Entuziazmo nestokojantis Šiaulių priklausomybių ligų centro direktorius Elmantas Zevertas nuogąstauja, jog darbuotojų Šiauliuose, norinčių dirbti su priklausomybių ligomis sergančiais žmonėmis, mažėja, o pacientų akivaizdžiai daugėja.
Vadimo SIMUTKINO nuotr.
Lina ABROMAVIČIENĖ
Žmonės, kurių profesija gydyti psichikos ligomis sergančius pacientus, ne tik žino, kad jiems teks kęsti agresijos, smurto išpuolius. Šie žmonės mokosi atpažinti ligos išprovokuojamą smurtą ir padėti pacientui įveikti negalią ne smurtu, bet gydymo metodais. Šiaulių priklausomybių ligų centro direktorius Elmantas Zevertas iš 40 metų darbo medicinoje jau 36 metus dirba psichiatru. Anot jo, Lietuvoje per didelė alkoholio pasiūla, todėl auga jo vartojimas, o kartu ir jo sukeltų sveikatos problemų. Taip pat nuo alkoholio neatsilieka ir narkotikų vartojimas – jis žymiai išaugęs tarp jaunimo. „Ne veltui mūsų Lietuvoje žmonių skaičius mažėja, girtaujančių daugėja. Net vaikų, kurie naudoja psichotropines priemones, skaičiai žymiai išaugo. Šios problemos neretai sukelia ir komplikacijų. Baisiausia tai, jog dažną problemą lydi ir kitos – smurtas ir savižudybės“, - aiškino psichiatras E. Zevertas.
Teikiantys paslaugą labiausiai kenčia
Į gydymo įstaigą, E. Zeverto teigimu, šiais laikais žvelgiama kaip į paslaugų teikėją. „Gydytojas prilyginamas kirpėjui, masažuotojui ar kitam paslaugų teikėjui, todėl jis neretai susiduria su tomis pačiomis situacijomis, kaip bet kurios paslaugos teikėjas – jį gali apspjaudyti, iškeikti, apspardyti, primušti, tačiau gydytojas ar slaugytojas prieš nieką rankos negali pakelti. „Susidaro toks įspūdis, jog dažniausiai kaltas ne tas, kuris kažką padarė ir tuo pačiu yra nepatenkintas paslauga, o tas, kuris visus prižiūri, gydo, atiduoda savo sveikatą, kad pacientui būtų geriau“, - pasipiktinęs sako E. Zevertas.
E. Zevertas neneigia, jog pats darbas Priklausomybių ligų centre su psichikos sutrikimų turinčiais ligoniais yra labai sunkus, todėl šias ligas gydantys gydytojai turi tinkamai pailsėti ir atsakingai pasiruošti darbui.
Priklausomybių centrai nesusikalba tarpusavyje
Pasak E. Zeverto, pirmasis Narkologijos skyrius Šiaulių ligoninėje šalia psichiatrijos skyriaus buvo įkurtas 1978 metais ir tik vėliau Priklausomybių ligų centras atsiskyrė. „2001 metais buvo įkurti 5 centrai didžiuosiuose Lietuvos miestuose ir nuo tada priklausomybių ligų centrai tapo biudžetinėmis įstaigomis. Dabar situacija tokia pati, kaip Krylovo pasakėčioje – gulbė į dangų, vėžys atgal, lydeka į priekį, taip ir mes nesusikalbame tarpusavyje, tačiau Šiaulių rajone dirbame kaip galime“, - tvirtina E. Zevertas. Į Priklausomybių ligų centrą, pasak E. Zeverto, gydytis atvyksta žmonių iš 28 Lietuvos miestų ir čia visi gauna tinkamą pagalbą. „Neretai į centrą atvyksta apgirtę pacientai, kuriems tenka atlikti detoksikaciją ir tik vėliau taikyti gydymą. Ligoniams, kuriems vystosi sunkūs sutrikimai, yra perkeliami į Respublikinės Šiaulių ligoninės Nefrologijos skyrių. Su rimtais priepuoliais iš mūsų centro ligoniai patenka į Psichiatrijos ligoninę ir tik po rimto gydymo sugrįžta į priklausomybių centrus gydytis toliau“, - darbo specifiką aiškino E. Zevertas.
Kad alkoholizmas per tiek metų niekur nedingo, anot E. Zeverto, puikiai atspindi augantys skaičiai.
Trūksta pajėgumo gydyti visus
Entuziazmo nestokojantis gydymo įstaigos vadovas E. Zevertas sako, jog dirbti šio sunkaus darbo jauni žmonės net nesiima. Tad darbuotojų, norinčių dirbti su priklausomybių ligomis sergančiais žmonėmis, mažėja, o pacientų akivaizdžiai daugėja.
Gydytų ligonių skaičius nuo 2001 metų sparčiai auga. Aplinkiniai rajonai į Šiaulius siunčia gydytis pacientus, tačiau Priklausomybių ligų centras jaučiasi nepajėgus priimti tokį srautą pacientų.
„Pas mus trūksta gydytojų, psichiatrų, psichologų. Per 35 metus mus paliko daugiau nei 20 gydytojų. Kai į centrą 2008 metais atėjo dirbti nauja gydytoja, ligonių skaičius per metus išaugo net iki 900 pacientų. Dabar situacija prasta. Prisikviesti galima tik po pusę etato dirbančius gydytojus, o tai apsunkina visą ligoninės darbą, todėl mažiau ir pacientų gydome“, - apie centro problemas pasakoja E. Zevertas.
Pasak E. Zeverto, tokia situacija susidaro dėl to, jog žmonės, ypač jaunimas, nori gauti didelį atlygį jau dabar. Todėl centre dirba tik tikrai darbui atsidavę specialistai.
„Nors ir trūksta pas mus medikų, nė vieno paciento neišvarome lauk. Tam, kuriam tikrai reikia pagalbos, stengiamės ir padėti“, - sako E. Zevertas.
Pasak E. Zeverto, kai kurie centrai nebepriima anksčiau besigydžiusių pacientų, skirtingai nei Priklausomybių ligų centras, kur gydomi visi norintys ir net po kelis kartus.
Priklausomybės lydimos savižudybių
E. Zeverto teigimu, kur yra alkoholizmas, narkomanija, ten yra ir savižudybė. Šios problemos yra neatsiejamos. Pagal statistinius duomenis matyti, kad iš nusižudžiusių beveik visi būna prieš tai vartoję alkoholio. Anot specialistų, taip yra dėl to, jog psichotropinė medžiaga atpalaiduoja organizmą ir žmogus lengviau ryžtasi lemtingam žvilgsniui – savižudybei. Rečiau tokiam žingsniui ryžtasi moterys.
Pasak E. Zeverto, dažnai galvojama, jog alkoholiu ir narkotikais piktnaudžiauja bedarbiai, gyvenimu nusivylę žmonės, tačiau nuo 2005 metų beveik visi besigydę Priklausomybių ligų centre yra socialiai drausti, dirbantys ir išsilavinę asmenys. „Šie skaičiai įrodo, jog problemų dėl alkoholio ar narkotikų turi ir žmonės, turintys darbą, išsilavinę, kurie vartodami nuodą, prie jo priprato“, - sako E. Zevertas.
Kad Priklausomybių ligų centras galėtų visiems suteikti pagalbą sprendžiant priklausomybių problemas mieste, anot E. Zeverto, būtina sujungti tarnybas, koordinuoti veiksmus, kad kiekviena gydymo organizacija nedirbtų sau, o kartu stengtųsi padėti žmogui. Tada ir žmonės mažiau ant mūsų pyktų“, - sako E. Zevertas.
Alkoholiniu delyru dažniausiai serga vyrai
Medikai pastebi, jog dažniau alkoholiniu delyru serga vyrai. Moterys iki 30 metų į ligoninę dėl alkoholinio delyro beveik nepatenka. Vyresnių moterų gretos didėja. Daugėja ir pacientų, kuriuos dėl agresijos tenka fiksuoti lovoje. Pasak Respublikinės Šiaulių ligoninės filialo Psichiatrijos ligoninės specialistų, alkoholiniu delyru sergantiesiems dažnai reikia ir terapeutų, ir neurochirurgų pagalbos, nes į gydymo įstaigą atvyksta patyrę galvos, vidaus organų traumų.
Psichiatrijos ligoninėje šie pacientai intensyviai stebimi visą parą. Tokios gydymo sąlygos, kai ūmių būklių ligonius galima stebėti ir per stiklo sieną, ir monitoriaus ekrane, padeda gydytojams.
Tačiau intensyvus pacientų stebėjimas, pasak medikų, būtinas ir todėl, kad alkoholinio delyro varginamam žmogui grėsminga situacija gali išsivystyti bet kurią minutę. Tada jį teks ir tramdyti, ir fiksuoti.
Pastaruoju metu vis dažniau dėl konfliktų, kylančių ligoninėse, norima bausti medikus. Nors kaltintojai dažniausiai – liguistų išgyvenimų varginami žmonės. Išeities ieškantys medikai pataria siekti, kad konfliktinės situacijos būtų sprendžiamos ne tik kuo efektyviau. Tam padeda ir kuo didesnis atvirumas: lankytojai be varžymų gali ateiti į ligoninę, pacientai gali naudotis mobiliaisiais telefonais.
Respublikinės Šiaulių ligoninės filialo Psichiatrijos ligoninės Ūmių būsenų psichiatrijos skyriaus slaugytoja Jolanta Ramanauskienė patvirtina, jog neretai medikai patiria psichologinę ir fizinę agresiją iš pacientų, su kuria susiduria visas personalas. „Neprognozuojamo elgesio pacientų slauga – komandinis darbas“, - sako J. Ramanauskienė.
