Visiems gerai žinomas augalas – pelargonija. Ji yra gana ištverminga, todėl dažniausiai sodinama į balkonų lovelius. Tačiau gal ne visi žino, kad pelargonija yra ne tik gražus, bet ir vertingas augalas.

Pelargonija šviežina buto orą, nes išskiria lakiųjų medžiagų –  fitoncidų, kurie, medikų nuomone, malšina galvos skausmą,  šalina nuovargį ir netgi suteikia saldų miegą. Žinoma, kai kam aitrus pelargonijos kvapas, primenantis aromatinį rožių  aliejų, gali sukelti alergiją – tada šio augalo namuose geriau nelaikyti. Bet apskritai pelargonijos lapų kvapas yra labai naudingas sergantiesiems astma, nes palengvina kvėpavimą. Be to, augalo lapai sugeria dvideginį bei mažina drėgmę. Jeigu įsipjovėte ar įsibrėžėte ir po ranka neturite gydomojo pleistro, drąsiai dėkite ant žaizdelės pelargonijos lapą – jo poveikis bus neblogesnis už gydomojo pleistro. Jei suskaudo gerklę, į stiklinę vandens įlašinti du lašus pelargonijos eterinio aliejaus ir skalauti gerklę. Pelargonija padeda įveikti ir depresiją. Literatūroje nurodoma, kad ją neveltui pamėgo labai žinoma bulgarų žiniuonė Vanga. Štai jos receptas: du šaukštus šviežių pelargonijos lapų užpilti stikline verdančio vandens ir palaikyti valandą, kad prisitrauktų. Gerti po ketvirtį stiklinės 3 kartus per dieną.

Jei sutraukė  raumenis, uždėti ant skaudamos vietos pelargonijos lapų, aprišti medvilniniu audiniu, o iš viršaus – dar kuo nors šiltu. Tokius kompresus geriausia dėti nakčiai.

Pelargonija – nereiklus kambarinis augalas, bet netinkamai prižiūrima vis tiek gali sunykti. Sumanius ją auginti reikia įsigyti nedidelį keraminį vazonėlį ir tinkamo dirvožemio, sudaryto iš 2 dalių lapinės žemės, 4 dalių velėninės, 1 dalies puvenų ir 1 dalies smėlio. Šiam augalui kenkia pernelyg didelė drėgmė, todėl tarp laistymų reikia leisti žemei pradžiūti. Pelargonijos lapų nereikia purkšti, užtenka ją palaistyti. Beje, žiemą ją laistyti reikia gerokai rečiau negu šiltuoju metų periodu. Tinkamiausias – tirpsmo vanduo. Geriausia šį augalą laikyti ant palangės saulės spindulių pasiekiamoje vietoje. Optimaliausia temperatūra vasarą – 18-22 laipsniai, žiemą – 10-12 laipsnių šilumos.

Pavasarį  ir vasarą pelargoniją reikia tręšti organinėmis trąšomis, tik ne šviežiomis, mikroelementais. Svarbiausia, kad ji gautų pakankamai kalio trąšų. Žiemą tręšti nereikia.

Pelargonijos dauginamos viršutiniais auginiais. Apipjaustyti geriausia vasario mėnesį, paliekant po 3-4 akutes ant stiebelio. Kad augalas plačiau išsišakotų, reikia jį kartkartėmis apskabyti.

Vaistingieji receptai

1 arbatinį  šaukštelį pelargonijos šaknų ir žolės užpilti 0,5 l verdančio vandens, 5 minutes pavirinti ant silpnos ugnies, perkošti. Naudojama skaudamai gerklei skalauti.

Prie skaudamo ar dygstančio danties priglausti žalią pelargonijos lapelį.

Sergant ausies uždegimu sutrintą pelargonijos lapelį įvynioti į  tvarstį ir įkišti į klausos kanalėlį.

Sloguojant 3-4 kartus per dieną į kiekvieną nosies šnervę  įlašinti po 2-3 lašus šviežių pelargonijos sulčių.

Norint normalizuoti arterinį spaudimą, prie riešo, ties ta vieta, kur užčiuopiamas pulsas, pritvarstyti pelargonijos lapelį arba 2 valandas palaikyti ausyje, aprišus galvą skarele.

Sergant inkstų  akmenlige: 1 arbatinį šaukštelį pelargonijos žiedų  bei lapų užpilti 1 stikline šalto virinto vandens, po 8 valandų perkošti. Gerti po keletą gurkšnių 3-4 kartus per dieną.

Pelargonija – veiksmingas natūralus vaistas.

Parengė  Liudvikas RULINSKAS 
Į viršų