facebookgoogle twitter instagram youtube krepselis

darbo laikas

telefono nr el pastas

Buvęs ilgametis Šiaulių sanitarijos epidemiologijos stoties skyriaus vedėjas Jokūbas Furmanas dėkojo visiems, esantiems šalia ir šventėje, ir bėdoje. 
Vadimo SIMUTKINO nuotr.  

Zita KATKIENĖ
Vakar Šiaulių visuomenės sveikatos centro kolektyvas į konferencijų salę pakvietė tuos, kurie kūrė šios įstaigos istoriją nuo pat jos pirmojo kertinio akmens. Vienu iš kertinių akmenų yra ir centro steigėjas, buvęs ilgametis Šiaulių miesto sanitarijos epidemiologijos stoties skyriaus vedėjas Jokūbas Furmanas. Pasveikinti jo 95-ojo jubiliejaus proga ir susirinko buvę kolegos, draugai, šiandieniniai darbuotojai, su pagarba žvelgiantys į ilgaamžį kolegą, iki šiol išsaugojusį šviesų protą ir stiprų kūną.
 
Prieš penkerius metus, kai toje pačioje salėje J. Furmanas buvo sveikinamas su 90-uoju jubiliejumi, buvo linkima sulaukti šių metų balandžio 25-osios, 95-ojo gyvenimo pavasario. „Kai pats pavasario šėlsmas, kai gamtoje – vis ryškesnės spalvos, švenčiate savo jubiliejų“, - kreipėsi į solinezantą buvusi mokinė ir kolegė, Visuomenės sveikatos centro direktoriaus pavaduotoja Janina Tamošiūnienė, prisimindama tuos metus, kai diplomą gavusi jauna gydytoja atėjo dirbti į Šiaulių miesto sanitarijos epidemiologijos stotį ir patekusi į Sanitarijos higienos skyrių, kuriam ir vadovavo Jokūbas Furmanas. „Kai prasitardavau, kad jaučiu baimę eiti tikrinti ligoninės, vedėjas ne tik mane drąsino, bet ir pats palydėdavo“, - pamena medikė nuoširdų bendravimą su vyresniuoju kolega.
 
Medikas plušėjo daugiau kaip 50 darbo metų, iš kurių beveik 45-erius metus dirbo Šiaulių miesto sanitarijos epidemiologijos stoties (dabar Visuomenės sveikatos centras) skyriaus vedėju.
 
Sanitarijos tarnyba, kaip pamena Nusipelniusio gydytojo vardą neseniai pelnęs urologas Alfonsas Stakėnas, išaugo iš... vieno kambarėlio, kuriame prieš daugelį metų ir triūsė J. Furmanas. Buvusi farmacininkė Vanda Kavaliauskienė taip pat matė pirmuosius žingsnius, kuriuos žengė miesto sanitarijos mohikanas. 
 
Buvęs kolega Vytautas Jankauskas prisiminė tuos metus, kai po karo mieste statėsi daug parduotuvių, valgyklų, įmonių ir kiekvienos iš jų veiklai reikėjo sanitarijos skyriaus palaiminimo. Jį ir „suteikdavo“ griežtas ir reiklus skyriaus vedėjas J. Furmanas, reikalaudavęs ir reikiamo kiekio praustuvių, ir kitų ano meto higienos keliamų reikavimų.
 
Gydytojo Jokūbo Furmano profesinis kelias itin glaudžiai siejasi ir su miesto sanitarijos istorija. Šiaulių mieste sanitarijos epidemiologijos stotis buvo įkurta 1944 metais. Tuo metu Sanitarijos tarnyba glaudėsi viename kambarėlyje Vasario 16-osios gatvėje 44, o mikrobiologijos laboratorija - Pakalnės g. 5. Laboratorijoje buvo atliekami klinikiniai, bakteriologiniai ir serologiniai tyrimai iš visos zonos. Visą transportą sudarė arklys ir vežimas. Nuo 1946 metų sanitarijos inspektoriumi buvo paskirtas Jokūbas Furmanas. Vienas iš svarbiausių uždavinių po karo buvo kova su infekcinėmis ligomis: dėmėtąja šiltine, vidurių šiltine, paratifu B, dizenterija. Pamena gydytojas ir graudžią situaciją, kai į traukinių stotį buvo įleidžiami žmonės tik po... tikrinimo, ar neturi utėlių. 
„Mes nuveikėme daug, kad miestas gražėtų, švarėtų“, - įsitikinęs sanitarijos srities veteranas. 
 
Nebuvo pamirštas ir vienas iš skaudžiausių gyvenimo puslapių – Antrasis pasaulinis karas. Didžiojo Tėvynės karo veteranas A. Trimailovas, buvęs pulko sūnus, prisiminė skaudžią istoriją, kai mūšyje buvo sužeistas jo tėvas, o karo gydytojas Jokūbas Furmanas teikė jam medicinos pagalbą. Visą karo frontą perėjusį bendražygį sveikino ne tik Antrojo pasaulinio karo veteranai, bet ir Rusijos generalinis konsulatas. „Mažai mūsų, karo veteranų, liko, tačiau palaikome draugystę, sulaukiame ne tik moralinės, bet ir materialios pagalbos“, - džiaugiasi jubiliatas, kuriam vakar buvo dovanojamos gėlės, kurio garbei ant stalo degė 95 žvakutės, į taures liejosi šampanas. 



Į viršų