Odos liga sergančiam vaikui maudytis galima, tik nepatartina ilgai mirkti vandenyje.
Redakcijos archyvo nuotr.

Kalbame apie atopinį dermatitą, arba egzemą. Yra duomenų, kad mažiau išsivysčiusiose šalyse, pvz., Afrikos, atopiniu dermatitu sergančių vaikų labai nedaug. Užtat pažangiose Vakarų šalyse, tokiose kaip Vokietija, įvairiomis alergijomis serga kone kas trečias vaikas. Atopinio dermatito išsivystymas siejamas su pakitusiu imuniniu odos atsaku į vidinius ir išorinius dirgiklius: imuninė sistema, neturėdama jokių priešų sterilioje aplinkoje, pradeda pulti savo organizmo audinius. Tai viena ligos išsivystymo teorijų.
Kas dar nulemia ligos atsiradimą? Kaip tinkamai prižiūrėti odą, kad apie ligą pamirštume? Konsultuoja gydytoja dermatologė-kosmetologė Audronė Majerienė.

Liga nepalieka ir suaugus
Atopinis dermatitas, arba egzema, – tai lėtinis alerginis odos uždegimas, pasireiškiantis viso kūno ar tam tikrų vietų bėrimais, kurie smarkiai niežti. Žodis „dermatitas“ reiškia odos uždegimą, o „atopija“ – tai bendras apibrėžimas, nusakantis polinkį į alergines reakcijas. Žmonės, kurie serga atopiniu dermatitu, kartu gali sirgti ir bronchine astma, alergine sloga (šienlige) ar akių uždegimu (konjunktyvitu). Visos šios ligos yra susijusios ir dažnai pasireiškia arba kartu, arba viena jų išprovokuoja kitą. Būna atvejų, kad paauglystėje atopinis dermatitas išnyksta, o suaugus pasireiškia kita forma – bronchų astma, alerginiu rinitu.
Tačiau dažniausiai atopinis dermatitas pasireiškia vaikams iki vienerių metų. Sunkiau serga dirbtiniu būdu maitinami vaikai. Pagrindiniai ligos simptomai – bėrimai, kuriuos labai niežti, todėl vienas didžiausių tėvų rūpesčių – neleisti vaikams nusikasyti iki žaizdų.

Bėrimų vietos vaikui augant keičiasi. Tipinės bėrimų vietos kūdikiams – veidas (kakta, skruostai, ausų kaušeliai), liemuo. Vėliau (iki 2 m.) – kaklas, krūtinė, rankų ir kojų tiesiamieji paviršiai (alkūnės, keliai). Dar vėliau – kaklas, lenkiamieji galūnių paviršiai: alkūnių, riešų linkiai, pakinkliai. Kūdikiams ir mažiems vaikams bėrimai pasireiškia pūslelėmis, įtrūkimais, kurie vėliau suformuoja šašus. Vyresniems vaikams ir suaugusiesiems bėrimų vietose oda sustorėja, sukietėja, formuojasi mazgeliai, nukasymai.
Nesunkūs bėrimai dažnai praeina savaime, todėl sakoma, kad ligą galima išaugti. Ir tam dažniausiai pakanka tinkamos odos priežiūros. Į suaugusiųjų gyvenimą ligą atsineša apie 10 proc. vaikų. Tačiau tai nereiškia, kad ligos gydyti ir dėl to kreiptis į specialistus nereikia.
Dermatologės A. Majerienės teigimu, pastebėjus kad ir nedidelių bėrimų, pasikonsultuoti su specialistų būtina, nes tik jis gali diagnozuoti ligą ir nuspręsti, ar ji nėra sunki, paskirti gydymą ir patarti, kaip tinkamai prižiūrėti odą.

Genai + maistas + sausa oda = atopinis dermatitas
Atopiniam dermatitui išsivystyti įtakos turi ir genai, ir alergenai, ir odos pokyčiai (sausumas, jautrumas, susilpnėjusi barjerinė funkcija).
Nustatyta, kad jeigu atopiniu dermatitu serga ar sirgo vienas iš tėvų, tikimybė, kad sirgs ir vaikas, siekia apie 30 proc., jei abudu – 70 proc. Maistas kūdikiams iki vienerių metų, o ir nėščiosios mityba taip pat turi didžiulės reikšmės. Be to, sergančiųjų atopiniu dermatitu vaikų yra silpnesnė imuninė sistema, dėl sausesnės odos būna susilpnėjusi ir odos barjerinė funkcija. Visa tai sudaro palankias sąlygas ligai vystytis, o oda tampa neatspari stafilokokams, virusams ir grybeliams.
Mažiems iki trejų metų vaikams ligą dažniausiai sukelia kiaušiniai, pieno ir žuvies produktai. Vyresniems įtakos jau turi ir išoriniai dirgikliai – šunų ar kačių epidermio išskyros, vilna, sintetika, skalbimo priemonės, žaislai (pūkiniai, žaislų dažai, kt.). Tad tėveliai turėtų atidžiai skaityti etiketes – bent jau ieškoti užrašų, pasakančių, kokio amžiaus vaikams skirtas tam tikras žaislas.

Gryno oro terapija
Vasarą daugeliui vaikų ligos simptomai palengvėja arba visiškai išnyksta, kai kuriems netgi visam laikui. Tai siejama su saulės arba natūralaus oro, taip pat jūros vandens terapija. O žiemą liga vėl gali po truputį atsinaujinti. Tai lemia ir saulės stoka, ir prakaitavimas, sušilimas, sušutimas, nes vaikai šilčiau rengiami.
Anksčiau buvo manoma, kad dažnas vaiko maudymas gali pakenti sergančiajam atopiniu dermatitu. Šiuo metu tokių apribojimų, anot gydytojos, nėra. Be abejo, odos liga sergančiam vaikeliui nereikėtų leisti ilgai mirkti vandenyje.

Gyvenimas sergant atopiniu dermatitu: be emolientų – nė žingsnio
Gydytojos A. Majerienės teigimu, atopinio dermatito gydymas sudėtingas: svarbu stengtis surasti alergeną ir jį pašalinti, taip pat tinkamai prižiūrėti odą – naudoti emolientus. Daugeliu atvejų, anot gydytojos, atopinio dermatito gydymą ir reikėtų pradėti būtent nuo emolientų. O jei liga sunkesnė ir vien emolientų nepakanka, gydytojas paskiria gydomųjų kremų, tačiau emolientus naudoti reikia vis tiek. Tai būtina priemonė, be kurios būklės pagerėjimo pasiekti neįmanoma.
Sergant atopiniu dermatitu oda būna sausa, o sausą odą tepti riebalais – nėra joks išradimas. Dar 700 metų prieš mūsų erą iš avių vilnos išgaudavo riebalinių medžiagas, kurias galėtume vadinti pirmaisiais emolientais.

Kaip veikia emolientai? Jie atkuria odos barjerinį epidermio sluoksnį. Emolientai – tai drėkinamosios medžiagos, kurių sudėtyje nėra jokių medikamentų, dirginančių, spalvą suteikiančių medžiagų, pieno rūgšties. Svarbiausia emolientų sudedamoji dalis – tai riebalai (lipidai), kurie gali būti gyvuliniai (pvz., lanolinas), augaliniai (linolio rūgštis, įvairūs aliejai), mineraliniai ar sintetiniai. Emolientų paskirtis – odą išlaikyti visą laiką drėgną. Juk odos išsausėjimas pats savaime gali būti atopinį dermatitą provokuojantis veiksnys.
Susirgus atopiniu dermatitu, emolientų reikės vartoti ilgą laiką ir be pertraukų. Be to, ir tepti jais odą reikės dažnai (4–6 kartus per parą), nes jų odą minkštinantis poveikis trunka 3–4 valandas. Jokio porų užsikimšimo pavojaus, anot gydytojos, nėra. Svarbu žinoti, kad po vandens procedūrų odą emolientu ištepti reikia kuo greičiau – per 3 min. (vadinamoji 3 min. taisyklė), kol oda dar drėgna. Emolientai gali būti naudojami kartu su gydomuoju tepalu (pažeistos vietos iš pradžių tepamos gydomuoju tepalu, po to emolientais).
Perkant emolientus, dermatologė pataria atkreipti dėmesį į jų sudedamąsias dalis: rinktis tokius, kurių sudėtyje kuo mažiau parabenų, t. y. konservantų. Taip pat gydytoja rekomenduoja emolientų teirautis vaistinėse, kur dirba kvalifikuoti specialistai, galintys patarti ir parinkti tinkamą priemonę.

Patarimai tėveliams

•    Pamatę, kad vaiką stipriai išbėrė, neišsigąskite: tinkamas gydymas ir odos priežiūra leidžia ligą valdyti.
•    Ieškoti alergeno ir valdyti ligą nėra lengva, tačiau tikrai įmanoma.
•    Tik labai nedidelis procentas vaikų serga sunkiomis ligos formomis.
•    Neužsiimkite savigyda: būtina konsultuotis su specialistais.
•    Neklausykite draugų ir nevartokite priemonių, padėjusių jų vaikui: kiekvienas ligos atvejis individualus.
•    Be gydytojo rekomendacijos nevartokite hormoninių tepalų. Jie gali greitai pagerinti būklę, tačiau turi ir šalutinių poveikių. Tik gydytojas gali pasakyti, kiek ir kokio hormoninio tepalo reikia.
•    Drėgnai valykite patalpas, atsisakykite kilimų.
•    Stenkitės kuo ilgiau vaiką maitinti krūtimi.

Dažniausios tėvų klaidos: nesubalansuota vaiko mityba, nereguliarus odos drėkinimas ir netinkamas hormoninių vaistų vartojimas.