Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikų Odos ir venerinių ligų klinikos vadovė profesorė Skaidra Valiukevičienė teigia, kad odos ligų registruojama vis daugiau, ir uždelsus pradėti gydymą, pasekmės kartais būna skaudžios. Tai gali nulemti pavėluota diagnostika, žmogaus budrumo stoka ar šeimos gydytojo neatidumas. Interviu naujienų agentūrai ELTA profesorė sakė, jog reikėtų kur kas daugiau nei dabar dėmesio skirti visuomenės švietimui, kad pirmiausia kiekvienam jos nariui labai rūpėtų jo paties sveikata, ir visos ligos būtų gydomos nevėluojant. Tik tuomet galima tikėtis gerų rezultatų.

- Daug straipsnių parašyta, daug pamokymų per televiziją ar radiją žmonės girdi, kad turėtų daugiau dėmesio skirti savo apgamams. Jei atvirai, esam gal tik bauginami, tad rūpi žinoti, ar kiekvienas apgamas gali būti baimės pagrindas?

- Jokiu būdu ne kiekvienas. Nes apgamas yra gerybinis odos darinys. Kiekvienas iš mūsų nuo savo gimimo turi apgamų. Tiesa, dauguma jų atsiranda vėliau, žmogui augant. Pigmentinių apgamų turi 97 proc. mūsų klinikos ištyrinėtų vaikų. Tik 3 proc. vaikų apgamų turi nuo gimimo. Kol nėra tam tikrų rizikos veiksnių, apgamų buvimas ant kūno neturėtų nei baimės kelti, nei žmogaus jaudinti.

- Iš kur žmogui žinoti, ar tie veiksniai jau veikia, ar dar ne?

- Iš tiesų, esant tam tikriems rizikos veiksniams, gali išsivystyti odos melanoma. Rizika galima, jei šeimoje buvo melanomos atvejų, jei piktnaudžiaujama saule ir soliariumu, kai žmogaus oda jautri, o ant kūno yra labai daug (daugiau kaip 30) apgamų. Ypač pavojingas žmogui labai stiprus ir trumpalaikis nudegimas. Todėl gydytojų patarimai per ilgai nebūti saulėje - ne be pagrindo. Jų verta paisyti.

- Ar gali melanoma būti kaip pasekmė kurio nors kito vėžio, tarkim, krūties?

- Nebuvo nustatyta melanomos sąsajų su kitais piktybiniais navikais. Neteko apie tai skaityti ir kitų šalių medicinos mokslo leidiniuose. Tačiau melanomą gali nulemti imunitetą slopinantys vaistai, kurie ligoniams skiriami po organų transplantacijos (kad nebūtų atmetimo reakcijos). Tokiais atvejais gan dažnai nuo 50 iki 100 kartų padidėja rizika susirgti piktybiniais navikais. Nors derėtų priminti, kad vėžys būna ir gerybinis, ir piktybinis.

- Kaip tai gerybinis, ir dar vėžys?

- Jau pats apgamas yra odos navikas. Jei jis piktybinis, gali virsti melanoma, karcinoma. Melanoma vystosi iš pakitusių pigmentinių ląstelių. Apie 70 proc. atvejų melanomoje randama apgamo likučių. Tik 30 proc. melanomos atvejų išsivysto sveikoje odoje.

- Tai ir žaibiški melanomos atvejai yra galimi?

- Žaibiškų odos navikų atvejų, pasibaigiančių greita mirtimi, nėra. Yra tik uždelsti atvejai. Iš viso reikėtų pasakyti: jei būtų skiriama daugiau dėmesio visuomenės švietimui, odos navikų sumažėtų perpus. Kai anksti diagnozuojamas odos navikas, kai laiku pradedamas gydymas, - rezultatai būna geri. Žmogus turėtų stebėti, ar jo esami kūno apgamai nekeičia savo formos, spalvos, ar neatsirado naujų apgamų, kaip jie atrodo.

Dažniausiai piktybinis navikas būna nesimetriškas apgamas. Ypač pavojingi - juodi ir pilki, didesnio nei 5 mm skersmens apgamai, kurie per trumpą laiką padidėjo daugiau nei dvigubai. Turint tokį apgamą, reikia dermatologo pagalbos, kad būtų tiksliau nustatyta diagnozė, iki priimant sprendimą, kaip susirgimą gydyti. Visa klinikinė onkologija dabar perkelta į specialybių sritis, todėl pirmiausia dėl neaiškaus, įtariamo odos naviko derėtų žmogui pasirodyti ne onkologui, bet dermatologui. Gerai, kai ir šeimos gydytojas, kuris siunčia susirgusįjį konsultuotis pas dermatologą, turi tam tikros patirties: ne viskas, kas juoda, yra melanoma. 

- Jūsų klinikos duomenimis, odos ligų dabar daugėja ar mažėja?

- Pacientų srautai didėja, vadinasi, ir susirgimų daugiau. Visoje Europoje taip yra, ne tik Kauno regione. Tiesa, ne visų ligų daugėja. Melanomų, karcinomų - taip. Daugėja alerginių susirgimų - atopinio dermatito, kontaktinės alergijos atvejų.

- Šita nuo ko - nuo prisilietimo prie išberto asmens?

- Pastaroji alergija dažniausiai atsiranda nuo kosmetikos, kvepalų, kurie veikia kaip dirgiklis, ilgainiui galintis virsti alergenu. Jeigu oda nejautri, kosmetika neturėtų problemų sukelti. Bet kokiu atveju patarčiau pasistengti naudoti kosmetikos produktus be kvapų ir be konservantų. Jų yra pirkti vaistinėse.

Dar galiu paminėti, kad daugėja virusinių odos ligų - Herpes viruso sukeltos lūpų, genitalijų pūslelinės. Šita, antroji, pūslelinė dažniausiai nulemta lytinių partnerių kaitos, kuri, deja, šiais laikais tarp jaunų žmonių nėra atsitiktinė. Dėl panašių dalykų daugėja ir chlamidinių infekcijų. Tuo tarpu virusinių karpų, užkrečiamųjų moliuskų neretai galima "pasigauti" baseinuose ar pirtyse, jeigu ten mažai laikomasi higienos taisyklių.

- O grybeliai, niežai kur gali mūsų tykoti - autobuse, mokykloje?

- Grybelinės ligos tiek dažnos, kad jų ryškaus didėjimo ar mažėjimo net nefiksuojame. Paskaičiuota, kad apie 70 proc. populiacijos gali būti jų paliestos. Niežų atvejų nedaugėja. 

Niežai kaip tik ir pasireiškia intensyviu niežėjimu, ypač vakarais. Niežų mazgeliai paprastai išsidėsto poromis - sakoma, per vieną jų niežų erkutė įlenda, per kitą - išlenda. Niežais užsikrėsti galima nuo sergančio asmens per patalynę, bendrus rankšluosčius mokyklose, vaikų darželiuose, dažniau - šeimose. Daugėja paslėptų formų, kai niežai būna su nelabai ryškiais odos bėrimais, bet niežėjimas vis tiek išlieka.

Turėčiau pridurti, kad ir utėlėtumas - odos gydytojų dėmesio sritis. Utėlės - anaiptol ne visada yra žmogaus galimo nevalyvumo palydovės. Manytume, jos atsiranda, kai vaikai stokoja tėvų dėmesio ir vaikams patiems paliekama rūpintis higiena (juk daug tėvų užsienyje). Vadinasi, blogai plaunamos vaikų galvos, naudojant kvapnius, daug cheminių medžiagų turinčius, odą paveikiančius šampūnus, - atsiranda terpė utėlėms veistis. Mat galvos oda pradeda pleiskanoti, o pažeistoje odoje gerai jaučiasi "visos bėdos". Ši problema lengvai išgydoma, nuo utėlėtumo dabar yra labai gerų priemonių, nereikia nė gydytojo.

Noriu atkreipti tėvų dėmesį, kad tiek vaikams, tiek jiems patiems skirtos higienos priemonės ne visos yra draugiškos ir geros odai. 

- Kaip Jūs žiūrite į savigydą. Juk mums dabar nelabai tų gydytojų ir bereikia - įsijungi televizorių, tai žinai tepalo pavadinimą. O dar jei vaistininkė paslaugi, tai visą gamą išvardins vaistų, kurie tau ko ne visais atvejais gali padėti, tai kam dar eiti į kliniką?

- Savigyda tikrai nepateisinama. Todėl sveikintina, kad priimti sprendimai dėl receptų, kurie būtini daugeliui vaistų. Nepatarčiau net ir grybelio gydytis savo išmone ir ne gydytojų patarimu. Pavyzdžiui, turim vieną ligonį, kuris per televiziją išreklamuotu tepalu net tris mėnesius tepėsi iššutusius tarpupirščius. Kai rezultato jokio nebuvo, kai nepagerėjo, - atėjo pas mus. Pasirodo, jam ne kojų grybelis, o kontaktinis dermatitas.

Kita vertus, liūdina, kad priešgrybeliniai vaistai nebekompensuojami, ir žmonės perka ne tuos, kurių jiems reikia, bet pigesnius. Dažniausiai, - mažai veiksmingus. Gal ne visai atsakingai buvo į tą problemą pažiūrėta, braukiant vaistus iš kompensuojamųjų sąrašo, nes grybelinių ligų paplitimas, kaip minėjau, nemažas.

- Kai kurios odos ligos (išbėrimai) labai aiškiai matomos, ar dėl to Jūsų klinikos pacientai nesusilaukia neigiamos aplinkinių reakcijos? 

- Iš tikrųjų visuomenės požiūris į odos ligomis sergantį pacientą yra labai nemalonus. Tolerancijai neretai vietos neatsiranda. Ypač sergant žvyneline, kuri, galim kartoti iki užkimimo, nėra užkrečiama, bet greičiau paveldima liga. Tačiau pleiskanota oda puikiai matoma, ir tokia liga sergantis visokių reakcijų gali susilaukti: pasmerkimo, paniekos. Turėdamas vieną didelę bėdą, žmogus dar išgyvena ir diskomfortą. 

Visuomenė turėtų žinoti, kad per pasisveikinimą odos ligomis neužsikrečiama. Tokių atvejų nėra užfiksuota.

Bet reikia pripažinti, kad labai daug patyčių susilaukia patys jautriausi visuomenės nariai - vaikai. Tad tėvams reikėtų savo atžaloms paaiškinti, kad tiek mokykloje, tiek darželyje ar baseine gali užsikrėsti net ir būdamas labai tvarkingas, laikydamasis higienos normų.

- Dėkoju už pokalbį.

Kalbėjosi Eltos korespondentė Birutė Mačienė

Eltos inf.
Į viršų