Šiaulių Všį Dainų PSPC gydytojas psichiatras Vytautas Bartkevičius sako, kad lunatikus reikia apsaugoti nuo galimų nelaimių.

Tado JUODŽIUKYNO nuotr.

 

Justė  GAUDINSKAITĖ

Galbūt turite artimąjį arba pažįstamą, kuris naktimis vaikšto, kalba ar atlieka kitus veiksmus? Turbūt stebina toks naktinis artimojo elgesys, ar ne? Iš šalies toks žmogus atrodo pusiau sąmoningas, pusiau miegantis. Tada jau galima kalbėti apie lunatizmą - gana retą miego sutrikimą, kurio metu žmogus neprisimena nei ką veikęs, nei su kuo kalbėjęs, nei kur buvęs. Pasak VšĮ Dainų PSPC gydytojo psichiatro Vytauto Bartkevičiaus, lunatikai priklauso lėtojo miego parasomnijų ligų tipui. Joms būdingi automatiški judesiai, silpna reakcija į išorinius dirgiklius, neprisimenama buvusių judesių. Kartais šios parasomnijos dar vadinamos budrumo anomalijomis.

Viena iš  anomalijų – somnambulizmas. Sergantis asmuo gali būti pavojingas sau ir kitiems. Jis gali eiti ledu, lipti per langą ar per balkoną, iškristi pro langą. Nakvišai būdingas ir prievartinis elgesys, pavyzdžiui, stumia šalia miegantįjį iš lovos. Kartais pradeda daužyti paveikslus ir indus. Pusiau miego būsenoje žmogus nesuvokia pavojaus. Pasivaikščiojęs nakviša vėl grįžta į lovą, o ryte stebisi kitų pasakojimu apie naktinius savo „žygius“. Todėl, anot gydytojo, rekomenduojama apsaugoti tokius žmones, ypač vaikus - sandariai uždaryti langus, balkono duris, galbūt net užtverti tas vietas, kad vaikščiodamas asmuo nesusižeistų. Svečiuose nepalikti vaikų vienų.

Somnambulizmo priepuoliai yra staigūs: asmuo sėdasi lovoje beprasme veido išraiška, pusiau atmerktomis akimis, tarsi nereaguoja į aplinką. Po to gali atsikelti, pradėti vaikščioti po kambarius ar net išeiti į lauką. Psichiatras pateikia pavyzdį - tarkime, tokio priepuolio metu žmogus yra apsigyvenęs viešbutyje. Tuomet jis išlipa iš lovos ir  pusiau sąmonės būsenoje, apgraibomis ieško tualeto. Tada netyčia išeina į koridorių ir kambario durys netikėtai užsitrenkia. Tada žmogus, staiga atsibudęs žmogus labai sutrinka - įsivaizduokite, ką tik buvęs lovoje jis suvokia netikėtai atsidūręs koridoriuje! Situacija kaip filme, bet ji reali. Tipiški somnambulizmo priepuoliai trunka keliasdešimt minučių. Vaikščiodamas žmogus gali valgyti, gerti, net kalbėti ar groti.

Šios parasomnijos metu asmuo atlieka automatiškus sudėtingus veiksmus, prasidedančius ir užsitęsiančius lėtojo miego laikotarpyje (nakvišume). Sutrikimu dažniausiai suserga penkiamečiai. Rečiau liga prasideda dvylikamečiams, dažniausiai išnyksta sulaukus penkiolikos. Ja serga ir suaugusieji, bet retai. Juos jau reikia gydyti, skirtingai nei vaikus, kuriems liga paprastai praeina. Kaip jau minėjome, tėvai vaikus turėtų kaip įmanoma geriau apsaugoti nuo susižalojimo. O jei susitvarkyti sekasi sunkiai, galima vartoti migdomuosius vaistus -  benzodiazepinus ar antidepresantus.

Kaip reaguojate, kai žmogus naktį staiga atsisėda, pradeda verkti ar šaukti, atsiranda siaubo išraiška jo veide? Turbūt nekaip. Pasak V. Bartkevičiaus, tokius ligonius sunku nuraminti, juos vargina prakaitavimas, išsiplėtę vyzdžiai, įtempti raumenys. Priepuoliai trunka keliasdešimt sekundžių, po to vėl užmiegama ir ryte nieko neatsimenama. Suaugusieji rečiau sėdasi lovoje, bet šaukia miegodami. Paprastai šeimos narius tokie naktiniai bruzdesiai labai vargina. Ligonio paklausus apie prikėlusias iš miego priežastis, - dažniausiai papasakojami paprastučiai vaizdeliai - prieš pat veidą išniręs sunkvežimis, traukinys ir pan.

Gydytojo teigimu, žmogus iš lėtojo miego staiga prabunda dažniausiai dėl baimės jausmo. Kam tai būdinga? Pasirodo, net 1-5 proc. mokyklinio amžiaus vaikų jaučia naktinę baimę, ypač penkiamečiai-septynmečiai. Beveik 96 proc. asmenų, kuriuos vargina naktinė baimė, yra paveldėję polinkį į šią ligą.

Manoma, kad somnambulizmas ir naktinė baimė yra ta pati patologija, tik skirtingo sunkumo. Abu sutrikimai prasideda pirmojoje nakties pusėje, delta miego metu. Tai tarsi dalinis somatinis pabudimas, esant nevisai sąmoningam. Asmenys patys nieko neatsimena. Naktinės baimės kaip siaubo priepuolis sukelia ir fiziologinius organizmo pokyčius, nes tada, skirtingai nuo somnambulizmo, atsilaisvina greičiau ne tik motorinė, bet ir vegetacinė sistemos.

„Dažniausiai šis parasomnijos tipas-sutrikimas prasideda pirmojoje nakties pusėje, gilaus lėtojo miego metu,” - teigia psichiatras. Pacientas visiškai neprabunda, nėra sąmoningas. Jis nesusigaudo laike ir erdvėje. Lėtai kalba ir mąsto, sunkiai atsako net į paprasčiausius klausimus, susilpnėja suvokimas. Dažnai prasideda anterogradinės ir retrogradinės amnezijos, bet elgesys yra normalus. Priepuolio trukmė gali būti nuo kelių minučių iki valandos. Kartais tai sukeliama dirbtinai žadinant, dažniausiai sutrikimai prasideda pirmajame nakties trečdalyje.

Šiuo sutrikimu ypač dažnai serga jaunesni kaip penkerių metų vaikai. Sutrikimas prasideda dirbtinai nutraukus miegą, pakitus cirkadiniam ritmui ir vartojant tam tikrus vaistus. Daugiausiai miego girtumas nustatomas varginant pirminiam mieguistumui. Atlikus poligrafinį miego tyrimą, nustatomas staigus prabudimas iš gilaus lėtojo miego. Šis sutrikimas vaikystėje yra išgydomas, o suaugusiųjų - sunkiai, jis turi savybę sunkėti.

Gydant dažniausiai pacientui paaiškinama, kad reikia vengti išorinių prabudimo dirgiklių, pavyzdžiui, telefono ar triukšmo. Šią parasomniją  gali sukelti ir psichotropiniai vaistai, todėl, prasidėjus sutrikimui, geriau jų vartoti kuo mažiau.

Parasomnijos jau nuo seno žinomos kaip tarpinė sveiko organizmo ir patologijos būklė. Tuo jos skiriasi nuo daugelio kitų miego sutrikimų. Jų atsiradimui turi įtakos fiziniai ir psichiniai procesai, atsirandantys miego metu.

Parasomnijos priklauso heterogeniškų sutrikimų grupei, kurie nustatomi miegant, tačiau miego ir budrumo procesai išlieka normalūs. Dažniausiai parasomnijomis serga vaikai. Jos prasideda vaikystėje ir paauglystėje, dažnai yra paveldimos ir baigiasi subrendus nervų sistemai. Tai dažni griežimai dantimis, kalbėjimas pro miegus, šlapinimasis nakties metu. Žinoma, šiais sutrikimais, kaip jau minėjome, serga ir suaugusieji, bet retai. Dažniausiai esant psichikos ar nervų sutrikimams.

Šių sutrikimų grupei priklauso ir naktinis kojų mėšlungis. Tai skausmingų traukulių ar mėšlungio pojūtis čiurnos, rečiau pėdos srityje, prasidedantis užmigimo metu. Tokie skausmingi raumenų traukuliai dažniausiai trunka tik kelias sekundes, gali tęstis kelias minutes ir pasikartoti vieną-du kartus per naktį.

Diagnozuojant parasomniją, būtina nustatyti jos rūšį, paciento amžių, pirminių  sutrikimų laiką ir rūšį, kintamumą, atliktą gydymą. Taip pat svarbu įvertinti sutrikimo pasireiškimo laiką ir dažnį bei jo paplitimą šeimoje, vartojamus vaistus. Be to, labai svarbu pažymėti visas ligas, socialinę-profesinę padėtį, mitybos įpročius. Atliekant klinikinius tyrimus, svarbu atkreipti dėmesį į psichologines asmens savybes, tikslinga atlikti psichologinį testą.