Praūžę škvalai supykdė vapsvas ir širšes, jos dabar dažniau puola žmones, perspėja specialistai. Tai atsitinka todėl, kad vasaros pabaigoje prasideda vabzdžių veisimosi laikotarpis, o praūžusios audros bei stiprūs vėjai išdraskė jų lizdus ir sukėlė vabzdžių įniršį. 

"Pastebėjome, kad iškvietimų dėl vapsvų ar širšių per pirmąsias dešimt šių metų rugpjūčio dienų, palyginti su atitinkamu laikotarpiu pernai, padvigubėjo. Dabar labiausiai nuo minėtų vabzdžių antplūdžio kenčia Kauno, Vilniaus ir Klaipėdos rajonų gyventojai. Tačiau, deja, kovodami su piktomis vapsvomis ir širšėmis, žmonės vis dar dažnai naudoja netinkamas priemones, kurios gali sukelti dar didesnį vabzdžių susierzinimą, o pasekmės gali būti liūdnos", - pranešime spaudai cituojama kenkėjų kontrolės įmonės "Dezinfa" direktorė Margarita Kutkaitė. 

Pasak direktorės, Lietuvoje žmonės vapsvas ir širšes dažnai gaudo vadinamomis liaudiškomis priemonėmis: į stiklainį įpila vandens, saldžios uogienės arba cukraus. Saldumas vapsvas ir širšes privilioja ir jos sukrenta į vandenį, tačiau neretai pasielgiama neatsargiai ir tokia "gaudyklė" paliekama be priežiūros - tuomet ją į rankas gali paimti, pavyzdžiui, mažas vaikas. 

Dar viena klaida, kovojant su minėtais vabzdžiais, - bandymai naudoti uodus atbaidančius purškalus, kurie visiškai neveikia nei vapsvų, nei širšių. O efektyviausia priemonė naikinti vapsvas ir širšes yra specialiai tam skirtos medžiagos, t. y. insekticidai. 

"Neretai į mūsų bendrovę kreipiasi gyventojai, kurie iš pradžių patys nesėkmingai bandė išnaikinti suirzusias vapsvas ir širšes. Dalis šių vabzdžių savo lizdus įsikuria labai aukštai - namų palėpėse, už stogo kampo ar medžiuose, pro kuriuos vaikščioja daug žmonių. Neįgudęs gaudytojas gali ne tik dar labiau supykdyti vapsvas ir širšes, kurios gali įgelti, bet ir susižeisti netyčia nukritęs iš aukštai", - teigia M. Kutkaitė.

Specialistė pataria, kad, norint išvengti vapsvų ir širšių įkandimų, reikia vengti vaikščioti basomis per žolę, kur dalis šių vabzdžių įsikuria savo lizdus, nejudinti medžiuose, inkiluose, namų palėpėse įkurtų lizdų, nenaudoti, ypač vabzdžius viliojančių, kvepalų ar stiprų kvapą skleidžiančių higienos priemonių, nevalgyti atvirose vietose, negerti saldžių gaiviųjų ar alkoholinių gėrimų ir nepalikti atviros taros su gėrimais, į kurias gali pakliūti geliantys vabzdžiai. Taip pat nevilkėti ryškių, gėlėtų drabužių, o langus ar duris užsandarinti tinkleliais. Per karščius šių vabzdžių įkandimams alergiškiems žmonėms patartina vengti aktyvaus fizinio darbo. 

Įgėlus vabzdžiui, būtina stebėti organizmo reakciją, tačiau nereikia iškart pulti į paniką. Įkandimams alergiški žmonės turėtų nuolat su savimi nešiotis adrenalino ampulę, kurią reiktų susileisti vos tik vabzdžiui įkandus. 

Pirmiausia, reikia ištraukti geluonį, jei įgėlė bitė. Jei vabzdys įgėlė į plaštaką, patartina nusiimti žiedus ir apyrankes ir dezinfekuoti įgėlimo vietą. Būtina ant įgėlimo vietos uždėti šaltą kompresą. Jeigu alerginė reakcija nepraeina, reikia nedelsiant kreiptis į artimiausią gydymo įstaigą.

ELTA