Respublikinės Šiaulių ligoninės Patologinės anatomijos skyriaus vedėja Vilija Niunevienė per kelias minutes ištiria patologijos technologių parengtą histologinį preparatą ir nustato, koks navikas alina operuojamo žmogaus organizmą.
Zitos KATKIENĖS nuotr.

Lina ABROMAVIČIENĖ

Operuojantis ar kitomis priemonėmis pacientą gydantis bei tiriantis gydytojas nusprendžia, kada jam reikia patologo konsultacijos. Būna ir taip, kad operacijos metu paimamas nedidelis audinio mėginys - biopsoma, kurį, specialiai paruošus, mikroskopu tiria gydytojas patologas. Atlikęs intraoperacinę biopsiją, patologas telefonu rezultatus praneša operuojančiam chirurgui. Pasak Respublikinės Šiaulių ligoninės Patologinės anatomijos skyriaus vedėjos Vilijos Niunevienės, kaip  chirurgas nuspręs baigti operaciją, priklauso nuo patologo diagnozės, o pacientui pastaroji lemia net ateitį.

Ką chirurgai pašalina – tiria patologai
Visa tai, ką chirurgai šalina iš žmogaus organizmo, ištiria patologai. Pasak Patologinės anatomijos skyriaus vedėjos V. Niunevienės, dažniausiai tenka tirti iš operacinių atnešamas biopsijas.
„Tenka tirti ir endoskopuotojų, poliklinikų chirurgijos skyrių medikų, privačiuose kabinetuose, rajonų gydymo įstaigose dirbančių specialistų į patologinės anatomijos skyrių pristatomus mėginius - gydymo ar tyrimo metu pašalintų organų dalis. Per praėjusius metus šiame skyriuje buvo atlikta 9953 biopsijos. Iš jų – 8143 Respublikinės Šiaulių ligoninės pacientai bei 1810 pacientų iš Šiaulių apskrities rajonų gydymo įstaigų. 2010 metais buvo ištirtos 9673 biopsijos, o 2009 metais - 9744 biopsijos“, - pasakoja V. Niunevienė.

Pasak patologės, nesvarbu, šalina chirurgas visą organą ar jo dalį, histologinis tyrimas turi būti atliekamas. Pats tyrimas - labai kruopštus. Anot vedėjos, paimami organų audiniai, kurie, specialiai paruošus, įliejami į parafino bloką, pjaunami kelių mikronų storio pjūviai ir fiksuojami ant objektyvinio stiklelio. Tada dažomi specialiais dažais ir dengiami stikliuku. Kirmėlinės ataugos, tulžies pūslės, inksto, skrandžio ar kito organo, pristatyto į patologinės anatomijos skyrių, tyrimas ypač svarbus, nes lemia tolesnį gydymą. Jei bus pričiuptas vėžys, chirurgas rinksis kitokią operacijos taktiką nei tada, kai iš skyriaus atėjęs tyrimo rezultatas neigiamas – procesas gerybinis.

Skyriuje yra atliekamos intraoperacinės biopsijos. Tai gyvo žmogaus audinio gabalėlis, paimtas operacijos metu, kuris ištiriamas per 20 minučių. Patologas, atlikęs tyrimą, patvirtina (arba paneigia) vėžio diagnozę. Nuo patologo išvados priklauso operacijos apimtis.

„Kiekvienais metais atliekama apie 300 intraoperacinių biopsijų operuojant krūtis, kiaušides, gimdą, skydliaukę, rečiau – skrandį. Pastarojo diagnozė dažniausiai nustatoma iki operacijos. Kaip ir krūties, kurios diagnozė patvirtinama gana tikslaus mamogramos tyrimo metu. Tyrimo, atlikto per 20 minučių, rezultatas lemia ir žmogaus likimą – kitaip jausis tas, kuriam neteks išgirsti patologo diagnozės: „vėžys“, - kalba V. Niunevienė.

2004 metais pradėta vykdyti gimdos kaklelio citologinė programa. Per tuos aštuonerius metus Patologinės anatomijos skyriaus laboratorijoje atlikti 75 488 tyrimai. Kai citologinio tyrimo metu nustatomi dideli pokyčiai, imama ir biopsija. Per pastaruosius dvejus metus buvo atliktos 455 biopsijos. Iš jų 4,8 procento nustatyta karcinomų. Nuo 2006 iki 2011 metų buvo atliktos 3028 prostatos biopsijos. Iš jų – 26,7 procento diagnozuotos karcinomos.  

Autopsijų mažėja
Patologinės anatomijos skyriaus patologai atlieka ir mirusiųjų ligonių tyrimus – autopsijas. Pasak V. Niunevienės, buvo laikas, kai per metus atlikdavo per 500 autopsijų, nes tiriamas buvo kiekvienas ligoninėje miręs žmogus ir tikslinama diagnozė – dabar autopsijų skaičius labai sumažėjo.

Sveikatos apsaugos ministro įsakymu autopsijos atliekamos tik tada, kai privaloma – teisėtvarkos sprendimu, naujagimiams, o kitais atvejais būtinas artimųjų sutikimas. Dažniausiai mirusiems autopsija neatliekama, nes tai prieštarautų artimųjų religiniams įsitikinimams, pažiūroms. Anot vedėjos, autopsijų mažėjimą lėmė ir šiuolaikinė diagnostika, kurios dėka nustatoma tiksli diagnozė gydant ligonį iki jo mirties. Praėjusiais metais skyriaus specialistai atliko tik 40 autopsijų. Buvo paruošti 794 blokai, iš kurių 12 teko atlikti skubiai.

Dideli krūviai
Respublikinės Šiaulių ligoninės Patologinės anatomijos skyriuje dirbantiems specialistams tenka didžiuliai krūviai. Pirmiausia – stinga gydytojų patologų. Dviem dirbantiems gydytojams, Vilijai Niunevienei ir Virginijui Bartuliui, talkina iš Klaipėdos atvykstantis ir puse krūvio dirbantis patologas Gediminas Smailys. Tiek specialistų didelei ligoninei, aptarnaujančiai ir aplinkinių miestų gydymo įstaigas, per mažai.  

„Skyriuje dirba 9 patologijos technologės. Per metus jos paruošia apie 45 000 mėginių parafininių blokų ir apie 30 000 histologinių preparatų – krūviai išties dideli“, - sako V. Niunevienė.
Naujos technologijos

Farmacijos pramonė sparčiai tobulėja, sukuriama vis naujų vaistų, kurie ypač efektyvūs, kai tiksliai žinoma naviko sandara. Pasak V. Niunevienės, naviko morfologiniam tipui nustatyti reikalinga atlikti imunohistocheminius tyrimus. Jų dėka patikslinama naviko sandara, tad gydantis gydytojas gali skirti labai tikslų gydymą.
Imunohistocheminiai tyrimai jau atliekami Vilniaus, Kauno, Klaipėdos ir Panevėžio ligoninėse. Šiaulių patologai taip pat pasirengę šiais metais įdiegti šį tyrimą. Akivaizdu, jog naujovės į mediciną skverbiasi labai greitai ir tie, kurie nežengia koja kojon – atsilieka.

Vyresnioji patologijos technologė Jolita Paplauskienė, beveik du dešimtmečius dirbanti Šiaulių ligoninėje, pastebi, jog dėvisi ir patalpos, ir įranga. Skyriuje technologijos buvo atnaujintos ne kartą. 2007 metais atliktas dalinis skyriaus remontas, bet liko neremontuotų patalpų.

Kruopštus, atsakingas patanatomo darbas reikalauja ištvermės, tad ir reikalavimai dideli. Daugelio ligoninės sričių gydytojai neįstengtų dirbti be patologo nustatomos diagnozės, be jo pateiktos informacijos, kurios dėka ne tik nustatoma diagnozė, bet ir skiriamas individualus gydymas. Tyliai prie mikroskopų palinkę patologai reikalauja didelio kruopštumo ir iš gydytojų, kurie į Patologinės anatomijos skyrių pristato biopsijas. Kuo tikslesnė informacija pateikiama patologui, tuo skubesnis ir tikslesnis atsakymas grįžta į skyrių ar operacinę, kur su nerimu laukiama žinios.   

Vyresnioji patologijos technologė Jolita Paplauskienė teigia, kad skyriuje dirbančioms devynioms patologijos technologėms tenka per dideli krūviai.

Zitos KATKIENĖS nuotr.