Porai maistui ir prieskoniams buvo vartojami Mažojoje Azijoje, Egipte. Į Europą porus atvežė romėnai. Poruose gausu mūsų organizmui reikalingų mineralinių medžiagų, baltymų, angliavandenių, eterinių aliejų ir vitaminų. Baltojoje dalyje sausųjų medžiagų yra daugiau negu lapuose, tačiau lapuose beveik du kartus daugiau yra mineralinių medžiagų ir baltymų. Vitamino C yra tiek porų lapuose, tiek baltojoje dalyje. Verta žinoti, kad tinkamai per žiemą laikomuose poruose vitaminas C nedingsta, o atvirkščiai, netgi kaupiasi - pavasarį jo būna pusantro ar net du kartus daugiau nei rudenį.

Poruose esantys eteriniai aliejai žadina apetitą, skatina kepenų ir tulžies pūslės veiklą, reguliuoja žarnyno peristaltiką. Poruose yra kalio, kuris stimuliuoja inkstų veiklą. Ši daržovė skatina šlapimo išsiskyrimą, todėl rekomenduojama vartoti sergant reumatu, inkstų akmenlige, podagra, taip pat turintiems antsvorio žmonėms. Porai padeda ir sutrikus virškinamojo trakto veiklai.

 

Svogūnai kilę iš Vidurinės ir Pietvakarių Azijos, tuose regionuose jie buvo auginami jau 4000 metų prieš Kristų. Dabar jie auginami visame pasaulyje. Svogūnai ne tik maistas, bet ir natūralus vaistas nuo įvairių ligų. Beje, gydymui dažniau pasitelkiamos svogūnų sultys, kuriose, kaip ir pačiuose svogūnuose, yra daug angliavandenių, eterinių aliejų, fermentų, glikozidų, filovonoidų, kalcio, fosforo, vitaminų, cukraus, organinių rūgščių, azotinių ir kitų medžiagų.

 

Svogūnų gydomosios savybės buvo žinomos ir senovės Rytų šalyse, kur buvo sakoma: „Svogūne, tau prisilietus, praeina bet kokia liga“. Svogūnai iš senų laiku buvo laikomi galinga priemone nuo daugelio ligų.

 

Svogūnų sultys gerina apetitą, padeda gydyti skrandžio bei žarnyno, burnos ertmės, gerklės, ginekologines ligas, hipertenziją, aterosklerozę, reumatą, nudegimus, valo kraują.

 

Panašių medžiagų yra ir česnakuose. Juose ypač daug eterinio aliejaus, kuris pasižymi fitoncidiniu poveikiu. Todėl česnakais galima gydyti kirmėlines ir infekcines virškinamojo trakto ligas. Be to, česnaku ir jo sultimis nuo seno gydoma aterosklerozė, avitaminozė, mažakraujystė, intoksikacija, onkologinės ir infekcinės ligos. Jie išplečia kraujagysles, mažina arterinį spaudimą, stimuliuoja širdies ir smegenų ląstelių veiklą.

 

Sergant inkstų arba kepenų ligomis, svogūnų sultimis gydytis negalima. Tai reikia prisiminti.

 

* Sergant ateroskleroze, sumaišoma po lygiai svogūnų sulčių bei medaus ir vartojama po vieną valgomąjį šaukštą tris kartus per dieną, 1 valandą prieš valgį. Gydymo kursas 3-10 savaičių, būtina atsižvelgti į savijautą.

 

* Karpas 2-3 kartus per dieną tepame svogūnu arba česnakų sultimis, kol visiškai išnyksta.

 

* Sloguojant nosies gleivinę patepame vazelinu ir į kiekvieną šnervę įkišame po vatos tamponėlį, suvilgytą česnakų arba svogūnų sultimis.

* Slenkant plaukams arba esant pleiskanų, galvos odą įtriname svogūnu sultimis ir palaukiame keletą valandų.

 

* Norint sustiprinti plaukus ir pagerinti jų išvaizdą, rekomenduojama vieną dalį konjako sumaišyti su keturiomis dalimis svogūnų sulčių bei šešiomis dalimis varnalėšų šaknų nuoviro ir šiuo mišiniu reguliariai geriausia vieną kartą per savaitę, prieš plaunant plaukus trinti galvos odą.

 

* Norint išvalyti žarnyną: supjaustome svogūnus, sumaišome juos su cukrumi, vieną parą palaukiame ir kiekvieną rytą nepusryčiavus vartojame po vieną valgomąjį šaukštą susidariusio skysčio.

 

* Sergant bronchitu, kokliušu, kamuojant kosuliui, sultis, išspaustas iš 0,5 kilogramo svogūnų, sumaišome su 50 gramų medaus, 400 gramų cukraus ir vienu litru vandens. Tris valandas paviriname ant silpnos ugnies, susidariusį sirupą vartojame po 4-6 valgomuosius šaukštus per dieną.

Parengė Liudvikas RULINSKAS