Zita KATKIENĖ

Epidemiologai vis skelbia, jog daugėja sergančiųjų peršalimo ligomis. Pavasaris visad dovanoja puokštę ligų – slogą, anginą, sinusitą. Tačiau šioje puokštėje slepiasi ir daugelio peršalimui priskiriama liga – alerginis rinitas, dėl kurio taip pat ir sloguojama, ir čiaudima. 

Tiems, kam jau seniau diagnozuota šienligė, puikiai žino, jog jau atėjo laikas slėptis nuo žiedadulkių. Ir taip teks gyventi iki pat rudens, kol nužydės visi augalai. Šiaulių ligoninės Moters ir vaiko klinikos vaikų alergologė Regina Mačiulienė sako, jog tie, kurie alergiški medžių žiedadulkėms, jau sukruto ieškoti pagalbos. Blogiausia tiems, kurie dar nežino, dėl ko kiekvieną pavasarį beveik tuo pat metu sloguoja ir čiaudi.

Medžių žydėjimas - probleminis

Labiausiai paplitusi pavasarinės alergijos forma, vadinama šienlige arba polinoze. Tai alerginė liga, kurią sukelia netinkama imuninės sistemos reakcija į įvairių augalų žiedadulkes. Mažos žiedų dulkelės, pasak alergologės Reginos Mačiulienės, iš aplinkos nusėda ant nosies, burnos ir akių gleivinių, patenka į kvėpavimo takus ir jautriems žmonėms sukelia alergijos simptomus.

Taigi polinozė dažniausiai paūmėja pavasarį ir vasarą, nes augalai dulka nuo kovo iki spalio mėnesio. Alergizuojantys augalai, teigia medikė, skirstomi į keletą grupių: medžiai, pievų ir piktžoliniai augalai.

Kovo-gegužės mėnesiais pradeda žydėti medžiai. Vieni pirmųjų pražysta alksniai ir lazdynai, vėliau - beržai, topoliai, klevai. Gegužės mėnesį ima žydėti ąžuolai, alyvos, obelys ir spygliuočiai (pušys, eglės). Labiausiai alergizuoja lazdynų ir beržų žiedadulkės. Vėliausiai žydi liepos. Jų žiedadulkės alergijos nesukelia. Žydint pievoms prasideda antrasis polinozės paūmėjimas. Pievų augalai žydi ilgai, nuo gegužės iki rugpjūčio, o kai kurios rūšys - net du kartus, todėl birželio ir liepos mėnesiais polinozė yra itin dažna. Tuo metu žydi miglės, motiejukai, šunažolės, pašiaušėlis ir kiti varpiniai augalai. Vasaros pabaigoje, rugpjūčio - rugsėjo mėnesiais, žydi svarbiausias alergizuojantis augalas - pelynas arba kietis. Taip pat grikiai, dilgėlės, gysločiai.

Daugumai žmonių medžių žydėjimas nesukelia jokių problemų. Tačiau yra žmonių, kurie šiltėjant orams yra priversti vis daugiau laiko praleisti užsidarę kambaryje. Manoma, kad 40 proc. europiečių yra alergiški įvairioms žiedadulkėms.

Ligonių nestinga

Alergija pasireiškia kvėpavimo takų ligomis - alerginiu rinitu (sloga) ir astma. Dažnesnė alerginė sloga. Europos valstybėse ja serga net 40 proc. gyventojų. Kiek serga Lietuvoje, duomenų nėra. R.  Mačiulienė negali pasakyti ir šiauliečių statistikos, nes niekas jos neveda, o alergologai jokios kompiuterinės apskaitos iki šiol net neturi. Tačiau nuolatinis ligonių srautas, anot gydytojos, - akivaizdus įrodymas, jog ligonių nestinga. Europos alergologai pastebi, jog Lietuvoje alergizuotų žmonių yra daug mažiau. Ketinama aiškintis priežastis.  

Tačiau apie 3-5 proc. lietuvių serga alergine astma. Tai, pasak gydytojos, lėtinė, uždegiminė organizmo liga, kuriai būdingi kosulio ir dusulio priepuoliai. Kai kuriems jie pasitaiko tik žydint augalams. Kitus kamuoja ištisus metus, o pavasarį dar paūmėja.

Pavasarinę alergiją sukelia žiedadulkių alergenai - anksti sprogstantys alksnių, lazdynų pumpurai. Šiais metais jau nuo kovo vidurio medikės pagalbos prireikė vaikams, kurie skundėsi prasidėjusia šienlige. Pastebėta, jog daug dažniau alergine sloga serga miestiečiai. Teršalai žaloja kvėpavimo takų gleivinę, todėl ji tampa jautresnė. Žiedadulkės keliauja tūkstančius kilometrų, todėl klaidinga manyti, kad alergija užklups tik ten, kur yra augalų.

Sloga ir saulėtą dieną

Tuomet, kai ima kamuoti sloga, čiaudulys vargina ne tik vėjuotą, bet ir saulėtą dieną, kai užgula nosį, ją niežti, bėga vandeningas skystis, parausta akys, reikia, pasak gydytojos, įtarti šienligę. Nekreipti dėmesio į ligos požymius negalima, nes galimos komplikacijos. Negydant slogos, anot specialistės, tris kartus padidėja rizika susirgti astma, sinusitu.

Dažniausiai šienligė kamuoja žmones nuo 5 iki 45 metų. Kūdikiai, pasak gydytojos, dažniau būna alergiški maistui. Brandesnio amžiaus žmonėms alergija atsiranda dėl oro taršos, kai pažeidžiami kvėpavimo takai pakitus imuninei organizmo sistemai.

Alergiškam žmogui svarbiausia vengti kontakto su alergenais, neplanuoti atostogų tose vietose, kur jų gali būti didelis kiekis. Tačiau pirmiausia, anot gydytojos, reikėtų ištirti, kurioms medžiagoms išsivystė alergija. Ir Šiauliuose jau atsirado daugiau galimybių išsitirti. Paimamas kraujas mokamam tyrimui dėl alergijos, tačiau pats tyrimas atliekamas Vilniuje. Alergologai atlieka ir įprastą klasikinį tyrimą, kuris taip pat informatyvus.

O ir galimybių padėti žmogui, anot gydytojos, yra. Taikoma ir imunoterapija, kai ligonio organizmas pratinamas prie alergenų. Bet tai atliekama žiemą, kai žiedadulkės dar neskraido ore. Tuomet suleidžiama į organizmą nedidelė alergenų, kuriems yra padidėjęs jautrumas, dozė. Ji didinama, organizmas pripratinamas prie alergeno ir ligos simptomai išnyksta arba sumažėja. Gelbsti ir alerginį uždegimą slopinantys vaistai - piliulės, purškikliai į nosį ir akis.

Geriausia - vengti žiedadulkių

Žiedadulkės į orą pradeda kilti tekant saulei, o ant žemės nusėda jai nusileidus. Todėl alergiškiems žmonėms tinkamiausias metas išeiti pakvėpuoti grynu oru yra vėlus vakaras arba po lietaus. Medikė pataria saugoti nuo žiedadulkių ir savo namų aplinką - dengti langus drėgnu audiniu, apsaugančiu nuo žiedadulkių patekimo. Geriau nelaikyti kambaryje namų augintinių, kurie gali iš lauko parnešti žiedadulkių.

Pats geriausias vaistas nuo alergijos - vengti žydinčių pievų, ypač saulėtomis, vėjuotomis dienomis. Pjauti žolę dar prieš žydėjimą, langus ir duris laikyti uždarytus, važiuojant automobiliu naudoti didelio efektyvumo filtrus ir neatidaryti langų. Namuose būtina dažnai valyti dulkes, prieš išeinant į lauką nosies vidų tepti apsauginiais preparatais.

Informacija apie žiedadulkių koncentraciją ore, pasak gydytojos, labai svarbi jautriam žiedadulkėms žmogui, nes jis tada orientuojasi, kaip jam planuoti dieną, spręsti, kiek gali būti atvirame ore.

Rekomenduojama gamtoje būti vėsesnėmis dienomis. Artėja ir atostogos. Patariama jas planuoti iš anksto ir rinktis tas vietas, kur žiedadulkių koncentracija mažiausia, tarkime, spygliuočių miškuose, pajūryje ar kalnuose. Grįžus iš lauko geriausia pasikeisti viršutinius rūbus, veidą nusiprausti vandeniu. Po dušu praustis ne rečiau kaip du kartus per dieną. Grįžus iš gatvės būtina ne tik nusiprausti, bet ir išsiplauti plaukus, kuriuose nusėda galybė žiedadulkių.

 

Į viršų