Šiaulių savivaldybės Visuomenės sveikatos biuro visuomenės sveikatos stiprinimo specialistė Ilona Iždonaitė pažymi, jog mitybos pokyčiai priklauso nuo gyvenimo pokyčių ir vis blogėja.

 

Zita KATKIENĖ

Sveika mityba, pasak Visuomenės sveikatos biuro sveikatos stiprinimo specialistės Ilonos Iždonaitės, tai maisto ir maitinimosi strategijos, maisto garantijos pasirinkimas, tai maisto saugumas, mikropriedų pakankamumas, sveiko maisto vartojimas. Praktikoje šis apibūdinimas įgyvendinamas sunkiai, nes vieni mėgaujasi prabanga ir vartoja ne vien sveiką maistą, o kiti skursta ir valgo kas pasitaiko arba badauja.

Per praėjusius keturiolika metų, pasak sveikatos stiprinimo specialistės I. Iždonaitės, keitėsi  šalies gyventojų mityba. Per šį laikotarpį  pereita prie rinkos ekonomikos, keitėsi žemės ūkio plėtojimo strategija, maisto produktų gamyba, paskirstymas, kainos. Dėl  pasaulyje vykstančių globalizacijos procesų išaugo tiek sveikatai naudingų, tiek ir žalingų maisto produktų pasiūla, stiprėjo reklamos poveikis, keitėsi gyventojų perkamoji galia.

Deja, ne visos tendencijos tos pačios. Nors kasmet pasaulyje gimsta apie 130 milijonų vaikų, ne visi jie sotūs. PSO duomenimis, apie 40 000 vaikų kasmet miršta nuo nepakankamos mitybos arba nuo ligų, susijusių su nekokybišku maistu. Pusė šių vaikų galėjo gyventi, jei būtų tinkamai maitinami.

Taigi mityba yra viena iš būtinų vaiko normalaus augimo, fizinės ir psichinės raidos sąlygų.

Sveika mityba, anot specialistės,  tai maisto ir maitinimosi strategijos, maisto garantijos, saugumas, mikropriedų pakankamumas, sveiko maisto pasirinkimas. Labai svarbu, kad su maistu žmogus gautų visas gyvybiškai būtinas maisto medžiagas. Antraip bus pažeista mityba, o dėl to galima susirgti įvairiomis ligomis. Todėl mityba turi būti visavertė ir racionali.

Dietologai teigia, kad jei žmogus vadovautųsi sveikos mitybos principais, jei patenkintų organizmo fiziologinius poreikius sveikai maitindamasis, jei prisilaikytų mitybos režimo - mityba pasitarnautų ne tik sveikatos išsaugojimui, bet ir jos stiprinimui. Pavyktų išvengti ir įvairių ligų.

Tikimybė, jog mitybos įpročiai, įgyti vaikystėje, išliks vėlesniame gyvenime - pats svariausias argumentas mokyti sveikos mitybos ikimokykliniame ir pradiniame mokykliniame amžiuje.

Tai, pasak I. Iždonaitės,  ypač svarbu šiandiena, kai abu tėvai dirba visą dieną, kai dažnai valgomi pusfabrikačiai, nuolat užkandžiaujama.

Visa tai formuoja naują sudėtingą problemą - kaip padėti vaikams ir jaunimui išvengti rizikos  veiksnių, susijusių su mityba. „Reikia pripažinti, kad vaikai, jaunimas, kaip vartotojai, ir mokykla, šeima, visuomenė, kaip šio poreikio tenkintojai, nėra pakankamai kompetentingi šioje srityje, todėl dažnai randasi sveikatos rizikos veiksnių, susijusių su įvairių amžiaus grupių, t. y. ne vien tik vaikų ir jaunimo, mityba”, - teigia I. Iždonaitė.

Pradėjus vaikui lankyti mokyklą, valgymo įpročiai kiek pasikeičia. Jis turi keltis anksčiau, pusryčiauti. Pastebėta ir įrodyta, jog nepusryčiaujantys vaikai yra prastesnės mitybos, kadangi prarastas maisto medžiagas sunku atgauti kitų maitinimųsi metu. Be to, nepusryčiavę vaikai sunkiau susikaupia, prasčiau atlieka teksto suvokimo, matematikos užduotis. Prastesnė jų ir trumpalaikė atmintis.

Žalingi mitybos pokyčiai

Šiuolaikiniai vaikų mitybos pokyčiai priklauso nuo viso gyvenimo pokyčių. Specialistai pastebi, jog Vaikai geria liesesnį pieną, mažiau vartoja kiaušinių, dažniau užkandžiauja, dažniau valgo ne namuose. Be to, vaikai, kaip ir suaugusieji, valgo nereguliariai, dažnai nepusryčiauja, kartais ir nevakarieniauja, neplanuoja, ką valgys (tam neturi laiko).

Vaikų  ir paauglių mitybos tyrimai rodo, kad jų mityba neatitinka rekomendacijų. Nors įpročiai skirtingi. Vaikai iš neturtingų  šeimų dažniau valgo mažos maistinės vertės ir turinčius daugiau cholesterolio maisto produktus.

Būtina valgyti daugiau daržovių, nes daržovėse esančios medžiagos apsaugo nuo širdies ir kraujagyslių bei kitų lėtinių ligų. Jeigu būtų vartojama pakankamai daržovių ir vaisių,  širdies ir kraujagyslių rizika sumažėtų trečdaliu.  

Atlikti tyrimai, kurie parodė, jog beveik kasdien tyrimo dalyviai valgo šviežias daržoves (35,2 proc.), šviežias uogas ir vaisius (25,5 proc.). Visiškai nevartoja sojos produktų 85,2 proc. respondentų, o limonado - 75,8 proc. Dauguma šalies gyventojų teigė mėsą vartojantys 3-5 dienas per savaitę. 63,2 proc. tiriamųjų 1-2 kartus per  savaitę vartojo žuvies produktus. Taip pat ir vištieną vartojo 1-2 kartus didžioji dalis respondentų (61,3 proc.).

Taigi dažniausiai vartojami maisto produktai buvo daržovės, vaisiai, pieno produktai, balta duona, batonas, mėsa.  Rečiau valgoma žuvis, juoda rupi duona. 

Stebėta ir moksleivių mityba mokyklos valgykloje. Nustatyta, jog mokyklos valgykloje mokiniai dažniausiai perka antrąjį karštą  patiekalą, rečiau - sriubą, daržovių, salotų.

Rinkdamiesi patiekalus labiausiai kreipia dėmesį į skonį, patiekalo išvaizdą bei kainą. Mažiausiai kreipiamas dėmesys į produkto naudingumą sveikatai.

Nustatyta, jog dėl blogos Lietuvos gyventojų sveikatos bene labiausiai kaltos susiklosčiusios netaisyklingos mitybos tradicijos. O netaisyklinga mityba, pasak I. Iždonaitės,  yra vienas iš svarbiausių rizikos veiksnių, sąlygojančių didelį mūsų šalies gyventojų sergamumą ir mirtingumą.