Respublikinės Šiaulių ligoninės Konsultacijų poliklinikos gydytoja alergologė D. Striūpaitienė pastebi, jog dažna alergijos priežastis – neracionali mityba.
Zitos KATKIENĖS nuotr.

Lina ABROMAVIČIENĖ
Čiaudulys, ašarojančios akys, peršinti gerklė – dažną klaidinantys požymiai, nes žmogus galvoja, kad peršalo. Bet kai peršalimo požymiai kartojasi tuo pačiu metų laiku, alergologės ragina pagalvoti apie galimą alergiją, kurią sparčiai platina ne tik žiedadulkės, bet ir didėjanti aplinkos tarša, nesaikingas gydymasis vaistais, neracionali mityba, buityje naudojama chemija. Respublikinės Šiaulių ligoninės Konsultacijų poliklinikos alergologės Jūratė Greičiuvienė ir Dina Striūpaitienė ragina gyventojus atkreipti dėmesį į sveikatos signalus iš anksto, ypač žinantiems, kad jie yra alergiški. Pavasario žydėjimo sezonui reikia ruoštis, nes po staigaus medžių žydėjimo sužydės žolynai, tad saugotis reikės.

Užsitęsusi sloga – alergijos pasekmė
Alergologės pastebi, jog vis daugėja įsisenėjusių ligos atvejų ir ragina žmones nedelsti – kreiptis į šeimos gydytoją vos pasireiškus ligai. Vaikų ir suaugusiųjų alergologės teigia, jog tuomet ir pasveikti lengviau, ir kainuoja mažiau. Greit prasidės medžių žydėjimas. Ypač alergiškus žmones įaudrina beržų žydėjimas. Tie, kuriems jau diagnozuota alergija beržų, ąžuolų, alksnių žiedadulkėms, neretai pavasarį vos nutirpus sniegui sulaukia ligos paūmėjimo. Gamta keičiasi ir sezoniškumas nebėra toks ryškus, tad alergologių nestebina, kai alergijos užklumpa pavasariui dar neatėjus. Tad ir alergiškiems žmonėms sunkiau suprasti, kada jau prasideda beržų žirginėlių žiedadulkių audros. Tačiau alergizuojančių žiedadulkių poveikio galima išvengti. Pasak gydytojos, reikia medžių žydėjimo metu mažiau būti lauke, saugotis, kad kuo mažiau žiedadulkių patektų į patalpas. Tam kambariai vėdinami vėlesniu paros metu arba langai dengiami drėgna užuolaida. Grįžę iš lauko alergiški žiedadulkėms žmonės plauna rankas ar maudosi ir pašalina parsineštus alergenus, sukeliančius ne tik slogą, nosies užgulimą, čiaudulį, akių ašarojimą, bet ir sausą kosulį, dusulį, oro stygių. Gydytojos nuogąstauja, kad medžių nužydėjimu alergiškų žmonių problemos nesibaigia. Netrunka pražysti žolynai: kietis, smilgos, žiemkenčiai – rugiai, kviečiai, gysločiai, ir šienligė vėl virkdo jautriuosius.

Alergenai namuose – cheminės medžiagos
Organizmui svetimos medžiagos, sukeliančios alergines reakcijas, pasak gydytojos Jūratės Greičiuvienės, gali būti labai įvairios: maisto produktai, dulkių erkutės, pelėsiniai grybai, įvairūs buityje ir pramonėje naudojami chemikalai, galintys sukelti alergines reakcijas.
Manoma, kad jau nėštumo metu alergiją sukeliantys veiksniai gali patekti per placentą į vaisių. Pasak gydytojos, jau ką tik gimęs kūdikis gali turi didelę riziką susirgti alerginėmis ligomis.
Nelengva bus auginti tokį vaiką, jei jis alergiškas buityje esantiems alergenams, kurių išvengti sunku. Dažnai vaikai alergiški dulkių erkutei, naminių gyvūnų epiteliui – viršutiniam odos sluoksniui. Buities alergenų išprovokuota alergija vargina vis daugiau vaikų ir suaugusiųjų: vieni dirba su chemikalais, o kiti nesaugiai elgiasi buityje, naudodami chemijos priemones, ir išprovokuoja alergines reakcijas. Gydytoja J. Greičiuvienė pastebi, jog cheminių priemonių plitimas buityje labai padidino alergiškų žmonių gretas. Ypač, kai švaros priemonių naudojama nesaikingai. Gydytoja prisiminė atvejį, kai moteriai niekaip nepavyko nustatyti alergijos sukėlėjo, kol ji prasitarė, jog tais pačiais milteliais ir maudosi, ir plauna indus. „Jei chemijos priemonės naudojamos pagal instrukciją – retai pakenkiama sveikatai“, - pastebi gydytoja J. Greičiuvienė.

Alergijos simptomai
Alergija pasireiškia niežuliu, pleiskanojimu, paraudimu, bėrimu, pūkšlėmis. Gali būti sudirginta kvėpavimo sistema – pasireiškia sloga, bronchų astmos simptomai, apsunkintas kvėpavimas. Dėl alergijos sutrinka ir virškinimo sistema – žmogus viduriuoja, vemia, jam raižo pilvą. Akys dėl alergijos parausta, niežti, ašaroja. Alergijai prasiskverbus į širdies ir kraujagyslių sistemą, gali išsivystyti stipriausia alerginė reakcija – anafilaksinis šokas, kurio metu žmogus gali netgi mirti. Alergologės ragina nedelsti, kai kurie nors iš minėtų simptomų vargina vaikus ar kitus artimuosius. „Kreipkitės į alergologą, kuris, atlikęs reikiamus tyrimus, nustatys alergijos priežastį ir skirs tinkamą gydymą“, - ragina patyrusi alergologė J. Greičiuvienė ir patikina, jog alergiją reikėtų pradėti gydyti kuo anksčiau. Gydytojos alergologės, atlikus alergologinį tyrimą, gali nustatyti alergijos priežastį ir pradėti gydymą. Sergančiajam specifinėmis dozėmis leidžiamas alergenas ir organizmas palaipsniui pratinamas, kol į alergeną nebereaguoja.

Alergiją maistui išduoda odos pokyčiai
Pastebimai daugėja žmonių, varginamų maisto alergijos. Maistas, kuriame yra įvairiausių stabilizatorių, konservantų, maistinių dažų, antioksidantų, provokuoja alergijas. Pasak alergologės D. Striūpaitienės, dažniausiai maisto alergija pasireiškia veido odoje, kuri parausta. Gali alergija išplisti ir į kitas kūno vietas, imti odą niežėti.
Vienus alergizuoja lazdyno riešutai, kitus – žemės, graikiniai riešutai ar migdolai. Alergijas sukelia ir pienas, bulvės, salierai, kiaušinio baltymas ir trynys, morkos, pomidorai, menkė, krevetės ir daugelis kitų maisto produktų. Medikų pagalbos prireikia ir pacientams, kuriems maisto alergija pasireiškia ūmine dilgėline. Tai – staiga atsirandantis ir greitai išnykstantis niežtintis bėrimas plintančiomis pūkšlėmis. Kitiems atsiranda gilesnių odos sluoksnių bei poodžio pabrinkimų. Dažniausiai patinsta vokai, lūpos, ausys, plaštakos, pėdos. Dažniau į alergologus kreipiasi pacientai ir dėl atopinio dermatito – lėtinės uždegiminės odos ligos, pasireiškiančios stipriu niežėjimu ir simetriškai išsidėsčiusiais bėrimo židiniais. Dažniausi atopinio dermatito sukėlėjai – maisto alergenai. Kai žmogų pykina, vargina vėmimas ar viduriavimas, skauda pilvą, gali būti, jog tai ne infekcijos, bet alergenų pasekmė. Nemalonūs pojūčiai gali pasireikšti praėjus kelioms minutėms ar dviem valandoms nuo sąlyčio su maisto alergenu. Alergizuojantis maisto produktas gali išprovokuoti ir burnos alergijos sindromą. Pasak alergologės J. Greičiuvienės, klinikiniai simptomai atsiranda gana greitai, dažniausiai dar valgant, ir trunka 5-30 minučių. Ima niežėti lūpas, liežuvį, gomurį, ryklę. Gali ir deginti, net tinti, parausti. Šis sindromas dažniausiai pasireiškia paaugliams ir suaugusiems. 2-3 savaičių kūdikiams maisto alergijos simptomu gali būti smulkios kraujagyslės išmatose. Vėliau maisto alergija kūdikiams pasireiškia odos bėrimu. Dėl alergijos vaikai pradedami gydyti nuo dvejų metukų.

Respublikinės Šiaulių ligoninės Konsultacijų poliklinikos gydytoja alergologė J. Greičiuvienė ragina nedelsti pastebėjus pirmuosius alergijos požymius, nes ligą reikėtų pradėti gydyti kuo anksčiau.
Zitos KATKIENĖS nuotr.