facebookgoogle twitter instagram youtube krepselis

darbo laikas

telefono nr el pastas

Zita KATKIENĖ

Praūžus pirmajai gripo epidemijos bangai, kurios pabaiga mieste paskelbta vasario 24-ąją, rūpesčiai dėl peršalimo ligų nesibaigia. Pavasariop vėl daugėja sergančiųjų peršalimo ligomis, nors oras ir pavasarėja, saulutė šildo vis ilgiau ir kaitriau. Šiaulių centro poliklinikos bendrosios praktikos gydytoja Audronė Navickaitė pažymi, jog sergančiųjų antplūdis pastarąsias dvi savaites daugėja tik pirmadieniais, o visą savaitę – įprastas ligonių srautas. Tačiau medikai žino, jog pavasarinis peršalimo ligų pakilimas dar bus ir jis – neišvengiamas.

Sergančiųjų daugėja  

Praėjusią savaitę šeimos gydytojų kabinetus vėl užgulė sergantieji gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis. Visuomenės sveikatos centro Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės skyriaus specialistų duomenimis, lyginant su devintąja metų savaite, Šiaulių mieste ir rajone ypač padidėjo sergamumas. Šiaulių apskrityje per praėjusią savaitę gripu susirgo net 149 žmonės. Net 90 gripo atvejų užregistruota Šiaulių rajone.

Šiauliuose 10 tūkstančių gyventojų teko 69,3 atvejo, nors savaitę prieš tai atvejų skaičius buvo mažesnis. Gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis praėjusią savaitę susirgo 875 šiauliečiai, iš kurių gripu susirgo 18 žmonių. Tiesa, praėjusią savaitę sergančiųjų gripu buvo dešimčia mažiau nei užpraėjusią savaitę, tačiau ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis sergančiųjų padaugėjo daugiau nei šimtu. Prieš savaitę ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis sirgo 759 šiauliečiai. Daugiausia peršalimo ligomis, pasak specialistų, serga vaikai iki 17 metų.

Padaugėjo ir ligonių, kuriems prireikė stacionaro pagalbos. Visuomenės sveikatos centrui perduota informacija, jog praėjusią savaitę Šiaulių apskrities ligoninėse hospitalizuoti keturi asmenys, kuriems įtariamas gripas. Iš jų – vienas vaikas. Šiaulių ligoninėje gydomi trys žmonės, kuriems įtariamas gripas.

Gripas – varginanti liga

Medikai pastebėjo, jog dažnas sirgęs gripu išsenka. Gripas diagnozuojamas, kai žmogų ima varginti galvos skausmas, sąnarių skausmas, akių paraudimas, apetito stoka, karščiavimas, šaltkrėtis, sausas kosulys, raumenų skausmas, kai žmogų apima jausmas, lyg „laužytų” kūną. 

Pasak bendrosios praktikos gydytojos Audronės Navickaitės, gripo inkubacinis laikotarpis trunka 2-5 dienas. Liga prasideda ūmiai, ligonį pradeda krėsti šaltis. Aukšta 39-40 laipsnių temperatūra laikosi 3-4 dienas. „Laužo“ visą kūną, skauda sąnarius, raumenis, galvą, akis. Akys parausta, išryškėja jų kraujagyslės. Atsiranda sausas, varginantis kosulys, užkimsta balsas, užgula nosį. Sloguoti, atkosėti pradedama nuo 3-4 dienos. Kartais gali kraujuoti iš nosies, atsirasti kraujosruvų odoje, gleivinėse. Netenkama apetito, kartais vemiama, viduriuojama. Pulsas dažnai būna sulėtėjęs, kraujospūdis sumažėjęs. Jei karščiuoti pradedama po to, kai temperatūra normalizavosi, greičiausiai tai reiškia, kad gripas komplikavosi antrine bakterine infekcija.

Ūmus ligos periodas trunka 3-7 dienas, sveikimas 7-10 dienų.

Gripo virusas sukelia kvėpavimo takų epitelio ląstelių žūtį, uždegimą, kapiliarų sienelių pažeidimą, patenka į kraują, sukelia organizmo intoksikaciją, pažeidžia vegetacinę nervų sistemą, kuri reguliuoja vidaus organų veiklą, todėl trinka įvairios organizmo funkcijos. Pavyzdžiui, suretėja širdies susitraukimai, prakaituojama, padidėja gleivių išskyrimas bronchuose. Susilpnėja organizmo atsparumas, todėl greitai prisideda antrinė bakterinė infekcija, kuri sukelia komplikacijas.

Ligos komplikacijų gali atsirasti jos eigos metu ir vėliau. Pasak medikės, visos ligos suaktyvėjimą rodančios būklės, prasidedančios vėliau kaip 7 dieną nuo gripo pradžios, vertinamos kaip kitos kilmės prisidėję infekciniai susirgimai, reikalaujantys atskiro gydymo. Nekomplikuotais atvejais visiškai pasveikstama. Nuo komplikuoto gripo galima mirti. Gripo epidemijos sunkumą apibūdina mirštamumas ne tik nuo jo, bet ir nuo kitų lėtinių ligų, kurias jis komplikuoja.

Dažniausia komplikacija yra virusinis ar bakterinis plaučių, nosies ertmių (ančių), vidurinės ausies uždegimas, lėtinių infekcinių ir neinfekcinių ligų suaktyvėjimas, paūmėjimas. Rečiau atsiranda širdies raumens, smegenų, nervų uždegimas. Šių komplikacijų, pasak medikės, diagnozuojama vis dažniau.

Daugėja gripo komplikacijų

Medikai pažymi, jog itin jautrūs gripo virusui esti sergantieji kitomis ligomis, pervargę, neužsigrūdinę žmonės. Netinkamai gydomas gripas gali sukelti sunkias, kartais net pavojingas gyvybei komplikacijas (plaučių uždegimą, bronchitą, sinusitą, vidurinės ausies, smegenų, ypač dažnai – širdies raumens uždegimą).

Šiaulių ligoninės filialo Tuberkuliozės ir plaučių ligų ligoninės pulmonologė Virgainė Bielskienė pastebėjo, jog plaučių uždegimu šią žiemą žmonės sirgo ypač dažnai. Deja, retas sakė, kad prieš tai būtų sirgęs gripu.

Gripas - infekcija, tarp žmonių sparčiai plintanti lašeliais per orą. Didelių epidemijų metu šia liga perserga 5-30 proc. gyventojų. Statistikos duomenimis, kiekvieną sezoną Lietuvoje registruojami 1-4 mirties nuo gripo atvejai, tačiau net apytikriai nėra žinomas mirusiųjų nuo šios infekcijos komplikacijų skaičius, kuris turėtų būti nepalyginti didesnis. Gripo epidemijos pradžioje nuo gripo mirė ir 65-erių metų šiaulietis, kuris dėl gretutinės ligos buvo gydomas Vilniaus Santariškių klinikose.  Per visą gripo sezoną nuo sausio 1-osios iki kovo 6-osios vadinamasis kiaulių gripas pakirto 20 žmonių gyvybių. Tokius duomenis pateikia Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras.  Pastebima, kad gripo epidemijų metu ypač padidėja mirtingumas nuo pneumonijos (plaučių uždegimo) - vienos iš dažniausių gripo komplikacijų.

Pavasarinio viruso reikia vengti

Nors medikai teigia, kad jau per vėlu grūdintis, tačiau mankštos, kontrastinio dušo, pasivaikščiojimo gamtoje niekada nereikia pamiršti. Bendrosios praktikos gydytojai pataria praustis kontrastiniu dušu (iš pradžių šiltu, po to šaltu vandeniu), mankštintis, tinkamai rengtis, neperšalti, nepervargti, nesušlapti kojų.

Pasak bendrosios praktikos gydytojos A. Navickaitės, pavasarį, kai saulutė vis labiau šildo, šių patarimų ypač sunku laikytis. Ypač vaikai skuba mesti šalin ne tik kepures ir šalikus, bet ir striukes bei megztinius, nors jie dar būtini. Sukaitus ir išsirengus ypač greitai peršalama.

Vėl suintensyvėjus viršutinių kvėpavimo takų infekcijoms nepatartina lankytis renginiuose ir kitose vietose, kur susirenka daug žmonių. Bet ir šis patarimas sunkiai realizuojamas, kai vaikai turi eiti į mokyklą. Tačiau tie, kurie dėl vienos stotelės lipa į autobusą ar mikroautobusą, kuriame pilna čiaudinčių ir kosinčių, elgiasi, pasak gydytojos, neatleistinai.

Ypač didelė šio laikmečio blogybė – laiko leidimas prekybos centruose. Net mamos su mažais vaikais išeina pasivaikščioti ne į lauką, bet į prekybos centrą, kur kondicionieriai, kur, pasak gydytojos A. Navickaitės, pilna kosinčių ir čiaudinčių žmonių, tad ore nesuskaičiuojama gausybė virusų. Be to, šiltai aprengti vaikai sušyla, o išėję į lauką netikėtai peršąla. 

Padeda, kai gyvenamojoje patalpoje laikoma susmulkinto česnako arba svogūno. Tai ypač patariama mamoms, auginančioms vaikus. Ir suaugusiesiems patariama 2-3 minutes pakramtyti svogūno. Kai patalpoje yra nors vienas čiaudintis žmogus, patariama gerai vėdinti ir dezinfekuoti patalpas.

Ypač svarbi ir higiena. Ir ne tik dažnas rankų plovimas. Pasak medikės, reikia išmokti nebendrauti su sergančiaisiais, išmokti dėvėti vienkartines kaukes, reikia išmokti pačiam neiti prie žmonių, kai varva nosis, kai vargina kosulys. 

Svarbu ir tinkama mityba. Tačiau pavasarį, kai vaisiuose ir daržovėse labai sumažėja vitaminų, reikalingi ir maisto papildai. „Vaisiai, daržovės ir vitaminai turi vyrauti kasdieniame maiste“, - sako  gydytoja.

 

Į viršų