Vaistinis šalavijas (Salvia officinalis) dar vadinamas: salvija, šalavija, salvijas. Pavadinimas kilęs iš lotynų kalbos žodžio salvare – gydyti, gelbėti.

Lietuvoje savaime neauga, auginamas soduose, daržuose, botanikos soduose.

Žydi birželio-liepos mėnesiais, sėklos subręsta rugpjūčio mėn.

Kaip vaistinis augalas šalavijas nuo senų laikų populiarus Pietų  Europoje, iš kurios yra kilęs. Vaistinis šalavijas –  lūpažiedžių šeimos daugiametis puskrūmis aukštu stiebu ir pailgais lapais. Augalas turi specifinį kvapą, sutrinti lapai skleidžia stipresnį kvapą.

Vaistinį  augalo naudojimą lemia jo lapuose esančios cheminės medžiagos. Be eterinio aliejaus juose yra alkaloidų, rauginių ir kitų  medžiagų. Šalavijo fitoncidai žudo mikrobus.

Vieni šalavijų  genties augalai vertinami kaip dekoratyviniai dėl savo išvaizdos, kiti vartojami kaip prieskoniai – jaunų augalo lapelių  dedama į salotas, daržovių, žuvies patiekalus.

Turbūt labiausiai žinomas yra vaistinis šalavijas. Jo lapai renkami žydėjimo metu – pačioje vasaros pradžioje. Būtent juose susikaupia daugiausia eterinio aliejaus. Šalavijas turtingas ir alkaloidų, flavonoidų, vitamino PP ar rauginių medžiagų. Būtent tai suteikia jam gydomųjų savybių. Šio augalo lapai ir žiedai pasižymi dezinfekuojamuoju, antiuždegiminiu poveikiu, skatina šlapimo skyrimąsi, mažina prakaitavimą. Šalavijų užpilas padeda atsiradus uždegiminiams procesams burnos ertmėje ir gerklėje, juo gydomos kraujuojančios ir uždegimo apimtos dantenos. Augalas vartojamas kenčiant nuo skrandžio opaligės, kolito, gastrito, kepenų, tulžies pūslės ir inkstų ligų. Dar senovės medikai atkreipė dėmesį, kad šalavijų užpilai padeda nevaisingumu besiskundžiančioms moterims. Šiuolaikiniai gydytojai pataria vartoti juos kūdikio atjunkymo nuo krūties laikotarpiu, nes šalavijas slopina laktacijos procesus.

Patariama šalavijų  preparatų nevartoti nėščiosioms ir sergantiesiems epilepsija.

Prieš  preparatų vartojimą rekomenduotina pasitarti su gydytoju.

Dar yra kvapusis šalavijas. Kvapiajame šalavijuje yra maloniai kvepiančio, primenančio ambros ar apelsino kvapą, eterinio aliejaus. Juo aromatizuojami vynai, likeriai, konditerijos gaminiai ir brangiosios tabako rūšys. Švieži ir džiovinti lapai ir žiedynai vartojami kaip prieskonis įvairiems patiekalams, sūriams ir arbatai aromatizuoti. Farmacijos pramonėje kvapiojo šalavijo eteriniu aliejumi aromatizuojami vaistai.

Parengė  Liudvikas RULINSKAS