facebookgoogle twitter instagram youtube krepselis

darbo laikas

telefono nr el pastas

Zita KATKIENĖ

Kai reumatoidinis artritas susuka žmogaus sąnarius, nepastebėti ligos neįmanoma. Tačiau apie šią ligą žmonės žino mažai. Tuo įsitikino Lietuvos artrito asociacija, užsakiusi šalies gyventojų tyrimus. Lietuvos artrito asociacijos bei kaulų, raumenų, sąnarių ligomis sergančiųjų draugijos „Artis” narės pažymi, jog žinoti apie ligą reikėtų daugiau, nes šia sunkia liga suserga vis daugiau žmonių ir delsia kreiptis į gydytoją. Nes mano, kad reumatoidinis artritas yra tik vidutinio amžiaus ir pagyvenusių žmonių liga. Deja, realybė gali ir priblokšti.

Neįvertina net pavojaus

Šalies gyventojų tyrimas, atliktas Lietuvos artrito asociacijos, pribloškė ir Šiaulių sergančiųjų sąnarių ir kaulų ligomis draugijos „Artis” narius. Draugijos garbės pirmininkė Zita Vaičiulytė ir pirmininkės pavaduotoja Rasma Česnauskienė pastebi, jog labai svarbu, kad visuomenė bent minimaliai žinotų apie sunkią ligą, kurios joms pačioms nepavyko išvengti. Ypač apmaudu, kai  klastinga liga diagnozuojama ne tik paaugliams, bet ir kūdikiams.

Lietuvos artrito asociacijos prezidentė Ona Stefanija Telyčėnienė, pranešusi klubo narėms apie tyrimo rezultatus, akcentuoja, jog mažiau nei pusė (46 proc.) šalies gyventojų yra ką nors girdėję apie šią ligą. Iš tų, kurie yra girdėję apie ligą, žino, kad yra tokia liga, kad žmones vargina sąnarių skausmai. 19 proc. mano, jog tai - kaulų liga. Net 63 proc. reumatoidinį artritą žinančių respondentų teigė, kad žinių apie reumatoidinį artritą ir jo požymius gyventojams nepakanka.

Nustatyta ir tai, kad žmonės, pajutę kaulų ar sąnarių ligos požymius, į  gydytojus kreiptis neskuba. Pirmiausia patys linkę susirinkti maksimaliai daug informacijos apie ligą ir tik po to ieško gydytojo, į kurį galėtų kreiptis.  Pastebėta, kad apie reumatoidinį artritą daugiau žinių turi moterys, kaip, beje, ir apie visokias kitokias ligas.

Deja, nelabai žmonės vertina ir ankstyvos reumatoidinio artrito diagnostikos svarbą. Beveik trečdalis tyrimo dalyvių nurodė, kad ligos nustatymas pirminėje jos stadijoje nėra labai svarbus. Taip pat gyventojai nepakankamai įvertina ligos keliamą pavojų - tik kiek daugiau nei pusė apklaustųjų tesingai nurodė, kad reumatoidinis artritas sukelia nedarbingumą ir invalidumą. Medikai skaičiuoja apie 200 skirtingų reumatinių ligų. Kai kurios susijusios su infekcijomis, kai kurios - su sąnarių susidėvėjimu, kitos - su medžiagų apykaitos sutrikimais. Tiems, kurie dėl vienokių ar kitokių priežasčių neišvengė ligos, dažniausiai neišvengia neįgalumo.

Net apie 50 proc. susirgusiųjų  reumatoidiniu artritu tampa neįgaliais per dešimt metų. Pusė  iš jų tampa priklausomi nuo neįgaliojo vežimėlio arba lieka prikaustyti prie lovos. Statistika teigia, jog šios ligos aukomis dažnai tampa ir jauni žmonės. Didžiausia tikimybė, kad jaunas žmogus, pajutęs sąnarių skausmus, niekur nesikreips. Taip nutinka ne tik dėl informacijos apie ligą stokos. Tyrimų rezultatai rodo, jog taip nutinka ir dėl visuomenėje gajos nuostatos, kad reumatoidinis artritas yra vidutinio amžiaus ir pagyvenusių žmonių liga, tad jaunas net nepagalvoja, kad gali rimtai sirgti.

Nuo sveiko iki neįgalaus

Sergančiųjų artritu draugijos nariai žino, jog tada, kai liga įveikia, baisu ir žiūrėti į žmogaus rankas, nes jo pirštai, anot Rasmos Česnauskienės, „žiūri“ į skirtingas puses. Jau ne pirmą dešimtmetį sergančios sunkia liga moterys iš patirties žino, jog reumatoidinis artritas ilgainiui sukelia ne tik ryškius sveikatos pokyčius, bet ir socialinių problemų. Puikiai moterys pažįsta ne vieną žmogų, ne vieną klubo narį, kurį ši liga per trumpą laiką pavertė sunkiai savimi gebančiu pasirūpinti neįgaliuoju.

Numanoma, jog reumatoidiniu artritu pasaulyje serga apie 21 milijonas žemės gyventojų. Moterys šia liga serga keliskart dažniau nei vyrai. Nors liga gali prasidėti bet kokio amžiaus žmogui, tačiau dažniausiai suserga 35-45 metų asmenys.

Lietuvoje šiuo metu yra užregistruota 13 tūkstančių suaugusių žmonių, kuriems patvirtina šios ligos diagnozė.

Sergantieji, pasak Z. Vaičiulytės, jau žino, jog sąnarius būtina saugoti tuomet, kai dar nesergama, kad nesusirgtume. Tačiau ir susirgus sunkiomis sąnarių ir jungiamojo audinio ligomis galima padaryti daug, kad gyvenimas su liga taptų ne toks skausmingas ir varginantis. Draugijos „Artis“, vienijančios per 100 žmonių, garbės pirmininkė Zita Vaičiulytė ne tik pati išmoko gyventi su osteoartritu, bet ir kitiems rengia seminarus "Padėk sau", kuriuose moko gyventi su liga. Iškęsti reikėjo labai daug. Prieš keletą metų Z. Vaičiulytė dėl planinės operacijos bei pablogėjusios sveikatos atsisakė klubo „Artis“ pirmininkės darbo. Klubo įkūrėja ir toliau liko klube bei išrinkta Garbės pirmininke, o jos pareigas perėmė Teresė Andriuškaitė, iki šiol vadovaujanti klubui.

Būryje gyventi lengviau

Anksčiau buvo manoma, kad reumatoidinis artritas ir kitos sąnarių ligos - senų žmonių  ligos. Tačiau šiandien šiomis ligomis seniai serga ir jauni žmonės, ir serga labai sunkiai. Statistika konstatuoja, jog dėl kaulų ir sąnarių ligų bene daugiausiai žmonių tampa neįgaliaisiais. Jei ligos gydymas uždelsiamas, žmogus labai greitai gali tapti neįgalus. Deja, dažnas ligonis žino, jog liga buvo diagnozuota pavėluotai. Kartais pats žmogus vėlai kreipiasi į medikus, bet būna, kad ir gydytojai ilgai nenustato tikrosios diagnozės, bet gydo nuo kitų ligų.

Buvo laikas, kai sergantieji sąnarių ir kitomis jungiamojo audinio ligomis susitikdavo tik prie reumatologo kabineto durų arba ligoninės palatoje. Draugijos „Artis“ pirmininkė Zita Vaičiulytė prisimena ne vieną pašnekesį su likimo draugėmis apie tai, jog reikėtų suburti sergančiuosius sąnarių ligomis ir drauge mokytis gyventi su liga. Juolab kad keletoje Lietuvos miestų prieš aštuonerius metus likimo draugai būrėsi ir jų pavyzdys buvo įkvepiantis.

Padėjusi ligoniams apsispręsti reumatologė Jolanta Jankauskienė, prieš keletą metų  į Šiaulius dirbti buvo atvykusi iš Vilniaus, kur jau keletą  metų gyvavo sąnarių ligomis sergančiųjų klubas. Tad ir paskatino ligonius mokytis iš jų ir gyventi drauge.

Tuomet, kai žmogus sužino apie sunkią lėtinę ligą ir jį ištinka šokas arba apima panika, bene labiausiai padėtų psichologas. Deja, nė vienam draugijos „Artis“ nariui niekas jo paslaugų  nepasiūlė. Prisimena klubo lyderės likimo draugių kalbas prie reumatologo durų arba ligoninės palatoje, kur vienu metu suguldavo po keturias likimo drauges. Moterys kalbėdavo apie tai, kad sunkiausia po diagnozės atgauti ne fizines jėgas, nes padeda medikamentai. Sunku atgauti psichikos jėgas, nes pagalbos - jokios. Supratusios, kad jos ir nesulauks bei patikėjusios reumatologės Jolantos Jankauskienės žodžiais, jog labiausiai gali padėti vieni kitiems, sąnarių ligoniai ir nusprendė burtis į draugiją.

Nuo to laiko, kai į steigiamąjį draugijos susirinkimą atėjo tik šeši žmonės, prabėgo aštuoneri metai. Šiandien jau sergantieji neabejoja, jog gyventi tapo daug lengviau, kai gali susitikti su likimo draugais ir drauge kovoti su liga. Šiuo metu klubą lanko beveik 100 žmonių, tačiau yra buvę ir per 120 narių. Narių gretos nedidėja, nors statistika teigia, kad sergančiųjų daugėja. Klubo pirmininkės pavaduotoja Rasma Česnauskienė iš savo karčios patirties žino, kad skausmas, kurį tenka kentėti ligos kamuojamam žmogui, uždaro tarp keturių sienų ir pačiam žmogui niekur nesinori eiti.

„Kiekvienas mano - dar truputį pagulėsiu ir skausmas praeis”, - pasakoja savo patirtį klubo narės. Vėliau ligoniai sužino, kad daug lengviau gyventi, kai organizmas lankstus, kai  kuo daugiau judama ir stingstantys sąnariai mankštinami.

Nors gydytojai primena sergantiesiems sąnarių ligomis, jog pervargti nereikėtų, tačiau patys ligoniai mato, jog nors ir sunku išsijudinti iš stingulio, bet jaučiasi daug geriau, kai pajuda, padirbėja, kai užsimiršta.

Klubo nariai puikiai žino, jog kiekvienas, susirgęs sunkia sąnarių liga ir atėjęs į klubą, nesigaili ir savo noru iš jo nepasitraukia. Ši liga, anot R. Česnauskienės ir yra ypatinga tuo, kad reikia daug žinoti, suprasti ir laikytis nurodymų, tada ir gyventi bus lengviau. Klubo nariai turi galimybę pabendrauti ne tik su pagrindinę ligą gydančiu reumatologu, bet ir su kitais specialistais, kurių pagalbos prireikia dėl reumatoidinio artrito sukeliamų komplikacijų. „Jei žmogus nesigydo dėl komplikacijų, neišvengia invalidumo”, - sako R. Česnauskienė. Klubo narės žino skaudžių atvejų, kai liga per kelis dešimtmečius žmogų nualina.

Šiuo metu, pasak Z. Vaičiulytės, jau yra tikrai efektyvių vaistų reumatoidiniam artritui gydyti. Tačiau vaistai labai brangūs ir kompensuojamieji receptai rašomi tik labai retai. 10-12 tūkstančių mėnesiui kainuojantis preparatas išrašomas tik tuo atveju, kai ligonio imuninė sistema labai stipri, kai plaučiai puikiai funkcionuoja. Patirtis rodo, jog tai įmanoma tik ligos pradžioje, kai žmogaus organizmas dar nenualintas vaistų, nesužalotas ligos. 

Sveiksta sergantieji reumatoidiniu artritu ne tik nuo vaistų. Ypač padeda teigiamos emocijos, kurių  pasisemia ir dalyvaudami saviveikloje, ir keliaudami po Lietuvą  ir už jos ribų. Ypač daug teigiamų emocijų patiria klubo nariai,  susitikę su Tartu (Estija) artrito asociacijos nariais, iš kurių pasisemia ne tik stiprybės. Pastarosios viešnagės metu likimo draugai padovanojo šiauliečiams du profesionalių šiaurietiško vaikščiojimo lazdų komplektus. Dvylika žmonių šiomis lazdomis naudojosi pakaitomis,  vaikščiojo ir su slidžių lazdomis. „Estijoje įprasta, kad pagyvenęs žmogus eina su lazdomis, o mums tai kelia nuostabą ir sportuojantys žmonės renkasi tik nuošalesnius takelius, parkus”, - apgailestauja R. Česnauskienė, dėl sunkiai besikeičiančio požiūrio į neįgalų, seną žmogų.

Pastebi klubo narės, jog kai sielai lengviau, ir kūno skausmas atlėgsta. Tad visi, kuriuos vargina kaulų, raumenų bei sąnarių ligos, raginami neužsidaryti su savo skausmu tarp keturių kambario sienų. Visi kviečiami į klubo „Artis“ užsiėmimus, vykstančius Aušros al. 13, kur neseniai įsikūrė draugija, padedanti įveikti ne tik kūno, bet ir sielos skausmą. Skambinti galima telefonu 8 685 60 16 4. 

Į viršų