facebookgoogle twitter instagram youtube krepselis

darbo laikas

telefono nr el pastas

 
Šiaulių ligoninės filialo Plaučių ir tuberkuliozės ligų ligoninės pulmonologei Virgainei Bielskienei vis dažniau tenka gydyti netipinį plaučių uždegimą – sunkiau diagnozuojamą ir sudėtingiau gydomą plaučių ligą.   
Vadimo SIMUTKINO nuotr. 

Zita KATKIENĖ
Nors medikai tvirtina, jog labai svarbu ligą pradėti gydyti kuo anksčiau, tačiau ir patys neretai tampa tuo stabdžiu, dėl kurio uždelsiama. Į „Šiaulių naujienų“ redakciją kreipėsi šiaulietė, nepanorusi sakyti savo pavardės, nes baiminasi supykdyti gydytoją, pas kurią ir toliau reikės gydytis. Moteris pasakojo, kad šeimos gydytoja net neįtarė, kad jai galėtų būti plaučių uždegimas, bet ji pati paprašiusi siuntimo rentgeno tyrimui, nes jautėsi neįprastai blogai. Rentgenologai patvirtino plaučių uždegimą, o gydytoja ir toliau stebėjosi, kad plaučiuose „nieko negirdi“. „Jei pati nebūčiau paprašiusi, kad man atliktų rentgeno tyrimą, būčiau nepasveikusi“, - piktinosi šiaulietė. 
 
Plaučių uždegimo nediagnozavo 
 
Apmaudu laikraščio skaitytojai ne dėl to, kad įprasto tyrimo metu gydytoja neišgirdo plaučių uždegimo – suklysti gali kiekvienas, net ir profesionaliausias specialistas. Šiaulietei apmaudu dėl to, kad gydytoja, net ir rentgenologui patvirtinus plaučių uždegimą, toliau abejojo, ar pacientė tikrai serga. 
Dėl to, kad ji gydytis nusprendė pas pulmonologą, o pas šeimos gydytoją sugrįždavo tik pratęsti nedarbingumo lapelio. Galėjo ir nesugrįžti – tai padarytų ir pulmonologas, bet moteris vylėsi, kad šeimos gydytoja išgirs plaučių uždegimą, jau žinodama, kad jis yra. 
 
„Aš net norėjau ją pamokyti, kaip reikia klausytis, nes atidžiai stebėjau pulmonologės darbą ir jau žinojau, kada ji girdi plaučių uždegimui būdingą švokštimą plaučiuose. Tačiau nusprendžiau „nemokyti“, nes gydytojos veide nuolat matėsi keista šypsenėlė. Ji net biuletenį uždarydama „mestelėjo“: „Tai jau viską susitvarkėte, jau eisite į darbą?“.
 
„Kaip taip gali būti, kad šeimos gydytoja šaiposi net tik iš gydytojos, kuri diagnozavo ligą, nors ji to ir nepajėgė padaryti? Ji šaiposi ir iš rentgenologų, kurie atlieka tyrimus. O svarbiausia – iš manęs, nes aš geriu vaistus, nuolat man atliekamas rentgeno, kraujo tyrimas, kurių nereikėtų, jei man būtų bronchitas, kaip diagnozavo gydytoja“, - kalba šiaulietė. 
 
Moteris įsitikinusi, jog šeimos gydytoja, kuri nepajėgia diagnozuoti plaučių uždegimo, vargu ar begali dirbti šį darbą. Bet jai apmaudžiausia dėl to, kad medikė nesikonsultuoja su gydančiu specialistu, nesiaiškina, neklausia, kodėl ši diagnozuoja plaučių uždegimą, nors jis negirdimas auskultuojant. Gydytoja eina lengviausiu keliu: kaltindama kitus nesąžiningumu pati netobulėja ir, šiaulietės manymu, praranda kvalifikaciją.
 
Viena iš dažniausių ligų 
 
Plaučių uždegimas, pasak Šiaulių ligoninės filialo Tuberkuliozės ir plaučių ligų gydytojos pulmonologės Virgainės Bielskienės – infekcinė plaučių audinio liga, kuria serga ir vaikai, ir suaugusieji. Todėl šeimos gydytojui ją diagnozuoti tenka tikrai dažnai. Ji net užimanti šeštąją vietą tarp mirties priežasčių. Dažniausi ligos sukėlėjai – bakterijos, tačiau esama ir virusinių, ir grybelinių plaučių infekcijų. 
 
Dabar, kai mieste atšaukta gripo epidemija, pasak V. Bielskienės, mažėja ir sergančių plaučių uždegimu. Jų antplūdis ypač buvo jaučiamas, kai žmonės sirgo gripu ir viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis.  Ligos sukėlėjas, pasak medikės, patenka iš nosiaryklės, įkvepiant. Esama ir kitų veiksnių, kurie sąlygoje lengvesnį bakterijos patekimą į plaučius.  Tiems, kurie rūko, serga kitomis kvėpavimo takų, onkologinėmis ligomis, kurie vartoja alkoholį, narkotikus, daug didesnė tikimybė susirgti plaučių uždegimu. Daugiau pavojų, pasak medikės, kyla ir vyresniame amžiuje, tiems, kam per 65-erius metus. Įtakos gali turėti ir  kai kurių vaistų vartojimas, nuovargis, stresas. Ligos neišvengia ir tie, kam tenka dažnai gulėti ligoninėse, slaugos namuose, kur sklando hospitalinė infekcija. 
 
Netipinės formos dažnėja
 
Paprastai plaučių uždegimas prasideda aukštu karščiavimu, kosuliu, skrepliavimu. Žmogus jaučia silpnumą, jaučia skausmą krūtinėje, dusulį ar oro trūkumą. 
 
Deja, pastaruoju metu, pasak pulmonologės Virgainės Bielskienės, vis dažniau tenka gydyti ligonius dėl plaučių uždegimo, nors jie ne tik nejaučia tipinių ligos požymių, bet ir tyrimai jų nerodo. 
 
Dažnam plaučių uždegimą parodo rentgeno tyrimas, nors pats žmogus nesiskundė nei aukštu karščiavimu, nei kosuliu, nei staigia ligos pradžia. 
 
Tokio plaučių uždegimo gydymas, pažymi medikė, daug sunkesnis. Ir serga sunkiai ne tik vyresni žmonės, kuriems dažnai diagnozuojamas plaučių uždegimas, nors nei aukštos temperatūros, nei staigios ligos pradžios nebuvo. Sunkia, netipine plaučių uždegimo forma serga ir tridešimtmečiai. Ir gydyti dėl netipinio plaučių uždegimo tenka ne po vieną, bet vis poromis, - pažymi medikė. „Neseniai plaučių uždegimą teko gydyti net du mėnesius, nors ligos požymiai nebuvo sunkūs“, - pamena gydytoja. Dar buvę sudėtingiau, kai 35-erių metų šiaulietei rentgenas rodė plaučių uždegimą, o kraujo tyrimas nusėdimo nerodė – tai reikštų, kad ir uždegimo neturi būti. Tenka medikei pasikliauti rentgeno nuotrauka, kuri neparodytų pakitimų plaučiuose, jei jų ten nebūtų.
 
„Didelis rūpestis gydytojui toks netipiniu vadinamas uždegimas“, - sako pulmonologė V. Bielskienė.  Tenka atlikti daug daugiau tyrimų – tikslinti diagnozę, ypač kai fonendoskopu – prietaisu vidaus organų – širdies ir plaučių veiklai tirti - pakitimai menkai girdimi, o žmogus tvirtina, kad jaučiasi gerai. 
Buvo atvejis, kad žmogus net nesutiko gydytis, nes jam reikėjo vykti į tolimąjį reisą. Žmona  prašė gydytojos klausyti ir atlikti rentgeno tyrimą. Taip ir buvo padaryta – diagnozuotas plaučių uždegimas. Tik tuomet žmogus patikėjo, kad sunkiai serga ir apie jokią kelionę negali būti net kalbų.
Taigi esant tipiniams požymiams gydytojas visada įtars plaučių uždegimą jau atlikdamas auskultaciją – klausydamas plaučių veiklą stetofonendoskopu. Šio tyrimo metu, anot medikės, plaučiuose girdimi drėgni karkalai. Tada diagnozė patvirtinama atlikus krūtinės ląstos rentgenogramą. Pasitaiko, pasak medikės, ir taip, kad ir karkalų nesigirdi, ir rentgeno nuotrauka atrodo „švari“, tačiau kraujo tyrimuose matomi uždegimo rodikliai. Tada tenka atlikti dar daugiau tyrimų – skreplių mikrobiologinį tyrimą, kraujo pasėlį, kurių dėka išsiaiškinamas pneumonijos sukėlėjas. Jis, tiesa, ieškomas tik ypač sunkių bei sunkiai gydomų pneumonijų atveju. 
 
Gydymas ir ligoninėje
 
Dažniausiai plaučių uždegimas gydomas ambulatoriškai – gydytojas skiria gydymą, o ligonis jo turi griežtai laikytis ir gydytis savarankiškai. Deja, pasitaiko visaip – kitas net ir vaistų nenusiperka. Medikė pamena neseną atvejį, kai plaučių uždegimas buvo diagnozuotas benamiui, kuris atėjo profilaktiškai pasitikrinti dėl tuberkuliozės. Deja, žmogus neturėjo nei dokumentų, nei kompensuojamųjų vaistų knygelės. Paklaustas, ar nusipirks antibiotikų, tik papurtė galvą. „Aš turėjau nebaigtą kursą antibiotikų – pasakiau, jog gali jų ir nepakakti“. Deja, benamis daugiau nepasirodė. Medikė mano, jog jei išgėrė vaistus, galėjo ir pasveikti.
 
Plaučių uždegimas gydomas antibiotikais, tačiau patiems gydytis labai pavojinga, nes gydytojas jį skiria pagal galimą ligos sukėlėją. Be to, ligonis turi gerti daug skysčių, nes būtina atstatyti skysčių balansą. Gydymas antibiotikais trunka 1-3 savaites, ligoniui būtinas poilsis, lovos režimas. 
Tik tais atvejais, kai ligos eiga labai sunki arba žmogus yra rizikos grupės, prireikia stacionaro pagalbos. Ligoninėje lašinamos lašinės, skiriama deguonies terapija. 
 
Liga gali būti ir labai pavojinga, ypač kūdikiams ir senyvo amžiaus žmonėms. Tačiau plaučių uždegimo prognozė, pasak medikės, priklauso ne tik nuo ligonio amžiaus, bet ir nuo bendros organizmo būklės, gretutinių ligų, ligos sukėlėjo. Jaunas žmogus, susirgęs tipine ligos forma, dažniausiai pasveiksta visiškai ir jokių požymių nebejaučia. 
 
Kiekvienu atveju, pasak V. Bielskienės, labai svarbu laiku kreiptis į gydytoją, nes laiku nepradėjus gydymo gali išsivystyti pleuritas, susidaryti pūliniai, sepsis, gresia endokarditas, gali išsivystyti ūmus kvėpavimo takų nepakankamumas. 
 
Ligos profilaktika – elementari. Labai svarbu, kad sergantieji peršalimo ligomis, kosintys ir čiaudintys laikytųsi elementarios higienos, dėvėtų apsaugines kaukes. Tik tada, kai infekcija nepasklis ore, ir užsikrėsti galimybių bus mažiau. 
 
Nors jau dvelkia pavasariu, o ir kalendorius jau skelbia pavasario pradžią, tačiau budrumo prarasti nevalia – medikai dar tikisi peršalimo ligų antplūdžio. Ypač, kai, orams atšilus, kabinami į spintą žieminiai drabužiai ir rengiamasi striukėmis, vos dengiančiomis juosmenį. Pavasarį būtina stiprinti organizmą, vartoti daugiau maisto papildų. Užgrūdintas organizmas sunkiau įveikiamas bakterijų ir virusų. Lengviau ir ligos įveikiamos, kai pats organizmas kovoja su sukėlėjais. 
 


Į viršų