facebookgoogle twitter instagram youtube krepselis

darbo laikas

telefono nr el pastas

Radioterapijos skyriaus vedėjas Jonas Gečas džiaugiasi galimybe dirbti su modernia įranga – daug efektyvesne prieš vėžį ir gerokai saugesne gydytojui ir pacientui. Kairėje – medicinos fizikė Irma Gajauskaitė.
 
 
Respublikinės Šiaulių ligoninės Onkologijos klinikoje instaliuota šiuolaikinė brachiterapija – užtikrintas garantas vidaus organų onkologinėms ligoms gydyti
Zita KATKIENĖ

Respublikinės Šiaulių ligoninės Onkologijos klinikos medikams pristatyta naujos kartos brachiterapijos įranga. Tai – projekto „Ankstyvosios onkologinių susirgimų diagnostikos ir visaverčio gydymo užtikrinimas Šiaulių apskrities gyventojams“ pabaiga. Šiandien onkologai jau drąsiai kalba apie radikalų onkologinės ligos išgydymą. Ir tai garantuoja ne tik moderni įranga, kuria dirba medikai, bet ir išaugusi onkologų kvalifikacija, suteikianti teisę dirbti modernia technika, bei įsisavinti pažangiausi gydymo būdai.

Siekiama tobulų rezultatų 

Apie tai, kad galima išgydyti vėžį, onkologai kalba vis dažniau ir drąsiau. Respublikinės Šiaulių ligoninės Onkologijos klinikos direktorė Rasa Rezgienė patvirtina, jog tos kalbos realios, nes klinikoje sukomplektuota viena iš moderniausių spindulinės terapijos technologijų bazė. Jau dirbama nauju linijiniu greitintuvu, kuris pakeitė seną, nesaugią įrangą. Pažangos šuoliai akivaizdūs, ir tai, anot R. Rezgienės, ne tik džiugina, bet ir suteikia profesinio pasididžiavimo. 

Šiuo metu, kai Šiaulių ligoninėje įgyvendintas projektas „Ankstyvosios onkologinių susirgimų diagnostikos ir visaverčio gydymo užtikrinimas Šiaulių apskritiems gyventojams“, džiaugtis yra kuo. Baigėsi ir ligonių rūpesčiai. Nes nuo praėjusių metų liepos mėnesio, kai naujoji brachiterapijos aparatūra atkeliavo į ligoninę, senieji aparatai buvo išvežti. Ligoniai, pasak direktorės, neliko be spindulinio gydymo, - jie buvo vežami į kitas gydymo įstaigas.

Patekę į klinikos spindulinės terapijos zonos storų sienų labirintus jau žinome, kad už jų šiandien – moderni rentgenoterapijos įranga, pažangus linijinis greitintuvas. Anot Onkologijos klinikos Radioterapijos skyriaus vedėjo Jono Gečo, be gydymo įstaigos vadovo Petro Simavičiaus supratimo bei kovingumo, vargu ar būtų pavykę įgyvendinti tai, kuo šiandien gali didžiuotis medikai, dėl ko gali džiaugtis ir pacientai, susirgę klastinga, tačiau šiandien nevilties nebeturinčia kelti onkologine liga. Nuo šiol už storųjų sienų ir sunkiųjų durų –  moderni branchiterapijos aparatūra.

Gydymas arti židinio

Norvegijos bei Europos Sąjungos struktūriniai fondai, pasak Radioterapijos skyriaus vedėjo, – tie šaltiniai, be kurių nebūtų šiandien galimybių džiaugtis kardinaliai atsinaujinusia medicinos įranga, kurios vertė – 3,5 mln. litų. Vienas iš svarbiausių projekto tikslų - onkologinėmis ligomis sergančių pacientų gydymui taikyti naujos kartos brachiterapiją. Dabar, kai šis tikslas pasiektas, brachiterapijos įranga instaliuota Onkologijos klinikoje, yra galimybė taikyti daug platesnes spindulinio gydymo apimtis. Brachiterapija, pasak radioterapeuto J. Gečo, tai ertminė spindulinė terapija, taikoma ne tik ginekologinės lokalizacijos onkologiniems susirgimams gydyti, kaip iki šiol, bet ir prostatos, stemplės, plaučių bei odos kai kurių lokalizacijų vėžiui gydyti. Ir pasiekiama, anot mediko, labai gerų rezultatų. 

Prostatos vėžiui gydyti Onkologijos klinikoje pradedamas taikyti radioaktyvių jodo ,,sėklų” implantavimas. Tai yra technologiškai sudėtingas gydymo metodas, kurį atlieka specialistų komanda: radioterapeutas, urologas ar kitos specialybės specialistas, medicinos fizikas, anesteziologas. Pačios procedūros metu medicinos fizikas suplanuoja, kiek radioaktyviojo šaltinio iridžio „sėklų“ reikia implantuoti, apskaičiuoja jų suminę dozę ir kurioje vietoje jos turi būti įsodintos, kad maksimaliai efektyviai apšvitintų naviką ir turėtų minimalų šalutinį poveikį.

Projekto vykdytojai, įgyvendindami sumanymą, siekia gerinti ir diagnostikos galimybes. Tam įsigyta diagnostinės įrangos plačiausiai paplitusių lokalizacijų - prostatos, plaučių ir žarnyno vėžio - ankstyvajai diagnostikai.

Svarbiausia – kuo mažiau pakenkti

Radioaktyvus šaltinis iridis, anot J. Gečo, ypatingai mažo dydžio, tačiau jo galimybės išties didelės. Tačiau tam, kad gydymas būtų teisingas ir kokybiškas, reikalinga daugiau įrangos nei pagrindinio spinduliuotės šaltinio. Už storų sienų bei sunkių švininių durų – ta patalpa, kurioje pastatytas brangus aparatas. Beje, nustebina jo išorinis paprastumas – nedidelė stačiakampė balta dėžė. Šalia jos turi būti dar papildomi įrenginiai. Tai yra florescentinė endoskopinė sistema, universalusis skaitmeninis echoskopas, suteikiantis galimybę onkologinius susirgimus diagnozuoti itin ankstyvų stadijų. Onkologinių susirgimų chirurginio gydymo kokybei pagerinti prireikia videolaparoskopo, gamakameros, mobilaus operacinio stalo ir automatinių lempų. Jų dėka, anot mediko, procedūros tampa tikslesnės, veiksmingesnės.

Medikui, o ypač ligoniui, svarbiausia, kad kuo mažiau būtų pažeistas gydomas organas, kad kuo didesnė dozė patektų į tą zoną, kurią suplanavo radioterapeutas ir kiti specialistai.

Gydytojui – vieno paciento dozė

Brachiterapijos procedūra modernia įranga per dieną gali būti atliekama dviem pacientams. Procedūros trukmė, pasak mediko, priklauso nuo vėžio lokalizacijos. Medikus, ir, pirmiausia, ligonius džiugina ir tai, kad sutrumpėjo procedūros trukmė. Radioterapeutas Tautvilis Inčiūra prieš keturis dešimtmečius įsisavino brachiterapiją ir puikiai žino, jog buvo kitaip... 

Ir aparatas, kuris šiandien jau išmontuotas, buvęs ne toks. Spinduliuotė, pasak mediko, buvusi nedidelio galingumo, kad nepakenktų gydytojui, procedūros metu sėdinčiam šalia paciento tik už švininės širmos. Jis specialiu kateteriu įvesdavo radžio spinduliuotės šaltinį į zoną, kuri turi būti spinduliuojama. Tada ligonis paliekamas patalpoje, kur spinduliuojamas net 48 valandas. Tam buvo reikalingas ir personalas, kuris stebi ligonį ir nakties metu. 

Deja švino sienelė, už kurios sėdėdavo gydytojas, nesuteikia tokios apsaugos nuo spindulių, kaip dabar, kai radioterapeutas dirba už patalpos sienos. Prancūzų radiologai, pasak T. Inčiūros, pirmieji nustatė, jog kuo didesnis spinduliuotės šaltinio kontaktas su vėžio pakenktomis organo ląstelėmis, tuo greičiau žūsta vėžinės ląstelės. Tuo pagrindu ir sukurta moderni, šiuolaikiška įranga. 

Pasitarnauja, pasak patyrusio radioterapeuto, ir profilaktinės patikros, kurių metu išaiškinamos ankstyvos ligos stadijos. Tai – taip pat sėkmingo gydymo garantas. 

Apie radikalų išgydymą modernios įrangos dėka, anot T. Inčiūros, neturėtume galimybių kalbėti, jei nebūtų pagrindinio faktoriaus – žmogaus. Į gydymo įstaigą ateina jauni gydytojai, kurie ir perima naujoves, kurie įsisavina pažangą. Ir tenka džiaugtis, kad jie gali dirbti daug mažiau pakenkdami sau. „Aš per savo darbo praktiką gavau tokią radiacijos dozę, kokią gauna kiekvienas pacientas gydymo metu“, - sako patyręs medikas, perduodantis savo patirtį jauniems kolegoms, į kuriuos žvelgia pagarbiai, nes jų rankose – pažanga ir gydymo ateitis. 

Respublikinės Šiaulių ligoninės medikai atidžiai vertino Onkologijos klinikoje instaliuotą ,,Gamma Med plus ix” brachiterapijos įrangą. Iš kairės – Odos ligų centro vedėjas Vaclovas Vaitkevičius, radioterapeutas Tautvilis Inčiūra, Moters ir vaiko klinikos Ginekologijos skyriaus vedėjas, onkoginekologas dr. Andrius Simavičius.
Nijolės JURGILIENĖS nuotr.
Į viršų