Nieko nėra geriau sveikatai vasarą, kaip basomis pavaikščioti po nupjautą žolę arba smulkų gargždą. Dirvožemio nelygumai, akmenukai, skiedrelės, žolės mechaniškai dirgina pėdų aktyviuosius taškus, sukeldamos vidaus organų atsakomąją reakciją.

Toks savimasažas naudingas ir sveikiems, ir ligoniams. Žmogus galbūt dar jaučiasi gerai, tačiau kurio nors organo veikla jau gali būti sutrikusi. Nepradėjus laiku jo gydyti, po ketverių metų sveikata gali pablogėti. Vaikštant basomis, savaime atsinaujina organizmo energetinis balansas, todėl negaluojantis organas gali tiesiog imti ir pasveikti. Vaikščiojimas basomis yra puiki profilaktikos priemonė, pagerėja savijauta, kepenų, širdies, inkstų, skrandžio, žarnyno, plaučių, galvos smegenų, regėjimo organų veikla. Basomis atsistojęs ant žemės žmogus pajunta neįtikėtiną lengvumo ir laisvės pojūtį. Natūralu, juk pėdose susikaupusią neigiamą energiją atiduodame žemei.

Vaikščiojimas basomis labai naudingas stuburui, ypač moterų, nes dažnai avint aukštakulniais bateliais pakinta kūno svorio centras. Todėl ilgainiui pasislenka ne tik juosmens, bet ir krūtinės bei kaklo srities slanksteliai. Ima kamuoti galvos skausmai, nemiga, stenokardijos priepuoliai. Puiki tokių negalavimų profilaktika – vaikščiojimas basomis.