Įvairūs bičių produktai jau nuo seno vartojami liaudies medicinoje įvairioms ligoms gydyti. Jų veiksmingos gydomosios ypatybės vis labiau patraukia ne tik gydytojų praktikų, bet ir mokslininkų dėmesį. Ypač daug dėmesio šiai sričiai skiriama pastaraisiais metais. Ne tik medaus, bet ir pikio, bičių nuodų, žiedadulkių, bičių pienelio, vaško ir duonelės nauda žmogaus sveikatai moksliškai įrodyta.

Svarbiausias bičių produktas yra medus, kurį jos surenka iš žydinčių augalų. Bitės kol surenka keletą gramų medaus, aplanko tūkstančius žiedų ir nuskrenda tūkstančius kilometrų. Medus yra ne tik malonaus skonio maistas, bet ir efektyvus liaudiškas vaistas. Šiame maisto produkte yra daug biologiškai aktyvių medžiagų, vitaminų, ypač B grupės, E, K, mineralinių medžiagų: geležies, magnio, kalio, kalcio, fosforo, chloro, vairo, sieros ir kt., folio, nikotino, pantoteno ir oskardo rūgščių, karotino. Medus stiprina imunitetą, padeda greičiau sustiprėti po sunkių ligų, šalina nuovargį, palankiai veikia nervų ir širdies bei kraujagyslių sistemą, kepenis, gydo virškinamojo trakto ligas, saugo nuo lėtinių ligų paūmėjimo, normalizuoja arterinį spaudimą, skatina skysčių pertekliaus pasišalinimą iš organizmo, gerina odos, plaukų ir nagų išvaizdą.

Nuo neatmenamų laikų medus žmonėms buvo ne tik gardumynas, bet ir vaistas nuo visų ligų. Senovės graikai tikėjo, kad medus gali pailginti gyvenimą, suteikti žmogui žvalumo, apsaugoti nuo ligų. Dievų nemirtingumą jie aiškino tuo, kad šie minta ambrozija – produktu iš medaus, pieno bei įvairių sulčių. Jau prieš daugelį tūkstantmečių žmonės atkreipė dėmesį į medaus maistines ir gydomąsias savybes. Žymiausias Antikos medikas, medicinos mokslo tėvas Hipokratas (460 – apie 377 m. prieš Kristų) žmonijai paliko 260 receptų vaistų, kurių sudėtyje yra medaus. Mokslinei bitininkystei pradžią davė didysis graikų mokslininkas ir filosofas Aristotelis (384-322 m. prieš Kristų). Medus ne tik gydo.

Bičių pienelis – bičių liaukų gaminamas sekretas, skirtas motinėlei maitinti. Tai gelsvo drebučių pavidalo, specifinio rūgštoko skonio masė, kurioje gausu vitaminų, mikroelementų ir biostimuliatorių. Bičių pienelis tonizuoja žmogaus organizmą ir stiprina jo imunitetą, padeda gydyti įvairias ligas ir greičiau susigrąžinti jėgas po ligos, gerina odos išvaizdą. Bičių pienelį patartina vartoti po 1-2 arbatinius šaukštelius 2-3 kartus per dieną. Dėl gydymosi bičių pienelių pirmiausia derėtų pasikonsultuoti su gydytoju.

Bičių nuodai, kuriuos jos sušvirkščia geldamos žmogui ar gyvūnui, taip pat yra puikus natūralus vaistas. Bičių nuodais buvo gydoma Egipte, Indijoje, Kinijoje ir kt. Hipokrato raštuose yra žinių apie bičių nuodų ir medaus diurezinę galią. Sutinkama duomenų, jog bičių nuodais gydytas reumatas. Dažniausiai ligonį duodavo bitėms įgelti – remiantis stebėjimais, jog bitininkai neserga reumatu.

Savo nuožiūra šiuo vaistu gydytis nevalia, nes jis nuodingas, todėl vartotinas tik rekomendavus gydytojui.

Žiedadulkės. Jas bitės renka iš įvairių laukinių ir kultūrinių augalų. Kiekvieno augalo  žiedadulkių spalva ir forma būna kitokia. Žiedadulkes bitės intensyviai renka pavasarį. Bičių šeima per dieną  gali surinkti nuo 100 iki 150 gramų žiedadulkių.

Žiedadulkių gydomosios savybės dar nėra pakankamai ištirtos, bet gerai žinoma, kad jos normalizuoja medžiagų apykaitą organizme. Žiedadulkėse esančios veikliosios medžiagos, pavyzdžiui, rutinas stiprina kraujagyslių ir smulkiųjų kapiliarų sieneles, gerina širdies veiklą.

Augalų žiedadulkės tampa unikaliu vaistu tik ilgai ir kruopščiai apdorotos bičių. Šis produktas turtingas vitaminų, mineralinių medžiagų ir mikroelementų. Jis stiprina organizmą ir jo imunitetą, padeda gydyti įvairias ligas, ypač virškinamojo trakto. Žiedadulkėmis galima reguliuoti skrandžio sekreciją, sekreto rūgštingumą, gydyti gastritą, opaligę. Jos padeda atsikratyti rėmens, šleikštulio, vidurių pūtimo ir užkietėjimų. Tiesa, pagerėjimas pajuntamas ne iš karto, todėl žiedadulkes tenka ilgai vartoti – mažiausia 1-2 mėnesius. Jau XIV mūsų eros amžiuje Kinijos medikai rašė apie žiedadulkių teigiamą poveikį žmogaus organizmui.

Kuo skiriasi žiedadulkės nuo bičių duonelės

Grįžusios bitės su žiedadulkių nešuliais į avilį jas deda į korių akeles ir tvirtai suspaudžia. Pridėjusios du trečdalius korio akelės, likusią dalį užpila medumi ir akelę užpildo vaško dangteliu. Taip paruošta žiedadulkių atsarga ateičiai jau vadinama bičių duonele. Tai maisto medžiagų saugykla, kurioje vyksta cheminiai procesai. Nuo žiedadulkių būčių duonelė skiriasi tuo, kad joje yra monosacharidų, pieno rūgšties ir daugiau vitamino K. Savo biologine sudėtimi ir fiziologiniu poveikiu bičių duonelė beveik nesiskiria nuo žiedadulkių.

Vaškas

Bičių vaškas buvo žinomas gilioje senovėje. Senovės Egipte vašką su medumi naudojo mirusiesiems balzamuoti, vaško žvakėms gaminti.

Vaškas – tai pirmasis pasaulyje polimerinis produktas, pagamintas bičių. Vašką gamina bičių darbininkių liaukos. Daugiausiai vaško pagamina jaunos 12-16 dienų bitės.

Rekomenduojama kramtyti korių medų, kurio sudėtyje yra vaško ir žiedadulkių. Tai stiprina dantų smegenis, išvalo iš dantų kišenių maisto liekanas, padeda kovoti su parodontoze.

Vašką galima vartoti peroraliai, naudojamas stomatologijoje, fizioterapijoje, kosmetikoje.

Gydytis bičių produktais reikia pradėti labai atsargiai, įsitikinti, ar jie nesukelia alergijos. Geriausia dėl jų vartojimo pasitarti su gydytoju. Medų galima valgyti sveikiems ir ligoniams, jeigu organizmas jam neįsijautrinęs. Tačiau piktnaudžiauti šiuo produktu vis tiek negalima – iš karto galima suvartoti ne daugiau kaip 100 gramų. Iš tikrųjų teisingai vartojamas medus gali apsaugoti nuo vidurių pūtimo. Štai keletas receptų:

- vieną valgomąjį šaukštą medaus ir viena valgomąjį šaukštą džiovintų pelyno lapų užpilti stikline verdančio vandens, 20 minučių pavirti ant silpnos ugnies, atvėsinti, perkošti. Nuovirą laikyti šaldytuve ne ilgiau kaip dvi paras ir vartoti po vieną valgomąjį šaukštą nepusryčiavus;

- vieną valgomąjį šaukštą medaus užpilti stikline verdančio vandens, 10 minučių pavirti ant silpnos ugnies, atvėsinti ir vartoti po du valgomuosius šaukštus aštuonis kartus per dieną;

- du arbatinius šaukštelius gysločio lapų užpilti stiline verdančio vandens, po kelių valandų perkošti, įdėti vieną valgomąjį šaukštą medaus ir vartoti po vieną valgomąjį šaukštą keletą kartu per dieną, po valgio.

Prieš vartojant produktus iš dūzgiančių bučių avilio reikia prisimini, kad šiais produktais piktnaudžiauti nevalia.

Bitininkai dažnai tvirtina, kad bitės geriausios farmacininkės.

Parengė Liudvikas RULINSKAS