Dažnas žmogus neskuba pas gydytojus, nors ir jaučia atsėlinančią ligą – jis stengiasi pasveikti pats. Ir tai – įmanoma, kol liga nepažengusi. Rubrikoje „Pasveik pats“ klausiame šiauliečių, kaip jie įveikia negalavimus ir prašome patarimų tų, kurie gali patarti, kaip įveikti vos prasidėjusį sveikatos sutrikimą.

Psichikos sveikata darbe: nuo streso iki nuovargio 

Zita KATKIENĖ

Reikia bijoti... pavargusio gydytojo

Povilas VENCKUS, Moters ir vaiko klinikos Vaikų chirurgijos, ortopedijos ir traumatologijos centro vedėjas:

„Gydytojas jausis gerai, jei darbo dieną pradės pailsėjęs. Po nakties budėjimo chirurgas būna tikrai pavargęs, bet jam reikia tęsti darbą. Gydytojas neturi būti pavargęs, tačiau kitos išeities nėra – toks medikų darbo krūvis. Kad mūsų gydytojai galėtų tinkamai pailsėti, skyriuje turėtų dirbti dvigubai daugiau gydytojų. Deja, – jų nėra. Situaciją gelbsti vaikų traumatologai ar ortopedai, atvykstantys iš kitų klinikų.

Aš pats darbe nebūnu pavargęs, nes sugebu pailsėti. Taip yra dėl to, kad iš prigimties esu stiprios nervų sistemos – galiu pailsėti, „atsijungti“ nuo aplinkos net ir per labai trumpą laiką. Galiu užmigti ir vežamas automobilyje. Yra buvę ir taip, kad vėlai vakare sulaukiu žinios apie sunkios būklės ligonį, dėl kurio teks vykti į gydymo įstaigą. Kol atvažiuoja manęs paimti, aš spėju užmigti, nes žinau, kad reikės ypatingo susikaupimo ir ištvermės. Žmona stebisi: „Kada tu spėjai užmigti, juk tik ką kalbėjai telefonu?“.

Svarbu ir tai, kad aš niekada nebūnu įsitempęs, nestresuoju. Nuovargis ir yra stresas. Kai nėra nuovargio – nėra ir streso. Stresas apima žmogų ir tada, kai stinga žinių, stinga patirties. Tada nėra ir pasitikėjimo savimi, reikia ieškoti pagalbos, konsultuotis. Lengviau, kai nereikia stresuoti, nes žinių ir patirties pakanka - nuolat jas atnaujinu, nuolat mokausi. Nes tam turiu galimybių – aš jau seniai nedirbu naktinio darbo, nebudžiu naktimis. Tiems, kurie dirba chirurgo darbą ir dar budi naktį – labai sunku. Po nemiegotos nakties savijauta, lyg žmogaus, kuriam būtų galima nustatyti lengvą girtumo laipsnį. Ar toks žmogus gali nejausti streso, nerimo? Negali – gydytojo darbas tikrai reikalauja įtampos.

Tačiau jei žmogus darbą myli, jis stengiasi išvengti streso. Ne tik pats stengiasi nestresuoti, bet ir nesukelti streso bendraudamas su pacientais, su jo artimaisiais. Bendraudamas su pacientų tėveliais stengiuosi nesakyti žmogui, dėl kokių priežasčių sutriko sveikata, nors puikiai matau. Tai žmogui sukeltų stresą, o pakeisti jau nieko negalima – reikia padėti vaikui. O šį darbą turi dirbti ramiai, susikaupęs, toks ir stengiuosi išlikti visą darbo dieną.

Problemas reikia spręsti... darbo vietoje

Laima ŠĖPORAITIENĖ, Šiaulių centrinės poliklinikos Psichikos sveikatos centro vedėja:

„Europos paktas „Dėl psichikos sveikatos ir gerovės“ pirmą kartą tarp prioritetinių sričių pažymėjo ir psichikos sveikatą darbo vietoje. Nustatyta, kad psichikos sveikatos darbo vietoje rodikliai  Lietuvoje yra vieni žemiausių Europoje. Iki šiol apie tai nebuvo kalbama. Mes žinojome apie savižudybių rodiklius, kurie taip pat yra vieni žemiausių. Tačiau apie tai, kad darbe žmonės patiria daug streso, kad jaučiasi blogai, iki šiol buvo tylima. Prabilta apie tai tik tada, kai problema tapo aktuali, net opi.

Nustatyta, jog tada, kai žmogus darbe jaučiasi blogai, jo ir darbo rezultatai blogėja, dirba be kūrybinės ugnelės, be iniciatyvos. Ir atvirkščiai, jei  jaučia pasitenkinimą – dirba greičiau, nuveikia daugiau. Net ir sunkų darbą dirbantis žmogus nejaučia nuovargio ir nepatiria streso, kai kolektyve darni, kūrybinga atmosfera, draugiški tarpusavio santykiai, kai supratingas ir tolerantiškas darbdavys ar vadovas.

Tačiau dažname kolektyve yra problemų, kurios kartina gyvenimą, sukelia stresą. Lengviausias sprendimas būtų keisti darbą. Deja, šiandieninė situacija tokia, kad kitą darbą rasti nebūtų lengva, todėl teisingesnis kelias – išbandyti kitus įmanomus būdus keisti situaciją.

Patariama pasipriešinti tam, kas kartina kolektyvo gyvenimą ir spręsti problemą. Šį kelią daug lengviau renkasi jauni žmonės – jie išdrįsta pasipriešinti net ir tada, kai darbdaviui stinga savybių gerbti žmogų, jei stinga supratimo, kad už menką materialinį atlygį bei skurdų moralinį atlygį dirbantis žmogus nebus aktyvus. Todėl darbdaviui lengviau, kai kolektyve 50-60 metų žmonės, kuriems teko kitoks gyvenimas: reikėjo būti nuolankiems, nedrąsiems, tyliems, paklusniems. Todėl juos valdyti ir šiandien paprasčiau. 

Jaunų žmonių kolektyvui vadovauti sudėtingiau, nes jie linkę daugiau reikalauti, protestuoti. Jei vadovaus rigidiška asmenybė – nelinkusi keistis, prisitaikyti, tobulėti, darbo atmosfera gali labai pašlyti.

Tuo atveju, kai pristinga drąsos spręsti problemą, dėl kurios kolektyve kyla stresinė, slogi situacija, reikia nebijoti ieškoti specialistų - psichologų, psichoterapeutų pagalbos, kurie padės rasti išeitį iš dažnos situacijos.

Žolelių receptai nuo streso ir nuovargio

Liudvikas RULINSKAS, farmacininkas:

- Stresas – neišvengiamas šiuolaikinio žmogaus palydovas, kuris gali pasireikšti įvairiais nemaloniais pojūčiais ir simptomais. Žmogaus gyvenimas kupinas įvairiausių emocijų. Kiekviena stipri emocija – baimė, pyktis, liūdesys ir negi džiaugsmas sukelia stresą.

Labai įtemptu metu padeda vaistažolių arbatos. Vieną-du kartus per dieną reikia išgerti puodelį ramunėlių, valerijonų, citrinmedžių arba dobilų žiedų arbatos.

Vyrų patiekalas

Šio vyrų patiekalo receptą pasiūlė viduramžių gydytojas Hildegardas von Bingenas. Žolelėmis gydęs daktaras patiekalą rekomendavo valgyti liesiems, pervargusiems vyrams.

Paruošimas: išverdamos gyvulių (avino, elnio arba ožio) kepenys. Į litrą nuoviro dedama žolelių mišinio iš 30 gramų džiovintų lazdyno žirginėlių, 10 gramų džiovintų šilokų, 2,5 gramo patvorinės vynioklės sėklų ir mėsos, toks pat kiekis kaip ir kepenų. Sultinys pagal skonį pagardinamas druska, prieskoniais ir nukošiamas. Virta mėsa sumalama, sumaišoma su tokiu pat kiekiu lieso faršo ir padaromi kukuliai. Kepenys supjaustomos gabalėliais ir patiekiamos su dideliu kiekiu sriubos. Iš kepenų taip pat galima padaryti kukulius ir patiekti juos sudėjus į sriubą.

Šie receptai pateikti iš Francisko von Au knygos „Namų receptai“.

Į viršų