Zita KATKIENĖ

Gydymo įstaigose dirbantys vyresnės kartos vaikų sveikatos specialistai pamena laikus, kai iš 70-ties gimusių vaikų vienas gimdavo... „kažkoks neaiškus“, kuriam reikėtų specialistų pagalbos. Šiandien – 70 procentų vaikų neišsiverčia be kineziterapeutų, logopedų, psichologų pagalbos. Dainų pirminės sveikatos priežiūros centro direktorius Pranas Andruškevičius pastebi, jog Vaikų raidos sutrikimų ankstyvosios reabilitacijos tarnybos komandos specialistų pagalbos ieško vis daugiau šiauliečių, nes šioje įstaigoje dirba profesionalūs, profesijai pasišventę žmonės.

Kalbos ar judesio lavinimas - būtinas

Tėveliai, kurių vaikams medikai nustato ar įtaria raidos sutrikimą ar įžvelgia riziką atsirasti raidos sutrikimui, dažniausiai renkasi Dainų pirminės sveikatos priežiūros centro Vaikų raidos sutrikimų ankstyvosios reabilitacijos tarnybos specialistų pagalbą. Tarnybos vadovės socialinės pediatrės Vitalijos Pupeikienės tai nestebina. Specialistė žino, jog komandoje dirba puikūs profesionalai ir džiaugiasi gydymo įstaigos vadovo Prano Andruškevičiaus sprendimu išsaugoti pirminės sveikatos priežiūros įstaigoje Ankstyvosios reabilitacijos tarnybą, tuo pačiu ir galimybę tėvams atvykti į netoli namų esančią gydymo įstaigą, kai mažyliui reikia specialistų pagalbos.

Ne tik bendrosios praktikos gydytojai ar pediatrai, pirmieji aplankantys naujagimį namuose, pastebi galimus kūdikio raidos sutrikimus. Juos įžvelgia ir vaikų chirurgai, ortopedai, neurologai, ir rašo siuntimą Ankstyvosios reabilitacijos tarnybos specialistų konsultacijai. „Gimsta dvynukai, gimsta neišnešioti vaikai, ir medikai žino, jog be specialistų pagalbos vaikas nepradės laiku kalbėti, nepradės laiku vaikščioti“, - sako V. Pupeikienė.

Daugėja ir sunkesnių sveikatos sutrikimų, kai kalbos ar judesio lavinimas būtinas, tačiau įveikti jų taip ir nepavyksta. Taip nutinka, kai vaikui diagnozuojamas cerebrinis paralyžius, Dauno sindromas, autizmas. Medikai mato ne tik jau akivaizdžius raidos sutrikimus, bet ir rizikas, kurioms esant neišvengiamas raidos sutrikimas, kuriam užbėgti už akių įmanoma, kai mažyliui specialistų pagalba suteikiama laiku. O tai dažnai reiškia, kad logopedas pradės dirbti ne su garsų netariančiu vaiku, o su kūdikiu, kurio kalbos padargus reikia mankštinti bei lavinti pirmaisiais gyvenimo mėnesiais.

Specialistams įtarus raidos sutrikimų, mažylis patenka į Ankstyvosios reabilitacijos tarnybos specialistų rankas. Pirmiausia tenka kreiptis į registratūrą, kur dirbanti bendruomenės slaugytoja Rita Urmonienė tampa tėveliams pirmuoju vedliu kelyje į vaiko gebėjimų ir galimybių pažinimą. Ji ne tik užregistruos mažylį, bet ir palydės pas specialistą, paaiškins, kaip pasirengti susitikimui.

Sutrikimai pavieniai ir... įvairiapusiai

Tada, kai nustatomas vaiko raidos sutrikimas, anot V. Pupeikienės, sudaromas visas ambulatorinių paslaugų kompleksas, kurio dėka vaiko raida koreguojama. Tada ir sprendžiama, su kuriais specialistais vaikas ir jo tėveliai bendraus. Deja, retas atvejis, kad vaikui pakaktų vieno specialisto pagalbos.

Bene dažniausiai kūdikystėje specialistai diagnozuoja judesio raidos sutrikimų. Visi šie kūdikiai ir vaikai patenka į kineziterapeutės Lauros Strambergaitės rankas. Jai talkina dvi kineziterapeuto padėjėjos Janina Kliknienė ir Janina Kairienė.

Dažnai diagnozuojami ir kalbos sutrikimai. Komandoje dirbančios keturios logopedės Rasa Naustienė, Irma Mačiulytė, Jurgita Niauronienė ir Ilona Strupeikienė dirba ir su tais, kurie dar netaria skiemenų, tačiau jau aišku, kad prakalbę turės nemažai problemų, kol garsus ims tarti teisingai. Profesionalių logopedžių pagalbos ieško ne tik pietinės miesto dalies mažylių tėveliai. Atskuba žmonės ir iš tolimesnių miesto pakraščių ar net užmiesčio.

Dirbama ir su tais vaikučiais, kuriems diagnozuojamas prikurtimas“, - sako komandos vadovė, pastebinti, jog vis dažniau mažyliams iki metukų skiriami ir klausos aparatai. Ir su jais tenka daug dirbti, kol vaikas pradeda teisingai tarti garsus.

Vis dažniau vos kelių metukų sulaukusiems mažyliams diagnozuojami elgesio ir emocijų sutrikimai, kuriems prireikia medicinos psichologės Eglės Žironaitienės profesionalios pagalbos. Tokių vaikų, anot V. Pupeikienės, labai daug. Ir tai ne tik dėl įgimtų sveikatos sutrikimų, kai diagnozuojamos sunkios ligos, bet ir auklėjimo pasekmės. Šiandien vaikus tėvams labai dažnai padeda auginti seneliai, kurių bendravimas su vaiku labai skiriasi. Dažnai vieni hipergloboja vaikus, o kiti dėmesio nekreipia ne tik į vaiko auklėjimą, bet ir nekontroliuoja tarpusavio santykių. „O juk vaikas ir miegodamas girdi tėvų barnius“, - sako specialistė, dažnai bendraujanti su vaikų tėvais ir seneliais, kurie mielai klauso specialistų patarimų ir pripažįsta savo klaidas. Nes vaiko sveikatai abejingų tikrai nebūna. Kartais tik koją pakiša nesupratimas, nežinojimas, neatsakingumas ir, žinoma, tos problemos, kurias tenka spręsti jaunoms šeimoms.

Bene sunkiausia, anot specialistės, kai diagnozuojami mišrūs bei įvairiapusiai vaiko raidos sutrikimai. Elgesį, emocijas, kalbą tenka lavinti, kai diagnozuojamas Dauno sindromas. Vis dažniau ne tik pasaulyje, bet ir Šiauliuose diagnozuojamas autizmas. Ypač skaudu ne tik tėvams, bet ir medikams, kai iki pusantrų ar dvejų metukų buvęs sveikas vaikas staiga ne tik nebekalba, bet ir tampa sunkiai sukalbamas, nes sutrinka ir elgesys, ir mąstymas. Jam diagnozuojamas autizmas.

Bendravimas su bendraamžiais – efektyviausia pagalba

Kiekvienam vaikui, kuriam diagnozuojama sutrikusi raida, skiriama mažiausiai dviejų tarnyboje dirbančių specialistų pagalba. Tuomet, kai koreguojami judesio, kalbos sutrikimai, su kiekvienu vaiku dirbama individualiai. Tačiau kai vaiką vargina elgesio ir emocijų sutrikimai, ypač efektyvios ir grupinės žaidimų pagalbos, kur vaikas, dažnai šeimoje augantis vienas, gali bendrauti su bendraamžiais, mokytis iš jų mėgdžiodamas kalbą ir elgesį.

Lavinami įgūdžiai, kuriems įtvirtinti nepakanka vien darbo tarnyboje. Tad tėveliai ir seneliai raginami lavinti vaiko savarankiškumą ir namie, netenkinti visų jo įgeidžių, mokyti atlikti užduotį iki galo. Ypač šiandieniniams vaikams, pastebi specialistai, stinga... pagiriamojo žodžio. Deja, tėveliai dažniausiai tik nurodo ir bara, o pagirti, paskatinti, kas vaikui labai svarbu, pamiršta.

Pas mus patys tėvai išmoksta bendrauti su savo vaiku“, - pažymi V. Pupeikienė.

Prireikia Ankstyvosios reabilitacijos centro pacientams bei jų tėveliams ir socialinės darbuotojos Laimos Skarienės pagalbos. Ji informuoja tėvelius, auginančius neįgalius vaikus, kokiomis socialinėmis garantijomis jie gali pasinaudoti. Tenka socialinei darbuotojai padėti spręsti ir šeimai kylančias socialines problemas, tenka padėti susivokti, kaip auginti vaiką, kaip planuoti išlaidas. „Dažnai patys tėvai yra neįgalūs ir jie ne visada užmezga tinkamą dvasinį kontaktą su vaiku, ne visada tinkamai maitina, nes perka ne tai, ko reikia, o tai, kas patinka“, - kalba specialistė.

Būna, kad Ankstyvosios reabilitacijos tarnybos duris mažylis su tėveliais varsto visus kalendorinius metus, per kuriuos į užsiėmimus atvykstama aštuoniolika kartų.

Tuo atveju, kai sutrikimų įveikti nepavyko, vaikas siunčiamas tolesnei reabilitacijai į tretinio sveikatos priežiūros lygio gydymo įstaigą, kur pagalba teikiama stacionare, skiriamas ir sanatorinis gydymas. Prireikus, kineziterapeutai pritaiko ir techninės pagalbos priemones, kuriomis vaikas naudojasi ir toliau lavina savo galimybes bei gali integruotis į visavertį gyvenimą. Vaikui pritaikomi kamuoliai, vežimėliai, kėdutės, vaikštynės, dėl kurių tenka kreiptis į Socialinės paramos skyrių.

Ankstyvosios reabilitacijos tarnyboje pradėtas darbas tęsiamas ir specializuotuose lopšeliuose- darželiuose, kuriuos neįgalūs vaikai pradeda lankyti nuo dvejų metukų. Regos, klausos, kalbos sutrikimų turintiems vaikams mieste yra įsteigtos ikimokyklinės įstaigos, padedančios įveikti negalias.

Tampriai bendradarbiaujama ir su Savivaldybės švietimo skyriuje įsikūrusia Pedagogine psichologine tarnyba, kuri priima sprendimus, kai ateina laikas vaikui rinktis ugdymo įstaigą. Bendraujama su centrais, kuriuose lavinami raidos sutrikimų turintys vaikais. Čia lemiamas – tėvų žodis, nes jų poreikiams ir norams – didelis dėmesys.

Miela ir gera matyti, kaip keičiasi vaikas, kai jį ugdo ir lavina specialistų komanda“, - sako komandos vadovė V. Pupeikienė, įsitikinusi, jog norimų rezultatų ir pasiekiama tik todėl, kad dirbama darnioje komandoje, kur specialistai gali pasitarti vienas su kitu, kur logopedas žino, kokias užduotis vykdo kineziterapeutas ar psichologas. Nes komanda dėl to ir yra komanda, kad tariamasi ne tik tada, kai skiriama vaiko reabilitacijos programa, bet ir tada, kai vysta užsiėmimai, kai aptariami rezultatai.

 

Į viršų