Pasak S. Ščeponavičiūtės, jei žmogus gyvena normalų gyvenimą ir atsiranda staigūs sveikatos negalavimai, reikėtų kreiptis į šeimos gydytoją, kuris lieps apsilankyti pas neurologą, nes  išsėtinė sklerozė yra neurologinė liga ir ją būtina gydyti nedelsiant.
Vadimo SIMUTKINO nuor.

Lina ABROMAVIČIENĖ

Šiandien minime Pasaulinę išsėtinės sklerozės dieną. Išsėtinė sklerozė – tai viena iš dažniausiai pasitaikančių neurologinių ligų, sukeliančių negalią jauniems darbingo amžiaus žmonėms. Susirgę išsėtine skleroze yra nuolat priklausomi nuo medicininės, reabilitacinės ar socialinės pagalbos. Nors daugumai pavyksta gyventi įprastą gyvenimą, tačiau neretai sergančio negalia vis didėja. Šia liga dažniau serga moterys. Su šia liga kovojančių ir bandančių gyventi normalų gyvenimą pasaulyje yra daugiau nei milijonas - vien Šiauliuose yra keli šimtai išsėtine skleroze sergančiųjų. Respublikinės Šiaulių ligoninės Neurologijos skyriaus vedėjos Siglos Ščeponavičiūtės teigimu, kasmet tokių sergančių žymiai daugėja, todėl reikėtų atkreipti dėmesį į bet kokius šalutinius sveikatos požymius, kurių neturėtų būti. Išsėtinės sklerozės – tai viena iš lėtinių ligų, kurių paprastai niekas neišgydo, tačiau įmanoma ją suvaldyti medikamentais. Anot S. Ščeponavičiūtės, tokių rimtų ligų, kaip išsėtinė sklerozė, žolelėmis neišgydysi.

Liga ne nauja, bet mažai žinoma
Išsėtinė sklerozė yra centrinės nervų sistemos liga, kuri paprastai pasireiškia protarpiniais priepuoliais. Įvairių žmonių šios ligos simptomai gali labai skirtis. Pasak S. Ščeponavičiūtės, išsėtine skleroze dažniausiai susergama tada, kai organizmo imuninė sistema atakuoja ir ardo mieliną – apsauginį dangalą, kuris dengia nervines skaidulas. Gali būti pažeidžiami milijonai nervinių skaidulų, o pasibaigus uždegimui susiformavę randai vadinami skleroze, kitaip – plokštelėmis.

„Tokie randai centrinėje nervų sistemoje atsiranda išsidėstę atsitiktine tvarka ir daugelyje vietų, todėl liga pavadinta išsėtine skleroze - tai reiškia daugybiniai randai. Daugeliu atvejų suserga jauno amžiaus moterys. Iki šiol nėra rastas būdas išgydyti išsėtinę sklerozę ir nežinoma, kokiomis priemonėmis užkirsti kelią ligos pradžiai. Šiuolaikinėje medicinoje išsėtinė sklerozė dar yra didžiulė mįslė, todėl nėra aiškios šios ligos atsiradimo priežastys. Tačiau įvairiose šalyse nuolat vykdomi išsamūs moksliniai tyrimai, todėl jau yra vaistų, galinčių nuslopinti daugelį išsėtinės sklerozės simptomų ir padėti sergantiems žmonėms gyventi normalų gyvenimą“, - pasakoja neurologė S. Ščeponavičiūtė.

Sergamumas išsėtine skleroze per pastaruosius metus sparčiai išaugo. Vien Šiaulių mieste yra keli šimtai sergančiųjų šia liga ir kasmet diagnozuojama apie 10 naujų šia liga susergančių šiauliečių. Tai jauno amžiaus žmonių liga, kuri veda invalidumo link. Ši liga, pasak medikų, yra ir socialinė problema, kuri susijusi su darbingumu.

„Išsėtinė sklerozė - tai gana reta liga, todėl mažai kam žinoma. Kas bando su ja susipažinti internetinėje erdvėje ieškodami informacijos, dažnai išsigąsta. Sunkiai šia liga sergančiųjų Šiauliuose yra gana nedaug. Dažniau pasitaiko lengvesnės išsėtinės sklerozės. Turime ir tokių pacientų, kuriuos reikia supažindinti su šia liga, nes nėra apie ją visiškai girdėję. Dažniausiai ligą pristatome kuo paprasčiau ir lengviau, nes kiekvienas šia liga serga skirtingai. Nėra vienodų simptomų, kurie būtų būdingi visiems. Dažniausiai yra bendri simptomai, aprašyti literatūroje: tokie kaip nuovargis, paralyžius, galvos svaigimas, koordinacijos sutrikimas. Šie simptomai dažniausiai pasireiškia skirtingai kiekvienam išsėtine skleroze sergančiam. Nors liga neišgydoma, turime metodų ir priemonių kontroliuoti ligą ar bent ją pristabdyti.

Išsėtinės sklerozės požymiai
Dažniausiai pasireiškiantys išsėtinės sklerozės simptomai: sensoriniai sutrikimai, regos sutrikimai, galvos svaigimas, koordinacijos sutrikimai, judėjimo sunkumai, šlapimo pūslės sutrikimai, lytinės sferos problemos, nuotaikos svyravimai ir nuovargis. Tačiau visi šie požymiai priklauso nuo sergančiojo išsėtine skleroze formos.
„Išsėtinė sklerozė turi keturias formas. Dažniausiai pasitaiko gerybinė forma, kada žmonės gyvena savo gyvenimus nejausdami didelio diskomforto, išskyrus tuos atvejus, kai būna ligos paūmėjimai. Iš šalies dažnai nesuprasime, kad žmogus serga išsėtine skleroze, jei tai yra pradinė stadija. Tačiau išsėtine skleroze sergantys tiek lengva, tiek sunkesne forma niekaip neišvengia paūmėjimų, dėl kurių tenka apsilankyti ligoninėje. Kada būklė stabilizuojasi, žmogus gyvena iki kito paūmėjimo. Progresuojančia forma sergantiems taikomas kiek kitoks gydymas“, - kalba S. Ščeponavičiūtė.

Pasak neurologės, išsėtinė sklerozė dažniau pasireiškia moterims nei vyrams ir dažniausiai ja susergama tarp 20–40 metų. Dažniausiai liga diagnozuojama 31–33 žmogaus gyvenimo metais ir rečiau diagnozuojama vaikams ar vyresnio amžiaus žmonėms.
Medikės S. Ščeponavičiūtės teigimu, Šiauliuose daugiau yra lengvesnėmis formomis sergančių žmonių, kurie tik per atkryčius paguli ligoninėje ir toliau gyvena įprastą gyvenimą. Sunkesniųjų formų turime mažiau.

Susergama anksčiau nei sužinoma
Pasak Siglos Ščeponavičiūtės, dažnai žmonės suserga išsėtine skleroze, tačiau nereaguoja į ją, bando paaiškinti kasdieniais darbais, kurie taip pat vargina, todėl žmogus prasčiau jaučiasi. Tik atsiradus ryškesniems simptomams pradedama galvoti, kad ir seniau panašiai jautėsi, ir su liga gyvena jau ne pirmus metus. Dažnai jaunas žmogus skundžiasi regos sutrikimais, suprastėjusia koordinacija, galūnių tirpimais, tačiau to nesieja su konkrečia liga, todėl apie ligą sužino gerokai vėliau – kai pradeda ryškėti ligos požymiai ir pradeda jaustis fizinis diskomfortas.
„Ne veltui liga vadinasi išsėtinė sklerozė, nes jos požymiai tiesiog išsisėję smegenų dalyje esančiomis uždegiminėmis plokštelėmis. Pagal tai, kurioje vietoje susidaro plokštelė smegenyse, pasirodo tam tikri pažeidimai, todėl šią ligą būtina gydyti medikamentais“, - sako S. Ščeponavičiūtė.
Anot medikės, pasitaiko išsėtine skleroze sergančių ir nėščių moterų, kurios apie ligą sužino tik nėštumui besibaigiant. Liga yra lėtinė, todėl sergantys turėtų tartis su medikais, kad žinotų, kaip kiekvienu atveju reikia elgtis.

„Jei ši liga pasireiškia nėštumo metu, antrame ar trečiame nėštumo trimestre, darome magnetinį rezonansą ir tiriame. Suteikiame gydymą ir išnešiojus kūdikį tiriame detaliau. Kartais liga paaiškėja po gimdymo. Kaip ligą gydyti nusprendžiam tik išsiaiškinus tikrą ligos diagnozę“, - pasakoja S. Ščeponavičiūtė.

Išsėtinė sklerozė – mįslė medicinoje
Panašius į išsėtinės sklerozės simptomus gali duoti ir smegenų augliai, neurinomos, vestibulinis sindromas, kraujotakos sutrikimai ar panašūs susirgimai. Išsėtinė sklerozė gali būti susijusi su kitais negalavimais ir atvirkščiai - kitos ligos gali būti išsėtinės sklerozės priežastis.
„Ši liga yra didžiulė mįslė medicinoje. Dauguma mokslininkų mano, kad tai autoimuninė liga. Kai žmogaus silpnesnė imuninė sistema, jį dažniau puola virusai, tada gali atsirasti tokia liga. Antra išsėtinės sklerozės atsiradimo teorija yra virusų sukelta, tačiau gali būti ir genetinė. Susirgus šia liga pasijaučia autoimuninės sistemos pažeidimai. Išsėtine skleroze sergantys žmonės jaučia nuovargį, darbingumo netekimą. Net po gydymo kurso nesijaučia sveiki. Visi bando eiti į darbą, nors gauna nedarbingumo procentą. Žinoma, nuo gydytojų niekur toli nepabėga – reikia reguliariai lankytis. Žmogus turi integruotis į gyvenimą, nes pasitaiko ir matomų sveikatos trūkumų. Kai kurie eidami svyruoja, ranka ar koja yra silpnesnė, dažnai būna sutrikusi rega. Tai vadinami neurologiniai deficitai, tačiau šiais laikais viską galima koreguoti“, - apie ligą pasakoja medikė.

Kai su liga nesugyvenama
Pasak S. Ščeponavičiūtės, dažnai žmonės vengia pripažinti, kad serga išsėtine skleroze, todėl su liga nesugyvena. Ją laiko šalia savęs, bet nepripažįsta, kad patys ja serga. Blogiausia tai, kad yra žmonių, kurie savo valia piktybiškai nesilanko pas gydytojus ir taip prisišaukia ligos paūmėjimą.
S. Ščeponavičiūtės teigimu, jei žmogus išsėtine skleroze suserga vėlyvesniame amžiuje, jo ligos simptomai būna geresni, bet tai nereiškia, kad liga nėra pavojinga, nes jei žmogus susirgo, jis visą likusį gyvenimą ir sirgs.

„Išsėtinė sklerozė - nėra baisi ir agresyvi liga, tiesiog reikia su ja taikiai sugyventi. Jei netampysi liūto už ausų, nebus ir problemų. Yra, kurie iškeičia medikų priežiūrą į žoleles ar tariamus burtus, kuriais tiki, tačiau taip daryti nevertėtų. Liaudies mediciną reikėtų kartu su medikamentais derinti, o ne pasitikėti žolelėmis gydant rimtas ligas. Medicina reikalinga net tik gydymui, bet tam, kad sergantysis gautų informacijos ir žinotų, kaip su liga galima sugyventi ir taip palengvinti savo kasdienį gyvenimą“, - apie gydymą kalba S. Ščeponavičiūtė.

Sezoniškumas turi įtakos ligos paūmėjimams
S. Ščeponavičiūtės teigimu, saulė ir karštis gali pakenkti išsėtine skleroze sergantiesiems. Taip pat tokie žmonės turėtų vengti virusinių infekcijų, todėl tiek žiemą, tiek vasarą turėtų šiltai rengtis. Bet kuri virusinė infekcija gali išprovokuoti paūmėjimą.
„Sezoniškumas turi įtakos išsėtinės sklerozės protrūkiams, kurie kartais pasireiškia ankstyvą pavasarį ar rudenį. Tai paūmėjimų laikotarpis, kada atsiranda ir naujų šia liga susergančiųjų.
Tarp pacientų turime žmonių, kurie išsėtine skleroze serga jau nuo vaikystės ir tik ligai paūmėjus apsilanko pas mus, o taip gyvena įprastą gyvenimą.