Siūloma griežčiau kontroliuoti maisto priedų naudojimą, sudaryti galimybę vartotojui gauti aiškią, tyrimais ir ekspertizėmis pagrįstą, išsamią informaciją apie priedų ir genetiškai modifikuotų organizmų (GMO) buvimą maisto produktuose.
Tai numatančias Maisto įstatymo pataisas Seimo posėdžių sekretoriate įregistravo Seimo nariai Dailis Alfonsas Barakauskas ir Kęstutis Daukšys.
Maisto įstatymo pataisų iniciatoriai taip pat siūlo Seimui priimti Sveiko maisto programą, skatinti sveikų maisto produktų gamybą; efektyviau užtikrinti vartotojų teises.
Seimo nariai tikisi, kad, priėmus jų siūlomas pataisas, Lietuvoje būtų skatinama ekologiško ir funkcionalaus maisto produktų gamyba, sveikesnė Lietuvos gyventojų mityba. Pasak D. A. Barakausko ir K. Daukšio, vartotojas turės galimybę savo nuožiūra rinktis gaminius su priedais ar be jų.
Parlamentarai siūlo užtikrinti prievolę, kad į maistą galima būtų dėti tik natūralios kilmės maisto priedus bei maistines medžiagas ir tik išskirtiniais, technologiškai neišvengiamais atvejais - minimalius kitus, teisės aktų leidžiamus maisto priedus bei maistines medžiagas, atitinkančias nustatytus kiekio, grynumo, vartojimo sąlygų bei kitus reikalavimus.
D. A. Barakauskas ir K. Daukšys siūlo taip pat nustatyti atskirus, griežtesnius reikalavimus maisto, skirto vaikams, gamybai. Jie siūlo apriboti maisto priedų naudojimą ir genetiškai modifikuotų produktų naudojimą vaikams skirtame maiste.
"Ypatingą pavojų kelia, kad visiškai nereglamentuota maisto produktų vaikams gamyba, išskyrus kūdikių maistą. Nėra vaikams skirtų maisto produktų receptūrų, o vaikai maitinami produktais, kuriuose esančių konservantų ir cheminių priedų kiekiai apskaičiuoti pagal suaugusio žmogaus svorį. Tai vaikams sukelia alergijas, kitokias sunkias ligas", - sako įstatymo pataisų iniciatoriai.
Maisto priedai dedami į maistą technologinio proceso metu, siekiant suteikti pageidaujamų juslinių ar kitų technologinių savybių. Kaip pažymi parlamentarai, maisto priedai gali padėti išlaikyti produktų kokybę ir išvengti mikrobų sukelto gedimo (konservantai, antioksidatoriai, kt.), gali suteikti produktui tam tikrą konsistenciją ar struktūrą (tirštikliai, emulsikliai, stabilizatoriai, lipnumą reguliuojančios medžiagos, kt.), suteikti spalvą (dažikliai), skonį (rūgštys), skatinti alkio jausmą.
Lietuvoje leidžiamų naudoti maisto priedų yra beveik 400.
"Viešai skelbiama, kad kiekvienas žmogus turi teisę rinktis, kokius maisto produktus pirkti, tačiau faktiškai ši galimybė yra atimta, nes apie 95 proc. Lietuvos gamintojų gaminamų maisto produktų yra pagaminti naudojant kelis arba net keliolika maisto priedų. Vartotojas maisto produktus be jokių maisto priedų gali įsigyti išskirtinai tiktai specialiose parduotuvės ar iš ūkininkų. Dabartiniu metu nėra garantijos, jog iš ūkininko pirkta kiaulė ar višta nebuvo šeriama genetiškai modifikuotais pašarais", - sako D. A. Barakauskas ir K. Daukšys.
Jų nuomone, esamą padėtį būtina keisti, sudarant vartotojams realias galimybes įsigyti iš natūralių maisto žaliavų pagamintus maisto produktus. Parlamentarų teigimu, Vyriausybei būtina priimti Sveiko maisto programą, kuri skatintų sveikų maisto produktų gamybą. "Vienas iš gamintojų skatinimo būdų - mokesčių politikos keitimas, t. y. sveikiems (be priedų ir GMO) maisto produktams sumažinant mokesčius", - sako D. A. Barakauskas ir K. Daukšys.
Jie siūlo, kad Maisto įstatymo pataisos įsigaliotų nuo 2011 m. sausio 1 d.
ELTA
