Ne į visus fizinius pratimus širdies ir kraujagyslės reaguoja vienodai.

Fiziniai pratimai skirstomi į izotoninius (keičiasi raumenų ilgis, bet nesikeičia tonusas) ir izometrinius (didėja raumenų tonusas, bet nesikeičia ilgis). Izotoninių pratimų metu ritmiškai juda visas kūnas, rankos, kojos. Toks raumenų darbas didina deguonies poreikį kraujyje ir vadinamas aerobiniu, t.y. deguonį suvartojančiu. Tokie pratimai yra ėjimas, bėgimas ristele ar vietoje, plaukimas, važiavimas dviračiu, šokiai ir kt. Jie teigiamai veikia širdį ir kraujagysles.

Izometriniai pratimai – kai raumenys susitraukia, tačiau sąnariai nejuda, pvz., keliant ir laikant sunkius daiktus. Jų metu raumenų kraujagyslės suspaudžiamos, į juos priteka mažiau kraujo, deguonies poreikis nepadidėja. Šie pratimai vadinami anaerobiniais, deguonies nevartojančiais. Jų metu padidėja kraujospūdis, o jeigu dar ir sulaikomas kvėpavimas – gali sutrikti širdies ritmas, atsirasti širdies raumens išemija (deguonies trūkumas). Todėl izometrinių pratimų su kvėpavimo sulaikymu turėtų vengti sergantieji širdies ligomis, ypač kurių pažeistas širdies raumuo, padidėjęs kraujospūdis, sutrikęs širdies ritmas.

Aerobikos pratimai koronarinės širdies ligos riziką mažina, nes:
Mažina bendrojo cholesterolio, „blogojo“, t.y. mažo tankio lipoproteinų, cholesterolio ir trigliceridų kiekį kraujyje; saugo kraujagysles nuo aterosklerozės.
Mažina kraujo krešėjimą ir krešulių susidarymo galimybę.
Padeda reguliuoti kraujospūdį ir širdies susitraukimų dažnį.
Treniruoja ir stiprina širdies raumenį.
Didina širdies vainikinių (koronarinių) arterijų spindį.
Gerina širdies raumens aprūpinimą krauju.
Treniruoja skeleto raumenis, didina jų galią.