies, inkstų, kepenų ligomis su funkcijos nepakankamumu, piktybinėmis ligomis (vėžiu), sifiliu, ŽIV, hepatitu B arba C.

Padėti gali tik donoras

Kiekvieno žmogaus organizme kraujas yra gaminamas kauluose esančioje akytoje medžiagoje - kaulų čiulpuose. Ten yra daug nebrandžių kraujodaros ląstelių, kurios nuolat dauginasi, bręsta bei pakeičia jau pasenusias kraujo ląsteles. Tai vyksta nuolat - visą mūsų gyvenimą. Susirgus kraujo vėžiu, kaulų čiulpai vietoj sveikų kraujo ląstelių ima gaminti vėžines ląsteles. Tuomet, pasak hematologų, reikia skubiai pradėti gydymą.

Net 95 proc. hematologinių ligonių reikia kaulų čiulpų transplantacijos. Vaikams ir suaugusiesiems, susirgusiems kraujo vėžiu, ne visada padeda gydymas vien vaistais - chemoterapija, imunoterapija. Daliai jų gali padėti tik donoro kaulų čiulpų (kamieninių kraujodaros ląstelių) persodinimas.

Transplantacijos metu sergančios paciento kraujo ląstelės pakeičiamos sveikomis donoro ląstelėmis, kurios vėl gamina sveiką kraują. Pasak transfuziologės N. Mikalauskienės, pirmiausia donoro ieškoti pradedama tarp šeimos narių - tiriami broliai ir seserys. Tačiau tikimybė surasti tinkamą donorą šeimoje yra tik apie 20 proc. Kai šeimos nariai donorais būti negali, donoro ieškoma Lietuvos ir Pasauliniame negiminingų kaulų čiulpų donorų registre, kurio nariu ir kviečiami tapti jauni ir sveiki šiauliečiai.

Kai ligoniui tinka donoras

Tuomet, kai ligoniui rengiamasi atlikti kaulų čiulpų transplantaciją ir tarp artimųjų neatsiranda tinkamo donoro, jo ir ieškoma duomenų registre. Statistika rodo, jog būna ir taip, kad tarp 12 milijonų savanorių kaulų čiulpų donorų nerandama tinkamo. Jei paaiškėja, kad registre esantis donoras pagal imunologinius požymius gali tikti pacientui, su juo susisiekiama. Tai, pasak N. Mikalauskienės, gali būti ir donoras, prisiregistravęs Šiaulių ligoninės kraujo banke, nors ligonis būtų gydomas ir už Atlanto.

Tuomet ieškoma registre užsiregistravusio donoro ir jis kviečiamas atvykti pakartotinai duoti kraujo mėginį. Iš šio naujo kraujo mėginio labai tiksliai nustatomi transplantacijai svarbūs imunologiniai žymenys - taip galutinai paaiškėja ar donoras tikrai tinka pacientui. Išsamiai ištiriama donoro sveikata ir suderinama, kada ir kaip donoras gali donuoti - dalyvauti kaulų čiulpų paėmimo procedūroje.

Procedūra Lietuvoje atliekama tik Vilniaus universiteto Santariškių klinikose. Atvykęs į procedūrą donoras pats gali pasirinkti, ar donuoti kraujodaros kamienines ląsteles iš kraujo ar iš pačių kaulų čiulpų.

Jei donuojama iš kraujo, donorui 5-6 dienas po oda švirkščiamas preparatas, kuris padidina kraujodaros kamieninių ląstelių koncentraciją tam, kad jas galima būtų surinkti. Tai saugu ir nekenksminga, tačiau gali šiek tiek pakilti temperatūra, pamausti kaulus. Penktą-šeštą dieną kamieninės ląstelės specialiu aparatu yra renkamos iš donoro rankų venų. Ši procedūra vadinama afereze. Dalis kraujo paimama į aparatą, surenkamos kamieninės ląstelės, o visa kita grąžinama donorui. Paprastai procedūra trunka apie 5 valandas, tačiau surinktas ląstelių kiekis būna labai nedidelis - tik apie 100-300 ml. Aferezės procedūra yra saugi ir nekenksminga, naudojamos tik vienkartinės priemonės. Tą pačią ar kitą dieną galima vykti namo, o paimtas ląstelių kiekis atsistato per 2 savaites.

Tuo atveju, jei donuojama iš kaulų čiulpų, minėtas preparatas nėra švirkščiamas. Kamieninės ląstelės renkamos iš dubens kaulų operacinėje bendros nejautros metu. Paimama apie 700-1000 ml kraujo su kamieninėmis ląstelėmis. Paėmimo metu donoras miega, tad nieko nejaučia. Po procedūros galima jausti bendrą silpnumą, gali pamausti dubens kaulus, bet šie nemalonumai yra laikini ir per keletą dienų praeina, o paimtas ląstelių skaičius atsistato per kelias savaites.

Surinkti kaulų čiulpai per 72 valandas privalo būti sulašinti pacientui. Jo, pasak medikų, laukia varginantis ir ilgas gydymas, tačiau tai vienintelis būdas įveikti kitaip nepagydomą kraujo vėžį.

Į viršų