Zita KATKIENĖ 

Alergologus šių metų pavasaris nustebino - kovo viduryje, kai už lango dar šalo ir snigo, sezoniniu alerginiu rinitu sergantys žmonės ėmė ašaroti. Vaikų ligų klinikos alergologė Regina Mačiulienė  sako, jog tai, kad pavasaris vėlavo, nustebino šienligės kamuojamus žmones, nes atrodė, kad žiedadulkių dar nėra. Bet jas vėjas atnešė tūkstančius kilometrų iš pietinių Europos šalių jau kovo viduryje, nors žiedadulkių koncentracija nebuvo didelė. Šiuo metu sergantieji šienlige jau turi imtis visų priemonių ir vengti kontakto su žiedadulkėmis. Tačiau tie, kuriuos pirmą kartą alergizuoja žiedadulkės, dar nežino ligos priežasties, todėl būtina išsitirti - ar tai peršalimas, ar žiedadulkių sukeltas sezoninis alerginis rinitas. 

Reakcija į žiedadulkes

Labiausiai paplitusi pavasarinės alergijos forma vadinama šienlige arba polinoze. Pasak vaikų alergologės R. Mačiulienės, tai yra alerginė liga, kurią sukelia netinkama imuninės sistemos reakcija į įvairių augalų žiedadulkes. Mažos žiedų dulkelės nusėda ant nosies, burnos ir akių gleivinių, patenka į kvėpavimo takus ir jautriems žmonėms sukelia alergijos simptomus.

Taigi polinozė  dažniausiai paūmėja pavasarį ir vasarą, nes augalai dulka nuo kovo iki spalio mėnesio. Kai pavasaris nevėluoja - niekas nesistebi, kad kovo mėnesį ima varginti šienligė. Šis pavasaris - kitoks, nors jis ir vėlavo, šienligė neužtruko.

Alergizuojantys augalai skirstomi į keletą grupių: medžių, pievų  ir piktžoliniai augalai. Kovo-gegužės mėnesiais pradeda žydėti medžiai. Vieni pirmųjų pražysta alksniai ir lazdynai, vėliau - beržai, topoliai, klevai. Gegužės mėnesį ima žydėti ąžuolai, alyvos, obelys ir spygliuočiai (pušys, eglės). Labiausiai alergizuoja lazdynų ir beržų žiedadulkės. Vėliausiai žydi liepos. Jų žiedadulkės alergijos nesukelia.

Daugumai žmonių  medžių žydėjimas nesukelia jokių problemų. Tačiau yra žmonių, kurie šiltėjant orams yra priversti vis daugiau laiko praleisti užsidarę kambaryje. Manoma, kad 40 proc. europiečių yra alergiški įvairioms žiedadulkėms. Kiekvienas, pasak gydytojos R. Mačiulienės, turi susirūpinti, jei be peršalimo ima sloguoti, čiaudėti, ašaroja ir peršti bei parausta akys, pradeda varginti kosulys. Ypač jei šie požymiai kartojasi tuo pačiu metų laiku jau ne pirmą kartą. Deja, tie žmonės, kurie pirmą kartą ašaroja ir kosti pavasarį, nesikreipia į alergologus, nes gydosi nuo peršalimo. „Toks yra gyvenimas - mes, medikai, negalime nieko pakeisti”, - sako gydytoja, puikia žinanti, kad ligą įveikti būtų daug lengviau, jei žmogus pagalbos ateitų pirmojo sezono metu, o ne lauktų, kol liga pasikartos kitą ir dar kitą pavasarį.

Ligonių  daugėja

Alergija pasireiškia kvėpavimo takų ligomis - alerginiu rinitu (sloga) ir astma. Dažnesnė  alerginė sloga. Europos valstybėse ja serga net 40 proc. gyventojų. Kiek serga Lietuvoje, duomenų nėra.  Niekas negali pasakyti ir šiauliečių statistikos, nes niekas jos neveda, o alergologai jokios kompiuterinės apskaitos net iki šiol neturi. Tačiau nuolatinis ligonių srautas, anot gydytojos, - akivaizdus įrodymas, jog ligonių nestinga.

Manoma, jog apie 3-5 proc. lietuvių serga alergine astma - lėtine, uždegimine organizmo liga, kuriai būdingi kosulio ir dusulio priepuoliai. Kai kuriems jie pasitaiko tik žydint augalams. Kitus kamuoja ištisus metus, o pavasarį dar paūmėja.

Pavasarinę  alergiją sukelia žiedadulkių alergenai - anksti sprogstantys alksnių, lazdynų pumpurai. Taigi šiais metais jau nuo kovo vidurio alergologų pagalbos prireikė vaikams, kurie skundėsi prasidėjusia šienlige. Žiedadulkės juk keliauja tūkstančius kilometrų, todėl klaidinga manyti, kad alergija užklups tik ten, kur yra augalų. Kovo viduryje tikrai medžiai dar nežydėjo, tad vaikus virkdė svetimos žiedadulkės.

Vengti kontakto su alergenais

Tuomet, kai ima kamuoti sloga, čiaudulys vargina ne tik vėjuotą, bet ir saulėtą  dieną, kai užgula nosį, ją niežti, bėga vandeningas skystis, parausta akys, reikia, pasak gydytojos, įtarti šienligę. Nekreipti dėmesio į ligos požymius negalima, nes galimos komplikacijos. Negydant slogos, anot specialistės, tris kartus padidėja rizika susirgti astma, sinusitu.

Dažniausiai šienligė kamuoja žmones nuo 5 iki 45 metų. Kūdikiai, pasak gydytojos, dažniau būna alergiški maistui. Brandesnio amžiaus žmonėms alergija atsiranda dėl oro taršos, kai pažeidžiami kvėpavimo takai, pakitus imuninei organizmo sistemai.

Alergiškam žmogui svarbiausia vengti kontakto su alergenais, neplanuoti atostogų tose vietose, kur jų gali būti didelis kiekis. Tačiau pirmiausia, anot gydytojos, reikėtų ištirti, kurioms medžiagoms atsirado alergija.

O ir galimybių  padėti žmogui, anot gydytojos, yra. Taikoma ir imunoterapija, kai ligonio organizmas pratinamas prie alergenų. Bet tai atliekama žiemą, kai žiedadulkės dar neskraido ore. Tuomet suleidžiama į organizmą nedidelė alergenų, kuriems yra padidėjęs jautrumas, dozė. Ji didinama, organizmas pripratinamas prie alergeno ir ligos simptomai išnyksta arba sumažėja. Gelbsti ir alerginį uždegimą slopinantys vaistai.

Žiedadulkės į orą pradeda kilti tekant saulei, o ant žemės nusėda jai nusileidus. Todėl alergiškiems žmonėms tinkamiausias metas išeiti pakvėpuoti grynu oru yra vėlus vakaras arba po lietaus. Medikė pataria saugoti nuo žiedadulkių ir savo namų aplinką - dengti langus drėgnu audiniu, apsaugančiu nuo žiedadulkių patekimo. Geriau nelaikyti kambaryje augintinių, kurie gali iš lauko parnešti žiedadulkių.

Pats geriausias vaistas nuo alergijos - vengti žydinčių pievų, ypač saulėtomis,vėjuotomis dienomis. Pjauti žolę dar prieš žydėjimą, langus ir duris laikyti uždarytus, važiuojant automobiliu naudoti didelio efektyvumo filtrus ir neatidaryti langų. Namuose būtina dažnai valyti dulkes, prieš išeinant į lauką nosies vidų tepti apsauginiais preparatais.

Sergantiesiems labai svarbi informacija apie žiedadulkių koncentracijos kiekį  ore. Pasak gydytojos,  jautrus žmogus tada orientuojasi, kaip jam planuoti dieną, spręsti, kiek gali būti atvirame ore.

Bet net ir tuomet, kai žiedadulkių koncentracija nedidelė, jautriam  žmogui patariama grįžus iš lauko pasikeisti viršutinius rūbus, veidą nusiprausti vandeniu. Po dušu praustis ne rečiau, kaip du kartus per dieną. Žiedadulkių koncentracijai padidėjus, kaip yra ir šiuo metu, grįžus iš gatvės būtina ne tik nusiprausti, bet ir išsiskalauti plaukus.

Pavasarį, pasak medikės, dirbančios Vaikų ligų klinikos Pediatrijos skyriuje, reikia saugotis ne tik kontakto su medžių žiedadulkėmis. „Ypač paaugliai rengiasi neadekvačiai - ne taip, kaip mes, mamos norime”, - pažymi medikė. Nuogos bambos ir sėdėjimas ant betoninių suolelių bei žaliuoti pradedančios pievelės - gyva liga, tik į medikų kabinetus teks belsti ne dėl ašarojančių akių, bet ir dėl inkstų bei šlapimo pūslės problemų.  
Į viršų