Apie naudingąsias riešutų savybes žinojo jau senovės romėnai. Riešutai yra labai naudingas produktas. Jie padeda atgauti jėgas, todėl būtinai turi būti įtraukiami į nusilpusių, po ligos sveikstančių žmonių, taip pat vaikų ir pagyvenusių žmonių racioną. Riešutai gydo asteniją ir anemiją, apdeda esant sulėtėjusiam augimui ir rachitui. Riešutai yra gera žarnyno kirmėlių pašalinimą skatinanti priemonė, naikina kenksmingus žarnyno mikrobus, gerina kraujo sudėtį, stiprina kaulus, padeda ir nuo viduriavimo, ir nuo vidurių užkietėjimo. Jie normalizuoja odos ir limfmazgių būklę, mažina cukraus kiekį kraujyje, todėl rekomenduotini diabetikams. Kadangi riešutuose daug augalinių baltymų, jie yra puikus vegetariškas mitybos papildas. Riešutu dieta padeda apsisaugoti nuo nušalimų ir malšina aštrius skausmus sergant hemorojumi.

Riešutų aliejuje-svieste yra daugiau riebalų rūgščių – vitamino F, negu bet kokiuose kituose augaliniuose aliejuose. Riešutų aliejus skatina cholesterolio kiekio mažėjimą ir yra puikus svarbių linolio, linoleno ir aleino rūgščių šaltinis. Jis ypač naudingas žmonėms, turintiems riboti cholesterolio turtingo maisto vartojimą.

Riešutai turi daug lipidų, baltymų, angliavandenių, vitaminų A, B1, B2,  B3, B5, B6, C, taip pat mineralų – fosforo, kalcio, magnio, kalio, sieros, geležies, vario, cinko.

Dietos trukmė – 15 dienų. Naudingiausios riešutų dietos savybės išryškėja rudens pabaigoje, kai išauga nušalimų ir peršalimo ligų išsivystymo pavojus.

Rytais – geriausia prieš valgį, didelė stiklinė riešutų kokteilio, likus pusvalandžiui iki pusryčių. Riešutų kokteilis: 5-6 džiovinti arba beveik švieži išgliaudyti graikiniai riešutai dvi minutes plakami elektriniu plakikliu kartu su į keturias dalis perpjautu neluptu obuoliu ir muskatinių vynuogių keke.

Tarp pusryčių ir pietų: 10 išgliaudytų riešutų.

Po pietų: 10 išgliaudytų riešutų.

Riešutus reikia kruopščiai sukramtyti, kad organizmas galėtų kuo geriau juos pasisavinti. Šią dietą naudinga reguliariai kartoti prasidėjus šalčiams arba vos pajutus nuovargio ar išsekimo požymius.

Obuolių sulčių dieta

Obuolių sultys savo naudingomis savybėmis skiriasi nuo pačių obuolių: jose daugiau angliavandenių, bet nėra lipidų ir labai mažai – baltymų. Jose taip pat yra fosforo, kalcio, geležies, vitaminų B1, B2 ir C. Obuolių sulčių dieta labiausiai tinka organizmo prisitaikymo prie rudens sąlygų pradžioje: sultys gerai išvalo kraują ir vidaus organus, skatina toksinų pasišalinimą. Laikantis šios dietos labai lengvai net labiausiai išrankūs arba kaprizingi žmonės vargiai atrastų priežastį, kodėl turėtų atsisakyti obuolių sulčių.

Dietos laikymosi trukmė – 1 mėnuo.

Rytais, prieš valgį, reikia neskubant išgerti stiklinę šviežiai išspaustų obuolių sulčių, kruopščiai kramtant jas tarsi kietą maistą. Obuolių sulčių veiksmingumas būna didžiausias, kai jos geriamos prieš tai nevalgius, tuščiu skrandžiu. Jeigu „sunku“ jas gerti prieš pusryčius, galima – prieš miegą: visą mėnesį.