11

Kraujotakos sutrikimai – dažna mirties priežastis. Visuomenės sveikatos biuro stebėsenos ir programų skyriaus specialistė Agnė Šlekienė informuoja, kad praėjusiais metais Šiaulių mieste, ambulatorines paslaugas teikiančiose asmens priežiūros įstaigose, užregistruota net 4260 naujų sergamumo kraujotakos sistemos ligomis atvejų, dėl kurių visiems reikėtų susimąstyti.
Vadimo SIMUTKINO nuotr.


Lina ABROMAVIČIENĖ


Visuomenės sveikatos biuras informuoja, kad 2011 metais Šiauliuose padaugėjo gyventojų, sergančių širdies ir kraujagyslių ligomis, kurios tapo vienomis iš svarbiausių ne tik medicinos, bet ir socialinių problemų. Nuo šių ligų didžiausias mirtingumas ne tik Šiauliuose, bet ir visoje šalyje, kuris sudaro apie pusę visų mirčių. Vieną trečdalį invalidumo priežasčių bei 15-20 procentų apsilankymų sveikatos priežiūros įstaigose nulemia širdies ir kraujagyslių ligos. Norint išvengti širdies ir kraujagyslių ligų bei išsaugoti sveikatą, reikia sumažinti rizikos veiksnius, kurie didina susirgimų tikimybę. Pasak Visuomenės sveikatos biuro stebėsenos ir programų skyriaus specialistės Agnės Šlekienės, veiksmingiausia prevencija yra tada, kai koreguojami visi rizikos veiksniai, nors dažnas į medikus kreipiasi esant kritinei sveikatos būklei.

Praėjusiais metais sirgo
Praėjusiais metais Šiaulių mieste, ambulatorines paslaugas teikiančiose asmens priežiūros įstaigose, užregistruoti 4260 nauji sergamumo kraujotakos sistemos ligomis atvejai ir tai sudarė 35,8 atvejo 1 000 gyventojų. Kraujotakos sistemos ligomis sirgo 2462 moterys ir 1798 vyrai. Daugiausia jų sirgo hipertenzine liga, išemine (koronarine) širdies liga bei kitomis širdies ligų formomis - cerebrovaskulinėmis ligomis ir kitomis smegenų kraujagyslių ligomis, arterijų, arteriolių ir kapiliarų ligomis. Taip pat nemažai Šiaulių miesto gyventojų sirgo apatinių galūnių venų varikoze.
2010 metais  hipertenzine liga sirgo 1226  Šiaulių miesto gyventojai ir tai yra 183 gyventojais daugiau nei 2011 metais. Praėjusiais metais nežymiai sumažėjo sergamumas išemine širdies liga, ūminiu ir pakartotiniu miokardo infarktu bei širdies veiklos nepakankamumu, tačiau padaugėjo cerebrovaskulinėmis ligomis sergančiųjų. Išemine širdies liga praėjusiais metais sirgo 490 Šiaulių miesto gyventojų, iš kurių 69 procentai sirgo krūtinės angina (stenokardija), 15,3 procento ūminiu ir pakartotiniu miokardo infarktu.

Mažinant rizikos veiksnius – gerėja sveikata
Norint išvengti širdies ir kraujagyslių ligų bei išsaugoti sveikatą, reikia sumažinti rizikos veiksnius, kurie didina susirgimų tikimybę, įtaką arba stengtis visai jų išvengti. Veiksmingiausia prevencija, pasak A. Šlekienės, yra tada, kai koreguojami visi rizikos veiksniai.


„Norint išvengti širdies ir kraujagyslių ligų, pirmiausiai reikėtų keisti gyvenimo būdą. Būtina atsisakyti žalingų įpročių: rūkymo, nesaikingo alkoholio vartojimo. Svarbi yra ir mityba – reikėtų vartoti kuo mažiau riebalų, ypač gyvulinės kilmės, nes jie padidina cholesterolio kiekį kraujyje. Geriausia daugiau vartoti grūdinių kultūrų, daržovių, vaisių, žuvies, liesos mėsos, o druskos vartoti mažiau, - gausiai ją vartojant, didėja kraujospūdis. Svarbus ir fizinis aktyvumas - patartina daugiau vaikščioti pėsčiomis, reguliariai mankštintis ar pasirinkus mėgstamą sporto šaką sportuoti. Aktyviai judant gerėja širdies darbas, organizmas geriau aprūpinamas deguonimi, stiprėja imunitetas, greitėja medžiagų apykaita. Aktyvus fizinis krūvis mažina nutukimo tikimybę, gerina kraujospūdį ir normalizuoja cholesterolio kiekį kraujyje“, - apie apsisaugojimą nuo širdies ir kraujagyslių ligų kalba A. Šlekienė.
Medikų teigimu, kraujotakos sutrikimams mažinti būtina reguliariai matuoti kraujospūdį, sergant cukriniu diabetu - gliukozės kiekį kraujyje ir išmokti valdyti emocijas, atsipalaiduoti, vengti stresinių situacijų, daugiau ilsėtis.


Lietuvoje vykdoma „Asmenų, priskirtinų širdies ir kraujagyslių ligų didelės rizikos grupei, atrankos ir prevencijos priemonių finansavimo programa“. Šia programa siekiama sumažinti sergamumą širdies ir kraujagyslių ligomis, atrinkti sergančiuosius ateroskleroze ar cukriniu diabetu, kurie dar nejaučia sveikatos sutrikimų bei užkirsti kelią šių ligų raidai. Programos priemonės taikomos vieną kartą per metus 40-55 metų vyrams bei 50-65 metų moterims.

Už ligą atsakingas pats žmogus
„Pats žmogus turi būti atsakingas už savo sveikatą, visada ja rūpintis. Kitas labai svarbus dalykas – pasitikėti savo šeimos gydytoju bei turėti galimybę, pasijutus blogai, gauti reikiamą pagalbą. Dažnai žmonės skundžiasi, kad sudėtinga apsilankyti pas šeimos gydytoją dėl susidariusių eilių, todėl dažnai delsia, o į ligoninę atvažiuoja, kai jau sveikatai gresia realus pavojus. Kad būtų suteikiama reikalinga pagalba, sergant kraujotakos ligomis, žmonės turi pasitikėti šeimos gydytojais, kad jie, atsiradus rimtesnėms indikacijoms, nukreiptų pas specialistą“, - pasakoja Respublikinės Šiaulių ligoninės kardiologė, II skyriaus vedėja Danutė Andrulienė.


Pasak kardiologės, dažnai į ligoninę atvyksta žmonės su uždelstomis ligomis, kuriems sunku  padėti. Žmogus pats nesikreipia Į šeimos gydytojus, o suprastėjus sveikatos būklei, kviečiasi greitąją pagalbą. „Pas mus dažniausiai atveža kritinės situacijos pacientus, ko neturėtų būti. Žmonės patys išprovokuoja stiprius ligų paūmėjimus, jei reguliariai nesilanko pas šeimos gydytoją ir nesigydo lėtinių ligų“, - sako D. Andrulienė. Pagal rizikos veiksnių lentelę gydytojai gali nustatyti kiekvieno paciento polinkį susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis. Tai vertinama rizika. Koronarinė širdies liga, kuomet užanka kraujagyslės.


„Pagrindiniai kraujotakos sutrikimų ligas sunkinantys rizikos veiksniai: rūkymas, cukrinis diabetas, paveldėjimas, nutukimas ir genetinis sutrikimas. Kai kuriuos rizikos faktorius gali paveikti šalutinės ligos, kai kurių ne. Kiekvienam žmogui tai yra skirtinga. Seniau skirdavosi vyrų ir moterų susirgimai, tačiau dabar ryškaus išsiskyrimo nebėra“, - sako D. Andrulienė. - Šiuolaikinės moterys labiau emuncipuotos, galbūt todėl žymiai dažniau serga išemine širdies liga. Padažnėjimą įtakoja stresas ir įtampa. Kai kuriems kraujotakos sutrikimai yra silpnoji organizmo vieta. Net sveika mityba dažnai nepadeda, jei ligos yra paveldėjamos ar įsisenijusios. Kartais net didžiausi sveikuoliai suserga. Amžiaus skirtumas išlieka – vyrai jaunesni ir dažniau serga. Vyrams širdies ir kraujagyslių ligos gresia nuo 45, o moterims nuo 55 metų.


Sergančiųjų kraujotakos ligomis, anot kardiologės, ne daugėja – jų tik daugiau diagnozuojama. „Žmonės dažniau kreipiasi pas medikus, todėl anksčiau diagnozuojamos ligos ir jų skaičius natūraliai didėja. Seniau sirgo taip pat daug žmonių, tačiau ne visi žinojo apie savo turimą ligą. Didesnė ir geresnė diagnostika. Šiuolaikiniai žmonės labai išprusę – seniau klausinėdavo apie cholesterolio kiekį, o dabar jiems įdomus širdies skilvelio dydis, skilvelio sienelių storis. Manau, žmonės daugiau gauna informacijos, todėl geriau ir žino, daugiau patys domisi, o mums, medikams, didesnė galimybė tas ligas diagnozuoti, todėl statistiškai ir ligų daugiau“,  - pasakoja kardiologė D. Andrulienė.

Pajutus pirmuosius simptomus – būtina suklusti
Pasak D. Andrulienės, reikia stebėti organizmą – jis dažnai siunčia signalus, kurių pacientai nepastebi arba ignoruoja. „Atsiradus kraujotakos sistemos sutrikimams, simptomai skirtingai pasireiškia jaunam ir vyresnio amžiaus žmogui. Jaunesnio amžiaus žmogui širdies plote gali jaustis skausmas nuo stuburo, netaisyklingos laikysenos, pasitempimo, todėl nereikėtų jų labai įbauginti. Tai labiau aktualu vyresnio amžiaus žmonėms, kuriems pajutus pirmuosius simptomus, atsiranda reali grėsmė susirgti kraujotakos ligomis. Svarbu, kad padažnėjus ir sustiprėjus simptomams, pacientas laiku kreiptųsi į medikus“, - kalba kardiologė D. Andrulienė.


Pasak kardiologų, dažnai pakaktų šeimos gydytojų priežiūros gydyti lėtines kraujotakos sistemos ligas, tačiau tai priklauso ir nuo pacientų. „Dalis ligonių per metus Šiaulių ligoninėje guli po 11 ir daugiau kartų. Jų ligos aiškios, tačiau neatsakingai prižiūri sveikatą, todėl paūmėjus tenka skubėti į ligoninę“, - sako kardiologė.
Pacientai, pasak D. Andrulienės, turėtų profilaktiškai bent kartą per metus apsilankyti pas šeimos gydytoją, o paūmėjus lėtinėms ligoms, važiuodami į ligoninę privalo turėti kompensuojamųjų vaistų knygelę, asmens dokumentus ar turimus tyrimų rezultatus ypač tada, kai prieš tai gydėsi kitame mieste. Iš turimų senesnių duomenų galima spręsti apie paciento sveikatos būklės pagerėjimą ar pablogėjimą. Neturint reikiamų sveikatos duomenų, tyrimai daromi iš naujo ir taip prailgsta laikas iki diagnozės ir gydymo.


Visos ligos, anot D. Andrulienės, dažniausiai formuojasi palaipsniui. Sunku keisti įpročius, jei žmogus visą gyvenimą nederino mitybos, ydingai elgėsi, dėl to ir susirgo. Jei suserga 70-80 metų žmogus kraujotakos sutrikimais, beviltiška tikėtis, kad jis pradės bėgioti ar numes svorio, kai tuo pačiu turi cukraligę, sąnarių problemas. Tada bet kokie profilaktiniai sveikatos apsisaugojimai nepadeda – jau vėlu. Fizinio aktyvumo ir mitybos įpročiai turėtų būti formuojami jau nuo vaikystės.

12
Pasak Respublikinės Šiaulių ligoninės II kardiologijos skyriaus vedėjos Danutės Andrulienės, gyventojai turėtų labiau pasitikėti gydytojais ir pajutus pirmus sveikatos sutrikimų signalus kuo greičiau kreiptis į medikus.
Vadimo SIMUTKINO nuotr.
 

Į viršų