N. Smetanina išsamiai pasakoja apie nutukimą, metabolinį sindromą ir jų poveikį sveikatai.
Artūro STAPONKAUS nuotr.

Akvilė PUŠINSKAITĖ
Prieš kelerius metus 12 metų mergaitė pateko į endokrinologų akiratį dėl nutukimo. Išanalizavus jos ligos istoriją, paaiškėjo, kad šeimoje yra daug asmenų, sergančių diabetu, o ji pati iki 7 metų nuolat turėjo antsvorio. Pirmą kartą atlikti gliukozės tolerancijos tyrimai nieko blogo neparodė, tačiau mergaitei buvo rekomenduota laikytis dietos, daugiau užsiimti fizine veikla. Mergaitė ne iš kelmo spirta, o paauglystės laikotarpis tik dar labiau viską komplikuoja – ji užsispyrusiai nesilaiko rekomendacijų ir po metų vėl grįžta pas gydytojus. Antrojo vizito metu pastebėta, kad jau yra atsiradusi didesnė grėsmė susirgti rimtesnėmis ligomis. Rekomendacijos ir konsultacijos pro vieną ausį įėjo, o pro kitą iššvilpė tiesiai į pievas – mergaitė nekeičia savo gyvenimo būdo... Galiausiai, sulaukus 17 m., jai pripažintas II tipo cukrinis diabetas, kuris išsivystė dėl netinkamo gyvenimo būdo.
Kovo pradžioje Respublikinėje Šiaulių ligoninėje vyko konferencija, skirta vaikų endokrininėms problemoms aptarti. Pasak Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikų gydytojos endokrinologės N. Smetaninos, viena iš didžiausių vaikų sveikatos problemų – tai didėjantis nutukusių ar turinčių antsvorį vaikų skaičius. Pastaruoju metu vis dažniau kalbama ir apie metabolinį sindromą (MS), kurio atsiradimas iššaukia nemažai sveikatos problemų.

Nutukimas – tai epidemija?
Prieš trejus metus mokslininkai išleido publikaciją, kurioje itin garsiai nuskambėjo faktas, jog per pastaruosius 20 metų nutukusių asmenų JAV padaugėjo kone dvigubai – suaugusiųjų lygis siekia 35 proc., neatsilieka ir vaikai – 17 proc. Panašus procesas buvo pastebėtas ir kitose šalyse. „Pastaruoju metu pradedama kalbėti, kad situacija jau stabilizuojasi“, – sako endokrinologė N. Smetanina.
„Kol kas retas kuris drįsta kalbėti apie nutukimo problemos mažinimą, bet bent jau panašu, kad gali būti pasiekiamas progresas. Mūsų visų diskusijos ir šūkiai keisti gyvenimo būdą – tai yra vienas iš pirmųjų instrumentų, kuris realiai gali leisti sumažinti nutukimą, nes tai yra gyvenimo būdo didžiąja dalimi problema“, – aiškina gydytoja.
Vaikų nutukimas atpažįstamas pagal kūno masės indekso (KMI) kreives. Visiems žmonėms KMI apskaičiuojamas pagal vienodą formulę, tačiau vaikų KMI vertinamas pagal kitus kriterijus. Pastebėtina tai, kad gydytojai neturėtų skaičiuoti ir vertinti vaikų KMI iki 2 metų amžiaus. Lygiai taip pat svarbu nepersistengti – užtenka šį indeksą apskaičiuoti kartą per metus.
Nutukimo problema aktuali vaikams, nes nutukusiųjų skaičius labai sparčiai didėja visose amžiaus grupėse. Kol kas Lietuva laikosi gerai – pagal statistiką lietuviai liesiausi. 2008 m. Kauno regione buvo atliktas tyrimas, kurio metu mokyklose buvo renkami duomenys apie vaikų svorį. Tyrimas parodė, kad bendras antsvorio paplitimas siekia 12,5 proc. 10–18 metų vaikų tarpe, o nutukimas sudaro iki 3,5 proc.
„Labai įdomus faktas, kad nutukusių berniukų mes turime dvigubai daugiau negu mergaičių, kas praktiškai nesiskiria nuo turimų duomenų. Tai reiškia, kad kitose šalyse tokia tendencija taip pat vyrauja“, – komentuoja tyrimą N. Smetanina.

Nutukimas sukelia daug sveikatos problemų
Nutukimo atvejų analizė rodo, kad antsvorį ir nutukimą lemia gyvenimo būdo ir mitybos balanso sutrikimas. Tikrų endogeninių nutukimų yra nedaug – iki 10 proc. (hipotireozė, Kušingo sindromas ir kt.). Pasak endokrinologės N. Smetaninos, nutukimas, kaip ir diabetas, turi savo didžiulį pluoštą įvairiausių komplikacijų.
Vertėtų pradėti nuo to, kad tarp tėvų paplitęs gajus mitas, jog vaikas išaugs ir antsvorio nebeturės.
Tačiau faktai kalba už save – du trečdaliai nutukusių vaikų paauglių amžiuje išlieka nutukę ir suaugus, antsvoris neištirpsta savaime.
„Svoris sukelia obstrukcines miego apnėjas. Ką tai reiškia? Tai kvėpavimo sustojimas miego metu ir smegenų badas – išemijos. Pastaruoju metu tyrimais nustatyta, kad jei yra atsiradusios obstrukcinės apnėjos ankstyvame amžiuje, vadinasi, kad toks žmogus jau po 10 metų turės arterinę hipertenziją. Tai jeigu miego apnėjos yra 15-mečiui, tai 25 metų jis jau bus rimtas kardiologijos pacientas, o priežastis labai banali“, – teigia N. Smetanina.
Kitas rimtas sveikatos sutrikimas – nealkoholinis kepenų suriebėjimas. Tai viena pagrindinių priežasčių, dėl kurios jauniems amerikiečiams atliekamos kepenų transplantacijos. Kepenys paprasčiausiai neatlaiko per didelio maisto krūvio, riebalai kaupiasi kepenyse ir trikdo normalią jų funkciją.
Tulžies pūslės akmenligė. Yra pavienių pacientų, kurie yra nuolatiniai gastroenterologų lankytojai, jie operuojami, o tulžies pūslės šalinamos dar paauglystėje. Pastebėta, kad nutukę pacientai turi inkstų sklerozę 10 kartų dažniau, todėl gali susirgti lėtinėmis inkstų ligomis. Nutukimas susijęs ir su hiperandrogenemija, policistinių kiaušidžių sindromu. Tai yra labai svarbu mergaitėms, nes tai veda prie lėtinių ligų ir vaisingumo sutrikimo.
Didžioji dalis nutukusių žmonių turi nemažai ortopedinių problemų. Dažnas pacientas skundžiasi kojų skausmais, sako N. Smetanina, bet vietoj to, kad gydytojai skatintų vaikus daugiau judėti, jie atleidžia vaiką nuo fizinio lavinimo pamokų.

Nutukimas iššaukia cukrinį diabetą (CD)
Nutukusiems asmenims didėja rizika įgyti glikemiją ir didesnį atsparumą insulinui. Tam tikru laikotarpiu žmogus turi fiziologinį atsparumą insulinui ir tai yra normalu, pavyzdžiui, paauglystėje. N. Smetanina sako, kad vaikų atsparumas insulinui didėja, jeigu šeimoje yra jau žinomi I, II tipo CD atvejai. Jeigu moteris, būdama nėščia, turėjo gestacinį diabetą, tai irgi daro įtaką.
„Sutrikusi glikemija nevalgius normalaus svorio vaikų tarpe nedažnai sutinkama – iki 2 proc. Tarp apkūnių vaikų šiek tiek daugiau. Tačiau kalbant apie gliukozės tolerancijos sutrikimus nutukusių vaikų tarpe, tai jie siekia praktiškai trečdalį tokių vaikų. Todėl reikėtų susimąstyti, ar nutukusiems vaikams pakanka atlikti glikemijos tyrimą vien nevalgius, nes tai gali nieko neparodyti“, – sako N. Smetanina.

Metabolinis sindromas – kas tai?
Metabolinis sindromas (MS) liečia daug sričių, sako endokrinologė. Tai yra tam tikras požymių rinkinys, kuris yra kaip ankstyva preliudija kitoms sunkioms lėtinėms komplikacijoms, atsirandančioms vėlesniame amžiuje.
„MS jungia nutukimą, lipidų sutrikimą ir policistinių kiaušidžių sindromą, gresia ir podagra, prediabetu“, – pateikia pavyzdžius N. Smetanina.
MS galima diagnozuoti tik nuo 10 metų, tai daryti anksčiau – neetiška. MS diagnozei privalomi požymiai: nutukimas, padidėjęs gliceridų kiekis, sumažėjęs didelio tankio cholesterolio kiekis, kraujo spaudimo padidėjimas ir hiperglikemija.
MS paplitimas pasaulyje gana įvairus: Prancūzijoje – 16 proc. , JAV – 44 proc. Pasak N. Smetaninos, Lietuvoje, tyrimų duomenimis, 10 – 18 m. vaikų tarpe tarp antsvorio ir nutukusių vaikų MS sudaro apie 20 proc.
„MS – tai pačiame organizme vykstantis sudėtingas procesas, kuris apima ir riebalinį audinį, kuris labai svarbus organizmui. Taip atsiranda gliukozės sutrikimai, atsparumas insulinui, sutrinka pusiausvyra tarp svarbių insulino atsparumui ir jautrumui adipotido sintezė ir jie visi kartu veikia per smegenis, stokojama geros energijos, atsiranda nepakankamas gliukozės patekimas į ląsteles dėl atsparumo insulinui. Visai tai veikia tuos pačius organus, kaip ir diabeto atveju. Nėra diabeto, bet smulkūs mikroląsteliniai procesai jau atlieka savo blogąjį darbą“, – MS apibūdina N. Smetanina.

Gydymas – radikalus gyvenimo būdo keitimas
Nutukimo ar MS gydymo procesas ir būdas – kaip ledkalnis, kuris didžiąja savo dalimi yra pasislėpęs po vandeniu. Gydytojai patarimais ir medikamentais nepakeis žmogaus sveikatos, čia svarbiausia tai, kad žmogus pats būtų motyvuotas ir keistų savo gyvenimo būdą.
„Gydymo pagrindą sudaro gyvensenos keitimas – viena diena su fiziniu krūviu neduoda rezultatų. Medikamentinis gydymas nėra paplitęs ir nėra rekomenduojamas – šiuo metu mes neturime nė vieno patvirtinto vaisto, kad galėtume gydyti vaikų nutukimą. JAV šiuo metu yra 5 preparatai. Chirurgija – tai atvira diskusija mokslininkų tarpe, tačiau yra studijų, bandymų operuoti vaikus, mažinant jų skrandžius“, – sako N. Smetanina.
Tačiau chirurgija pagelbsti tik kuriam laikui – metams, jeigu asmuo nepakeičia savo gyvenimo būdo. Taigi šioje vietoje yra vietos pamąstymui ir darbui su šeimomis – vien tik vienkartinė procedūra, vienkartinis apsilankymas pas gydytojus neduoda rezultatų. Tai yra gyvenimo būdas, kurį būtina keisti.