Mokslų daktarė Irena Baliulė džiaugiasi, kad prieš kelionę netaupė draudimui. Kelionė į kalnus ypač rizikinga, todėl labai rizikuoja tie, kurie keliauja neturėdami draudimo sutarties.

Zita KATKIENĖ
Šiaulių universiteto Ryšių su visuomene tarnybos direktorė Irena Baliulė džiaugiasi, jog vykdama į kalnus Slovėnijoje buvo sudariusi ne tik kelionės draudimo, bet ir draudimo nuo nelaimingų atsitikimų sutartį. Tai jai garantavo labai brangų ir profesionalų nemokamą gydymą. Tos gyvenimo pamokos, kurios išmokstamos iš pirmo karto, žmogui suteikia pasitikėjimo savimi ir saugumo. Viena iš tokių pamokų  – traumos ir ligos, patiriamos kelionėje. Pamokos būna išmoktos, kai prieš kelionę nepamirštama užsukti į Teritorinę ligonių kasą ir gauti Europos Sąjungos draudimo kortelę, garantuojančią nemokamą skubią pagalbą

Kojos trauma, nutraukusi žygį

Niekas į kelionę nevažiuoja galvodamas apie nelaimę. Negalvojo apie kojos traumą ir ŠU docentė daktarė  Irena Baliulė.

Praėjusių metų liepos mėnesį jai teko keliauti į Slovėnijos kalnus. Pirmąją dieną žygis kalnų keliais neatrodė nei sunkus, nei varginantis.

Turistų grupė, įsikūrusi nedideliame Triglavos miestelio viešbutyje, ilgai nesimėgavo poilsiu ir gamtos grožiu. Kelionė turistų kalnais viliojo labiau nei poilsis.

Deja, aukštai pakilti nepavyko. Neišlaikiusi pusiausvyros, gal sujudėjus ir pakrypus kuprinei, Irena griuvo. „Nugriuvau labai nepatogioje padėtyje ir lūžo koja”, – prisimena direktorė.

Netikėtas įvykis nesuglumino kelionės draugų – skubiai iškviesta pagalba.

Atvyko, turistų nuostabai, ne greitoji medicinos pagalba, kuri, žinoma, nepakiltų kalnų keliukais. Atskrido sraigtasparnis, kuris ir nuskraidino nukentėjusiąją į ligoninę.

„Viskas būtų buvę dar greičiau, jei drauge su savimi būčiau turėjusi kelionės draudimą”, – prisimena I. Baliulė ir pataria kitiems keliautojams draudimo polisą laikyti ne kelionės krepšyje viešbutyje, o turėti su savimi.

Problemos, žinoma, išsisprendė – sraigtasparnio komanda patikėjo, kad draudimas yra ir nuskraidino į ligoninę.

Nedidelės gyvenvietės ligoninė atrodė labai šiuolaikiška, specializuota gydymo įstaiga. Vėliau I. Baliulė sužinojo, kad ji įrengta ir pritaikyta ne nedidelės gyvenvietės gyventojams, bet turistams, kurių kalnuose labai daug. Tad ir traumas patiriančiųjų nestinga.

Nustebino slauga ir dėmesys

Liepos mėnesyje Slovėnijos kalnuose – apie 30 laipsnių karščio. Patekusi į ligoninę I. Baliulė pastebėjo, jog čia oras labai gaivus. Operacinėje buvo net šaltoka. Perkelta iš sraigtasparnio ir patekusi į ligoninės medikų globą, pirmiausia buvo paklausta, kokia kalba bendrauja. Pasakiusi, kad kalba vokiškai. Netrukus atėjo chirurgas, pasisveikinęs vokiškai. Jis paaiškino, kad ne tik ja rūpinsis, bet ir operuos. Buvo derinama, kokį nuskausminimo būdą pasirinks. „Aš pasirinkau bendrą anesteziją, nes įspūdžių daugiau nenorėjau”, – šiandien jau juokauja I. Baliulė.

Nubudusi po operacijos jautėsi labai gerai – jokio pykinimo po anestezijos. Buvo laiko ir daugiau apsižvalgyti. Stebino sterili švara palatoje, tačiau dar labiau stebino nuolatinė priežiūra ir dėmesys. Patalynė ir drabužiai buvo keičiami kasdien. Maistas atnešamas keraminiuose induose, laikančiuose šilumą, kiekvienam individualiai. Koridoriuje visad yra karštas vanduo arbatai, mineralinio vandens.

„Ar jums neskanu?... Ar jums kitko atnešti?” – stebino dėmesys, vienodas visiems pacientams.

Stebino ir labai didelė personalo gausa. Vienos darbuotojos sutvarko lovą, kitos atneša vaistus, kuriuos trečios sušvirkščia ligoniams...

Nepaprastai daug dėmesio skyrė ir fizioterapeutė, mokiusi vaikščioti su ramentais.

Beveik šešias paras – kiek ilgiau nei įprasta tokios traumos atveju, teko praleisti ligoninėje. Medikai nusprendė, jog grįžti į viešbutį gipsuota koja neverta. Tad praleido ligoninėje visą turistinės kelionės laiką, kol turistų grupė sugrįžo iš kalnų į miestelį, ir namo grįžo drauge su visais.

Labiausiai Irenai Baliulei apmaudu dėl to, kad trauma įvyko pačioje kelionės pradžioje ir jai neteko patirti jokių kelionės malonumų.

Gerai, kad nekainavo

Profesionalus gydymas ir dėmesinga slauga, žinoma, ne veltui. Irena Baliulė žino, kad operacija Slovėnijos kalnų miestelio ligoninėje ją apdraudusiai draudimo kompanijai kainavo 30 tūkstančių litų, o gydymas ir slauga ligoninėje – dar 10 tūkstančių litų.

„Nesunku įsivaizduoti, kas būtų buvę, jei būčiau nusprendusi sutaupyti ir neapsidrausti kelionės draudimu ar nebūčiau turėjusi kaupiamojo gyvybės draudimo”, – dabar savo įžvalgumu gali pasidžiaugti direktorė.

Draudimo kompanija buvo apdraudusi ir pačią kelionę, kas nelaimės atveju kiekvienam turistui, patyrusiam traumą ar susirgusiam kelionėje, ypač svarbu. Nes vos patekus į gydymo įstaigą, pirmiausia klausiama, ar esi draustas.

„Pasiteisino ir kaupiamasis draudimas nuo nelaimingų atsitikimų”, – džiaugiasi I. Baliulė. Apie tai sužinoję medikai patarė įsigyti ir ramentus, ir šaldantį paketą bei kitų būtinų priemonių ir būtinai išsaugoti čekius, nes gydymo išlaidas turi padengti draudimo bendrovė. Taip ji sutaupiusi ne tik savo, bet ir draudimo bendrovės lėšų, nes Slovėnijoje ramentai, pavyzdžiui, tekainavo 16 eurų.

Grįžusi į Šiaulius ir tolimesniam gydymui apsilankiusi pas traumatologus, buvo nudžiuginta, kad operacija atlikta labai profesionaliai. Skirtas reabilitacinis gydymas. Irena Baliulė nusprendė vykti gydytis į Palangos reabilitacijos ligoninę. „Ligonių kasos apmokėjo tik už teikiamas procedūras – už gyvenimą bei maitinimą teko susimokėti pačiai. Bet ir ši nemaža suma  buvo sugrąžinta, kai kaupiamasis gyvybės draudimas sumokėjo draudimo išmoką.

Draudimas garantuoja būtinąją pagalbą

Draustų žmonių sveikatos draudimą garantuoja ir valstybė. Šiaulių teritorinės ligonių kasos Informatikos ir statistikos skyriaus vedėjos pavaduotoja Inga Kvedarienė sako, jog Lietuvos Respublikos apdraustiesiems privalomuoju sveikatos draudimu asmenims, laikinai vykstantiems į Europos Sąjungos šalis nares bei Norvegiją, Islandiją, Lichtenšteiną ir Šveicariją teritorinės ligonių kasos išduoda Europos sveikatos draudimo korteles.

Ši kortelė gali būti pateikta tik ES šalyse esančiai valstybinei gydymo įstaigai ir apdraustajam garantuoja tik teisę į būtinąją medicinos pagalbą, kurią numato šią pagalbą suteikiančios Europos Sąjungos valstybės.

Dėl Europos Sąjungos draudimo kortelės reikia kreiptis į Teritorinę ligonių kasą ir pateikti prašymą bei pasižadėjimą grąžinti kortelę, pasibaigus jos galiojimo terminui. Kortelė gali galioti ne trumpiau kaip 3 mėnesius ir ne ilgiau kaip 6 metus. Tai, pasak pavaduotojos, priklauso nuo asmens draudimo kategorijos.

Tuo atveju jei žmogus, apdraustas privalomuoju sveikatos draudimu, išvyks į Europos Sąjungos šalį neturėdamas kortelės ir toje šalyje jam bus suteikta būtinoji pagalba, už gydymą sumokės valstybė. Tokiu atveju šalies, kurioje gydėsi asmuo, institucijos arba pati sveikatos priežiūros įstaiga kreipiasi į TLK, kuri, patikrinusi asmens draustumą, nusiųs sertifikatą, laikinai pakeisiantį sveikatos draudimo kortelę.

Gali būti ir taip, kad apdraustas asmuo, neturintis kortelės, pats susimoka už suteiktas medicinos paslaugas. Tuomet grįžęs į Lietuvą žmogus gali kreiptis į TLK ir, pateikęs reikiamus dokumentus,  gauti kompensaciją už suteiktą būtinąją pagalbą.