facebookgoogle twitter instagram youtube krepselis

darbo laikas

telefono nr el pastas

Nors Sandrai Stašauskaitei yra diagnozuota širdies yda, tačiau iki šiol jai nenustatomas darbingumo lygis ir moteris negali naudotis socialiniu draudimu. Vadimo SIMUTKINO nuotr.

Zita KATKIENĖ

Kūdikystėje Sandrai Stašauskaitei diagnozuota įgimta širdies liga – aortos koartacija vadinama širdies yda. Dar vaikystėje gydytojai patarė atlikti operaciją, tačiau mamą labai išgąsdinę gydytojos žodžiai: „Daug vaikų turite, duokit vieną bandymui“. Tada mama nesuprato, jog operacija gali būti rizikinga, nes ir po jos įgimtos širdies patologijos gali nepavykti įveikti. Tačiau vėliau moteris suprato, jog rizikuoti vertėjo. Šiandien Sandrai – 39-eri metai, tačiau gultis ant operacinio stalo dėl įgimtos širdies ydos ji vėl nesiryžo, nes mano, kad to, kas įgimta, nepakeis nei chirurgo skalpelis. Tačiau moteris nesupranta, kodėl jai iki šiol nenustatomas nedarbingumo lygis, nors į Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą jau teko kreiptis.

Paveldėjo iš mamos

Šeimoje, kurioje užaugo Sandra Stašauskaitė, įgimta širdies liga nieko nestebina. Širdies problemos vargino tėvus, sirgo dvi seserys ir brolis. Tad nuo mažų dienų tekdavo lankytis pas gydytojus. Tekdavo važiuoti ir į Vilnių, kur konsultuodavo vaikų kardiologai.

Sandra Stašauskaitė žino, kad jos problemos – įgimtos. Prieš gimimą kartais nutinka taip, kad stambiosios kraujagyslės susiaurėja ir trikdo kraujotaką. Gimus Sandrai, medikai to nepastebėjo – tik vėliau mergaitei buvo diagnozuota širdies yda.

Kai nors vienas iš tėvų serga įgimta širdies yda, tikėtina, jog ir vaikai neišvengs ligos. Taip nutiko ir Stašauskų šeimoje – iš šešių vaikų net trims diagnozuota įgimta širdies yda.

Statistika teigia, jog apsigimsta 6–8 procentai naujagimių. Išsivysčiusiose šalyse sergančiųjų įgimtomis širdies ydomis yra daugiau, negu įgytomis, kurios būna reumatinės kilmės.

Įgimtos širdies ydos yra skirtingos. Pasak kardiologo Romaldo Stankevičiaus, dažniausiai naujagimiams pasitaiko skilvelių pertvaros defektas. Neretai diagnozuojamas ir prieširdžių pertvaros defektas, atviras arterinis latakas, aortos lanko susiaurėjimas, aortos angos susiaurėjimas.

Pasak mediko, bene dažniausia priežastis, dėl kurios išsivysto širdies yda – alkoholis. Tad pastaraisiais metais, kai akivaizdžiai padaugėjo geriančių moterų, ir vaikų, kuriems diagnozuojama širdies yda, gimsta daugiau.

Anot kardiologo, nutinka ir taip, kad po persirgtų ligų susergama širdies yda. Tada ji vadinama ne įgimta, bet įgyta. Nutinka, kad pažeidžiami širdies vožtuvai, dėl ko sutrinka veikla. Būna, kad vožtuvų kraštai suauga, dėl ko susiaurėja anga ir kraujas sunkiai patenka į širdį. Išsivysto širdies yda ir vožtuvo kraštams nuplyšus ar vožtuvui įtrūkus. Tada vožtuvas nepajėgia užsidaryti ir dalis kraujo grįžta atgal.

Tačiau dažniausiai įgytų širdies ydų priežastis – reumatas ir infekcinis endokarditas. Širdies vožtuvus pažeidžia ir kitos ligos. Tai nutinka sergantiems sistemine raudonąja vilklige, reumatoidiniu artritu.

Suserga, anot mediko, ir vyresni žmonės, kuriems vožtuvai surandėja, sukietėja ir net gali sukalkėti dėl distrofinių ar aterosklerozinių pokyčių.

Liga vargina vis labiau

Po to, kai vaikystėje mama atsisakė operacijos, kurią medikai siūlė atlikti Sandrai, ir dėmesys jos sveikatai atslūgo. Žmogus, medikai pastebi, labai ilgai gali jaustis beveik sveikas ir sulaukti senatvės. Tačiau kai yda progresuoja ir pasiekia kritinį laipsnį, paciento sveikata labai pablogėja: jis pradeda dusti, vargina širdies plakimas, kartais – arterijų embolijos, kai atplyšta krešulėlis širdyje.

„Vilniuje man pasakė, kad reikėtų operacijos, tačiau negarantavo, ar padės“, - pasakoja moteris įspūdžius, kuriuos patyrė apsilankiusi pas gydytojus jau trisdešimties. Buvo vėl pasiūlyta operacija, tačiau operuotų... studentai. „Jums gal ir nepadės, tačiau studentams būtų labai gera praktika“, - prašė moters medikai.

„Aš ne bandymų triušis“, - pasipiktino moteris siūlymu ir nusprendė gyventi be operacijos.

Tačiau tam reikalingi vaistai – moteris iki šiol geria tuos, kuriuos vartoja ir artimieji. Taip baigė ir vidurinę mokyklą, vėliau studijavo religijos mokslus ir įsigijo katechetės specialybę. Teko tikybos mokyti vaikus, tačiau jau dešimtmetį šio darbo nedirba – sveikata neleidžia. Moteris įsitikinusi, jog dėl įgimtos širdies ligos jai turėtų būti nustatytas neįgalumas, tačiau prieš šešerius metus, kai ji kreipėsi į Šiaulių neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą (NDNT), jai buvo paaiškinta, kad nedirba fizinio darbo, o protinį darbą dėl savo sveikatos sutrikimo dirbti gali.

Praėjus šešeriems metams, moteris ir vėl kreipėsi į tarnybą, kur jai paaiškinta, kad prieš šešerius metus pateikti dokumentai nebegalioja. Patarta vėl kreiptis į šeimos gydytoją, kuris skirs reikiamus tyrimus ir nuspręs, ar gali jai būti nustatomas darbingumo lygis.

„Mano tėvams ir seseriai yra nustatyta antroji invalidumo grupė, broliui dėl įgytos širdies ydos – trečioji neįgalumo grupė. Aš visada rūpinausi savo sveikata: neturiu žalingų įpročių, nerūkau ir nevartoju alkoholio, tai dėl to širdis ir atlaiko“, - kalba moteris.

Be vaistų – nė dienos

Tačiau be vaistų ji negali išgyventi nė dienos. Deja, neturinčiai nei darbo, nei neįgalumo, šeimos gydytoja negali išrašyti kompensuojamųjų vaistų receptų, tad vaistus turi pirkti iš savo kišenės.

Tenka pirkti vaistus dėl širdies ydos, kasdien geria ir padidėjusį kraujospūdį reguliuojančius vaistus. Mamai ir kitiems artimiesiems šie vaistai kompensuojami, o ji turi pirkti.

Darbo rasti moteriai nepavyksta. „Kai tik pasakau, kad sergu širdies yda, tai ir atsako darbą“, - kalba moteris.

Tad ir tenka gyventi iš mamos malonės. Nereikia niekam mokėti už nuomą, daržoves mamai padeda auginti, tad ir jų pirkti nereikia.

Tačiau nuleisti rankų moteris nežada – ji kreipsis į šeimos gydytoją ir atliks reikiamus tyrimus. Moteris supranta, kad jai reikia ir vitaminų, ir vertingesnio maisto, nei dabar gali sau leisti, gyvendama pas mamą. O tam reikalingos pajamos. Sandra Stašauskaitė įsitikinusi, jog širdis – tas organas, kuriam sušlubavus būtinas dėmesys savo sveikatai. O kai diagnozuota įgimta širdies liga – ji nepasikeičia nei po metų, nei po trisdešimties. Todėl ir pikta, kad vėl teks kreiptis į poliklinikos medikus, nors jie jau prieš šešerius metus rekomendavo kreiptis į Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą darbingumo lygiui nustatyti.

Šiaulių NDNT vedėjas Gediminas Jokubaitis teigia, jog neįgalumo bei darbingumo lygio nustatymas – labai individualus procesas ir vien diagnozės tam tikrai nepakanka.

Tai, anot vedėjo, pirmiausia sprendžia šeimos gydytojas, į kurį ir turi kreiptis ligos varginamas žmogus. Jei gydytojas priima sprendimą pacientą siųsti į NDNT komisiją, jis turi tam parengti reikiamus dokumentus. Išvadas turi pateikti ir gydytojas specialistas, šiuo atveju, kai diagnozuota širdies yda – kardiologas.

„Mes vadovaujamės teisės aktais, reglamentuojančiais neįgalumo lygio nustatymą“, - teigia vedėjas. Tuo atveju, kai paaiškėja, kad pirminės ar antrinės grandies medikai nepateikė visų būtinų dokumentų – ligonis vėl siunčiamas į gydymo įstaigą atlikti reikiamų tyrimų. Tačiau jei tyrimai buvo atlikti prieš šešerius metus, teks kreiptis į šeimos gydytoją ir iš naujo pateikti visus reikiamus dokumentus. Gydytojai, anot vedėjo, atsako už pateiktus duomenis, o komisijose dirbantys specialistai, remdamiesi jais, priima sprendimą dėl darbingumo lygio, terminų, sąlygų, kurioms esant negalios varginamas žmogus negali imtis veiklos.

Į viršų