facebookgoogle twitter instagram youtube krepselis

darbo laikas

telefono nr el pastas


Manoma, kad ridikų tėvynė yra Viduržemio jūros pakrantė. Senovės Graikijoje ridikai buvo ypač vertinami. Juos paduodavo auksiniame dubenyje Delfų šventykloje. Nulietą iš aukso ridiką  graikai aukodavo dievui Apolonui. Įžymus senovės gydytojas Dioskoridas patardavo vartoti ridikus virškinimui stiprinti, regėjimui gerinti, kosuliui sušvelninti ir nuraminti. Plinijus manė, kad ridikai tirpina inkstų akmenis, sustabdo skrepliavimą krauju.

Senovės laikais garsūs buvo Egipto ridikai, auginami Nilo užliejamuose laukuose. Ridiko atvaizdas išliko ant Amono Ra šventyklos Egipte sienų. Ridikų pasėlius egiptiečiai tręšdavo natūraliomis azoto trąšomis, panašiomis į amonio salietrą, todėl jie buvo ypatingo skonio ir aromato. Ridikų buvo duodama su maistu garsiosios Cheopso piramidės statytojams.

Senovės judėjai ridikus vartojo kartu su karčiosiomis žolėmis, kurios valgomos per Velykas.

Ridikai buvo žinomi senovės Kinijoje ir Japonijoje. Kiniškos veislės ridikai yra didelis skanėstas. Garsūs ir japoniškos veislės daikon ridikai, kurių šaknis užauga iki 16 kg.

Mūsų  šalyje ridikai žinomi seniai ir auginami visur. Jie seniau buvo pagrindinis paprastų žmonių valgis. Neveltui liaudyje buvo sakoma: „Septynis kartus kitaip, o vis jis - ridikas: ridikas tarkuotas, ridikas pjaustytas, ridikas su gira, ridikas su sviestu, ridikas gabaliukais, ridikas žirniukais ir visas ridikas“. Ridikai įėjo į senoviško liaudies valgio „tiuri“ sudėtį. Liaudies ridikai buvo vadinami atgailos daržove. Šis pavadinimas atspindi liaudies tradicijas: ridikas daugiausia buvo valgomas „atgailavimo dienomis“ - per didįjį septynių savaičių pasninką, tačiau ridikai buvo valgomi ir per šventes. Ši daržovė puikiai laikoma ir gali būti vartojama ištisus metus.

Gydomosios savybės

Apie ridikų  gydomąsias savybes kalbėjo vienas iš žymiausių pasaulio mokslininkų Hipokratas. Jis patarė ridiko šaknį vartoti sergantiesiems plaučių ligomis. Senovės Egipte iš ridikų  sėklų buvo spaudžiamas aliejus, o šaknys vartojamos maistui. Europoje ridikėliai pradėti auginti maždaug XVI amžiaus pabaigoje. Žinoma, pirmieji juos pradėjo valgyti prancūzai. Bet visiems mums įprastos ankstyvosios daržovės – ridikėliai – nėra tik maisto produktas.

Ridikuose yra cholino, kuris reguliuoja cholesterino kiekį kraujyje ir riebalų apykaitos procesus. Kadangi ridikuose aktyviai vyksta angliavandenių apykaita, jų sultys labai sparčiai mažina cukraus kiekį. Ridikai plačiai vartojami liaudies medicinoje - pirmiausia kaip šlapimą, tulžį varanti, virškinimą gerinanti priemonė. Tačiau ridikų sultys virškinimo, kraujagyslių sistemą veikia taip aktyviai, kad jų nereikia vartoti žmonėms, sergantiems kepenų ligomis, tulžies latakų uždegimu, opalige, sunkiomis širdies ligomis.

Jei sergantis cukriniu diabetu ligonis savo mityboje sistemingai vartoja ridikus, jis gali aktyviai ir visavertiškai papildyti organizmo atsargas mineralinėmis druskomis ir vitaminais, valyti burnos gleivinę, taip pat sumažinti cukraus kiekį.

Ridikėliai, augalas, giminingas ridikams, taip pat žinomi labai seniai. Jų tėvyne laikoma Kinija, į Europą jie atėjo su keliautoju Marku Polu.

Pagal maistines ir gydomąsias savybes ridikėliai daug kuo panašūs į ridikus. Juose taip pat gausu baltymų, angliavandenių, organinių rūgščių, fermentų, celiuliozės, vitaminų C, PP, B1, B2, kalio, kalcio, magnio, geležies druskų.

Būtent iš  Viduržemio jūros šalių ridikėliai atkeliavo į Lietuvą. Senesnis ridikėlių giminaitis – juodasis ridikas jau nuo senų laikų buvo vartojamas lietuvių kulinarijoje.

Kuo skiriasi ridikas nuo ridikėlio? Tai vienai augalų šeimai priklausantys augalai. Ridikėliai – vienmečiai ankstyvieji augalai. Ridikai – jau dvimetis, stambesnis augalas. Be to, ridikėliai paplito kur kas vėliau nei ridikai.

Gydymui gali būti vartojamos ridikų šaknys bei sultys. Ridikų ląsteliena padeda iš organizmo pašalinti cholesterolį – tai labai svarbu aterosklerozės profilaktikai. Ridikų sultys turi tulžies varomųjų savybių, todėl rekomenduojamos sergant tulžies akmenlige. Be to, ridikų sultys su medumi arba sirupas – puiki gydomoji priemonė nuo viršutinių kvėpavimo takų uždegimo. Ridikų sultys ir tarkiai pasižymi stipriomis antiseptinėmis savybėmis. Jomis galima išoriškai gydyti negyjančias, pūliuojančias žaizdas. Ant tokių žaizdų galima dėti ir ridikų sėklų košelę.

Liaudies medicinoje ridikai taip pat naudojami kaip šlapimo varomoji priemonė, sergant inkstų akmenlige, podagra. Be to, ridikų patariama valgyti tiems, kam reikia sustiprinti virškinamojo trakto veiklą.

Tačiau būtina atsiminti, kad ridikai gali sukelti ir nepageidaujamų reakcijų. Jų nerekomenduojama valgyti sergantiesiems opalige, gastritu ir širdies ligomis.

Ką  pasirinkti?

* Sėjamieji ridikėliai – ankstyvosios daržovės. Juose yra daugiau vitaminų  nei ridikuose, be to, jų skonis švelnesnis. Juose gausu cukraus, krakmolo, baltymų, karotino, vitaminų C, B1, PP, geležies, cinko, vario, mangano, eterinių aliejų.

* Juodieji ridikai – patys karčiausi, tačiau ir vieni iš vertingiausių  daržovių. Jie turi rekordinį kiekį eterinių aliejų  bei laisvųjų organinių rūgščių. Be to, juose gausu organizmui reikalingų mikroelementų: geležies, kalio, magnio. Juodieji ridikai – natūralūs antibiotikai.

* Japoniniai ridikai – viena ir mėgstamiausių japonų daržovių.  Šie ridikai yra švelnesnio skonio ir mažiau aitrūs. Japoniniai ridikai pasižymi visomis naudingomis savybėmis, bet nekaupia kartumynų. Dėl to šios rūšies ridikai tinka ir širdies kraujagyslių ligomis sergantiems žmonėms, jais gali mėgautis ir vyresnio amžiaus žmonės. Beje, būtent šios rūšies ridikų galima įsigyti mūsų prekybos centruose bet kuriuo metų laiku.
Į viršų