facebookgoogle twitter instagram youtube krepselis

darbo laikas

telefono nr el pastas

Su širdies stimuliatoriumi gyvenančiam žmoguis kasdien reikia nešiotis ir sertifikatą, kuris „nuramina” ne tik metalo detektorius, bet ir suteiktų aiškumo medikams, jei žmogui sušlubuotų širdis.  
Vadimo SIMUTKINO nuotr.

Zita KATKIENĖ

Sveikatos problemos šiaulietį Praną Lavicką kamuoja seniai. Prieš  du dešimtmečius jam diagnozuota profesinė liga - vibracija ir vargina ją lydintys negalavimai. Tačiau vasaros pradžioje, birželio 8-ąją, ištiko koma. Žmogų tai sukrėtė, nes ant mirties slenksčio pabuvota savo gimimo dieną. Todėl jaučiasi antrą kartą gimęs ir yra dėkingas į gyvenimą sugrąžinusiems medikams, dovanojusiems antrąjį gyvenimą. Savo pasveikimu ir medikų suteikta dar viena galimybe gyventi pasidžiaugti žmogus nusprendė „Šiaulių naujienų” redakcijoje.

Skausmas krūtinėje stiprėjo 

Nepamirštamas Pranui Lavickui to sekmadienio rytas. Nors prieš tai jokių sveikatos problemų nejautė, tačiau nubudęs pasijuto negerai. „Jutau skausmą krūtinėje, tad nusprendžiau, jog reikia važiuoti į ligoninę”, - pamena 62-ąjį gimtadienį tą dieną žadėjęs paminėti šiaulietis.

Deja, planus teko keisti ir skambinti į greitąją medicinos pagalbą. Atvežtas į Šiaulių ligoninę buvo paguldytas į I kardiologijos skyrių.

Vos spėjo įsikurti ir atsigulti į lovą, vėl pajuto tą patį  negerumą krūtinėje ir paprašė palatos draugą, kad iškviestų  gydytoją. „Prisimenu tik didžiulį skausmą krūtinėje ir aplink bėgiojančius baltus chalatus”, - sako ligoninės pacientas, vėliau sužinojęs, kad jį buvo ištikusi klinikinė mirtis.

Nubudęs iš  klinikinės mirties netrukus buvo paklaustas: „Ar Petro su raktais prie Dangaus vartų nebuvai sutikęs?” Humoro nestokojantis I kardiologijos skyriaus vedėjas Romaldas Stankevičius rūpinosi ligoniu, nuo pat jo patekimo į skyrių. Tik pačiam ligoniui tuo metu dar ne humoras buvo galvoje. „Aš nesupratau, kas man buvo nutikę, nes jaučiausi labai blogai”, - pasakoja laikraščio skaitytojas „Šiaulių naujienų” redakcijoje, atėjęs padėkoti medikams už dovanotą antrą gyvenimą.

Tai patvirtina ir Šiaulių ligoninės kardiologinės reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyriaus vedėjas Viktoras Skromovas. „Jei tuo metu šalia nebūtų medikų, žmogus būtų miręs. Taip nutinka devyniasdešimčiai procentų ligonių, kuriems sustoja širdis, kas ir buvo nutikę šiam žmogui”, - paaiškina reanimatologas.

Diagnozuoti ligą - nelengva

Tokiu atveju, kai ligoniui sustoja širdis ir jį ištinka koma, medikai pirmiausia skuba jį gaivinti. Ligoniui buvo atliktas elektrošokas. Po smūgio į krūtinę bei dirbtinio kvėpavimo bei visų kitų reanimacijos veiksmų žmogus atsigavo.  Ir tik tuomet, kai stabilizuota būklė, pasak reanimatologo V. Skromovo, aiškinamasi, dėl kokių priežasčių taip pablogėjo sveikata.

Į I kardiologijos skyrių Pranas Lavickas buvo paguldytas priešinfarktinės būklės. Tačiau žmogų ištiko ne infarktas, ko labiau buvo galima tikėtis, bet sustojo širdis. Stabilizavus būklę po klinikinės mirties ligonis vėl buvo perkeltas į I kardiologijos skyrių ir medikai ėmė aiškintis priežastis, atvedusias pacientą prie pačių Dangaus vartų.

Buvo atliktas širdies echoskopijos tyrimas kaip ligoniui, kuriam grėsė ūmus miokardo infarktas. Bet tai buvo paneigta. Šiaulių ligoninės I kardiologijos skyriaus intervencinė kardiologė Aušra Dambrauskaitė atliko kraujagyslių koronografiją, bet ir kraujagyslėse žymių pakitimų neaptikta. Vainikinės arterijos, pasak V. Skromovo, užsikemša kiekvienam žmogui, išgyvenusiam klinikinę mirtį, bet tai negali būti klinikinės mirties priežastis.

„Atmesta ir embolizacija, ir aortos sienėlės plyšimas”, - prisimena V. Skromovas nelengvas sveikatą sutrikdžiusios priežasties paieškas. Deja, medikai pasijuto bejėgiai ir nusprendė ligonį siųsti į tretinio lygio gydymo įstaigą Kaune.

„Mes esame dėkingi ir ligoniui, kuris sutiko vykti į Kauną, ir Kauno medicinos univeriteto Kardiologijos klinikai, kurios specialistai sutiko priimti ligonį”, - kalbėjo reanimatologas.

Šie mediko žodžiai nustebino ir patį ligonį P. Lavicką: „Kaip gali nesutikti, kai tenka galynėtis su mirtimi?” Stebino ligonį ir keisti sutapimai. Juk klinikinė mirtis jį ištiko tą pačią dieną, kurią jis ir gimė, tad nubudęs jautėsi lyg antrą kartą gimęs. Kai apie tai pasakė savo palatos draugui, tai šis dar labiau žmogų nustebino - jis gimęs tais pačiais metais ir tą pačią birželio 8-ąją dieną.   

Medikas patikina, jog būna visko. Vieni ligoniai susitaiko su lemtimi, kiti bijo rizikuoti ir ryžtis kelionei, kuri gali ir pakenkti.

Širdies stimuliatorius - po ilgų tyrimų

Net ir atvykęs  į Kauno medicinos universiteto Kardiologijos klinikas Pranas Lavickas nepajuto palengvėjimo - medikai vis ieškojo ligos, atliko, kaip vėliau patikino ir V. Skromovas, tuos pačius tyrimus, kurie buvo padaryti ir Šiaulių ligoninėje, tačiau negalėjo suprasti, dėl kokių priežasčių žmogų ištiko klinikinė mirtis.

Jau buvo kalbama ir apie išrašymą iš gydymo įstaigos, nes nė vienas tyrimas nerodė ligos. Bet naktį P. Lavicką vėl ištiko priepuolis. „Man  prijungė deguonies, skyrė nitroglicerino ir nuo skausmo morfijaus”, - pasakoja ligoninės pacientas.

Sveikatos pablogėjimas privertė medikus sunerimti ir atlikti dar sudėtingesnius tyrimus. V. Skromovas pats kreipėsi į Kaumo medicinos universiteto Kardiologijos klinikos kolegas ir išsiaiškino, kas buvo diagnozuota ligoniui. P. Lavickas sako, jog to jis neišsiaiškino, nes medikai neturėjo laiko paaiškinti. Žino tik tiek, kad jam buvo implantuotas širdies stimuliatorius, kurio dėka šeštą dešimtį metų perkopęs žmogus jaučiasi lyg antrą kartą išgyventų jaunystę. Todėl ir nori padėkoti visiems jį gydžiusiems medikams ne tik Šiauliuose, bet ir Kaune.  

Docentas Aras Puodžiukynas, pasak V. Skromovo, po to, kai anksčiau atlikti tyrimai nerodė jokio širdies veiklos sutrikimo, nusprendė atlikti sudėtingą intrakardinį laidžiosios širdies sistemos tyrimą, kuris ir parodė laidumo sutrikimą, dėl ko sutrinka širdies veikla. Tenka vėl „užvesti” širdį reanimuojant ligonį. Tačiau šiandieninė medicina gali daugiau nei dirbtinis kvėpavimas. Naujos kartos širdies stimuliatorius, pasak V. Skromovo, pats užveda širdį, kai, sutrikus širdies laidumui, jai prireikia pagalbos.

Tad birželio 23 dieną P. Lavickui buvo implantuotas širdies stimuliatorius. „Aš po klinikinės mirties jaučiuosi naujai gimęs, o nubudęs su širdies stimuliatoriumi krūtinėje pasijutau it jaunas”, - šypsosi šiaulietis. Ir grįžęs iš Kauno į Šiaulius jaučiasi puikiai. „Jau buvau gamtoje, ėjau grybauti ir jokio nuovargio”, - džiaugiasi žmogus. Atsargai P. Lavickas kišenėje turi tik nitroglicerino, tačiau ir jo po stimuliatoriaus implantavimo neprireikė.

Šiaulių ligoninėje, pasak V. Skromovo, atliekama tik laidinė endokardinė širdies stimuliacija, kurios metu prijungiamas išorinis širdies stimuliatorius. Tačiau jis - laikinas ir turi būti keičiams nuolatiniu stimuliatoriumi, kuris implantuojamas į ligonio krūtinę.

Sutrikus elektriniam impulsui

Širdis - tai raumuo, kuris susitraukinėja veikiant elektriniam impulsui. Impulsai, anot V. Skromovo, perduodami į kairįjį ir dešinįjį skilvelius. Impulsas iš dešiniojo prieširdžio išplinta po dešinįjį ir kairįjį prieširdžius ir pastarieji susitraukia. Šiek tiek vėliau atkeliavęs impulsas į skilvelius sąlygoja jų susitraukimą. Tai, pasak mediko, ir užtikrina širdies veiklos efektyvumą: po prieširdžių susitraukimų vyksta skilvelių susitraukimas. Deja, impulso plitimas gali sutrikti bet kurioje laidžiosios sistemos dalyje.

Širdies laidumo sutrikimas, pasak mediko, pasitaiko ir sveikiems žmonėms, dažniausiai sportininkams. Jį gali sukelti ir įvairios širdies ligos - arterinė hipertenzija, krūtinės angina, miokardo infarktas, širdies ydos. Gali sukelti ir antiritminių ar kitų vaistų perdozavimas ar pašalinis jų poveikis. Net traumos bei genetiškai paveldimos ligos.

Sutrikus elektriniam impulsui ligonis pasijunta pavargęs, jį vargina dusulys, galvos svaigimas, alpimas, sąmonės netekimas, pablykšta oda. Gali ištikti ir traukuliai.

Medikai pastebi, jog dažniausiai širdies laidumo sutrikimai yra besimptomiai. Vyresnio amžiaus žmonės dažnai patiria vienokius ar kitokius laidumo sutrikimus. Simptomai priklauso nuo širdies susitraukimo dažnio ir laidumo sutrikimo išsivystymo greičio.

Negalavimus žmogus pajaučia tada, kai pulsas tampa retesnis nei 50-60 kartų  per minutę. Tada, pasak mediko, jaučiamas silpnumas, nuovargis, pablogėja atmintis, atsiranda dusulys, galvos svaigimas, kartais žmogus gali apalpti.

Tačiau dažniausiai širdies laidumo sutrikimai vystosi iš lėto sergant įvairiomis širdies ligomis. Tuo atveju, jei dėl sutrikusio impulso plitimo širdyje atsiranda retas pulsas, žmogus gali gyventi normaliai, jei laiku taikomas tinkamas gydymas. Tačiau negydant žmogaus savijauta blogėja, vystosi bei progresuoja širdies nepakankamumas, ima kartotis priepuoliai, kaip buvo ir šiam ligoniui. Šių priepuolių metu žmogus gali ir mirti. Taip ir nutinka, kai priepuolio metu laiku nesuteikiama medicinos pagalbas.

Pasak mediko, dauguma laidumo sutrikimų net negydoma. Dažniausiai šalinamos priežastys, sukėlusios šį sutrikimą. Tačiau jei širdies laidumo sutrikimas išsivysto ūmiai, suretėja pulsas, taikoma laikinoji elektrinė stimuliacija. Pastovus kardiostimuliatorius, kuris pakeičia bei papildo natūralų impulsų gamintoją širdyje, įsiuvamas tada, kai diagnozuojamos komplikacijos ir ryškūs ligos simptomai, kaip nutiko ir Pranui Lavickui, šiandien gyvenančiam širdies stimuliatoriaus pagalba ir besijaučiančiam puikiai.  
 


Į viršų