facebookgoogle twitter instagram youtube krepselis

darbo laikas

telefono nr el pastas


Valgomasis salieras (Apium graveolens) – salierinių šeimos augalas. Valgomasis salieras yra dvimetis augalas, kilęs iš Pietų  Europos ir Azijos pajūrio zonos. Šiuose kraštuose sutinkamas sulaukėjęs. Senovės graikai ir romėnai salierą laikė šventu augalu: šio augalo vainikais iškilmių proga vainikuodavo karžygius ir valdovus. Egiptiečiai jį vadino liūdesio ir mirties simboliu. Viduramžių Europoje buvo žinomas kaip daržovė. Net ir šiandien sunku pasakyti, ar tai daržovė, ar prieskonis.

Dauginamas sėklomis, kurios anksti sėjamas šiltnamyje arba dėžutėse.

Žydi liepos-spalio mėnesiais, vaisiai pradeda bręsti rugpjūčio mėnesio pabaigoje.

Daugiau kaip 2000 metų jis buvo auginamas egiptiečių, graikų, romėnų. Savaime auga Vakarų, Pietų ir Vidurinėje Europose, Rusijos europinėje dalyje, Viduržemio jūros šalyse, Kaukaze, Mažojoje ir Vidurinėje Azijoje, Balkanuose, Š. Afrikoje.

Sinonimai –  bitūnė, mirgaliai.

Auginamas kaip daržovė, prieskoninis ir vaistinis augalas.

Lapuose yra vitamino C, karotino, visose augalo dalyse yra vitaminų B1, B2, PP, eterinių aliejų, kalio, magnio, geležies, fosforo, organinių  rūgščių, gleivių, glikozidų ir kt.

Senovės Graikijoje sporto varžybų nugalėtojai buvo vainikuojami salierų lapų vainikais, o visaliaudinių švenčių dienomis puošiamos šventovės ir butai. Graikijoje ir Sicilijoje salierų atvaizdai buvo monetose. Didysis Homeras salieras apdainavo savo nepakartojamuose veikaluose „Iliadoje“ ir „Odisėjoje“. Tais tolimais laikais graikai vertino salierus dėl daugybės gydomųjų savybių.

Į Rusiją salierų sėklos buvo atvežtos XVIII a. pradžioje ir netrukus juos pradėta sėkmingai auginti daržuose ir net soduose. Salierų buvo gausiai dedama į sriubas ir sultinius, paštetus ir salotas, karštus patiekalus, grybus.

Praėjusiame šimtmetyje apie salierus buvo rašoma: „Valgydamas šaknis, sušyli, jos padeda virškinti, išprakaituoti, žadina apetitą, taip pat gydo skrandį, žarnas ir neleidžia jose pūti maistui. Sėklų  trauktinė kaip arbata varo šlapimą“.

Salierų  vertę nulemia jų sudėtis. Salieruose yra vien tik apie 40 skonio ir aromatinių junginių.

Deja, šis žalumynas dar nėra labai populiarus, nors naudingumu salieras nenusileidžia kitoms prieskoninėms daržovėms. Beje, salierų lapeliai naudingesni už šakniavaisius. Juose yra 4 kartus daugiau vitamino C ir keliolika kartų daugiau karotino.

Gydomosios savybės

- Liaudies medicinos žinovai tvirtina, kad salierai „puikiai varo šlapimą“. Jie stiprina nervų sistemą, valo kraują, šalina šlakus, gydo astmą, valo inkstus, kepenis, šlapimo pūslę, malšina artrito skausmus, padeda normalizuoti svorį ir cukraus kiekį kraujyje.

- Liaudies medicinos atstovai salierais rekomenduoja gydyti odos ligas, pūlingas žaizdas, dėti ant jų smulkintų salierų lapų. Galima pasigaminti salierų tepalo: lapus sutrinti ir sumaišyti su nesūdytu sviestu.

- Norint pagerinti virškinimą, rekomenduojama 3-4 kartus per dieną vartoti po valgomąjį  šaukštą šviežių salierų sulčių. Salierų  sultimis sėkmingai gydomas vidurių užkietėjimas.

- Salierų  sultimis ir antpilu rekomenduojama gydyti kai kurias inkstų ligas, podagrą, dermatitą. Šviežios sultys vartojamos po 1-2 arbatinius šaukštelius 3 kartus per dieną 30 minučių prieš valgį.

Antpilas gaminamas: 2 valgomuosius šaukštus smulkintų šviežių salierų  užpilti stikline šalto vandens ir palikti prisitraukti 2 valandas. Po to nukošti ir gerti po 1/3 stiklinės 3 kartus per dieną prieš valgį.

- Viduramžių  vienuoliai iš salierų ruošdavo meilės gėrimą.

- Salierų  veikliosios medžiagos palankiai veikia pereinamojo amžiaus moterų organizmą.

Salierai plačiai vartojami kulinarijoje, vieni – patiekalams iš jų  gaminti, taip pat kartu su mėsa ir daržovėmis.

Iš salierų  gaminamos: salierų ir obuolių salotos, salierų, obuolių  ir riešutų salotos, bulvių, obuolių ir salierų salotos, salierų ir bulvių salotos, salierų ir grybų salotos ir pan.

Salierai –  mažai kaloringa daržovė. Todėl jų reikėtų valgyti kuo dažniau.

Salierai –  vertinga kaip maistinė ir vaistinė daržovė. Tačiau vartojant kaip vaistinę priemonę rekomenduojama pasitarti su gydytoju.

Parengė  Liudvikas RULINSKAS 
Į viršų