facebookgoogle twitter instagram youtube krepselis

darbo laikas

telefono nr el pastas

Zita KATKIENĖ

Kai gyvenime susikaupia daug rūpesčių ir problemų, dažnam pradeda negaluoti ir sveikata. Taip pasijuto ir scenos žmogumi save vadinanti dainininkė Aurelija Čižauskaitė-Butkaliuk. Visi praėjusieji metai buvę nelengvi, nes teko įtemptai mokytis – baigiamos bakalauro studijos Šiaulių universitete, darbas, neseniai sukurta šeima. Pradėjo svaigti galva, tirpti kūnas, krūtinėje daužytis širdis. Aurelija ne kartą ėjo pas gydytojus, gėrė gydytojos išrašytus vaistus nuo širdies ligų, bet sveikata pagerėjusi tik po to, kai, pablogėjus sveikatai, išsikvietė Greitosios medicinos pagalbos stoties medikus. Jaunas gydytojas patarė gerti kuo daugiau vandens ir sveikata stebuklingai sugrįžo.

Vaistus gėrė be reikalo

Ilgokai Aureliją Čižauskaitę-Butkaliuk vargino sveikatos problemos. Dažnai teko kreiptis į šeimos gydytoją, nes nuolat „streikuodavo“ širdis. „Man pradėdavo tirpti visą kūną, svaigo galva, širdis taip imdavo daužytis, atrodė – pro gerklę išlips“, - pasakoja jauna moteris.

Kreipėsi į šeimos gydytoją, nes ištikdavo vos ne priepuoliai. Gydytoja nusprendė, kad problemos dėl širdies, kad būklė - kaip priešinsultinė arba priešinfarktinė. Kas pusė metų būdavo atliekami tyrimai ir skiriama vaistų.

„Man išrašydavo vaistų, kuriuos gerdavau kasdien – savijauta pagerėdavo“, - pamena Aurelija.

Tačiau tas pagerėjimas – neilgam. Netrukus ir vėl širdis ima daužytis, vėl sunku pakilti iš lovos.

Vieną dieną Aurelija namuose likusi viena. Vyras išvažiavo aplankyti tėvų. „Aš pasijutau taip blogai, net nebežinojau ką daryti. Nusprendžiau nekelti panikos ir neskambinti vyrui, nors jo tėtis – šeimos gydytojas. Jau buvo apie 18-19 valanda, tad grįžti tikrai kiltų problemų, todėl nenorėjau kelti panikos“, - pamena lemtingą dieną moteris.

Aurelija nusprendė paskambinti draugei, kuri ir atėjusi padėti. Tačiau buvo akivaizdu, kad be gydytojų pagalbos jau neišsivers, nors gėrė ir gydytojos paskirtų vaistų nuo širdies – niekas nepadėjo.

Patarė gerti vandenį

Nusprendė skambinti į Greitąją medicinos pagalbą. Netrukus atvyko medikai. „Visai jaunas gydytojas mane apžiūrėjo ir paklausė, ko aš šiandien gėriau“, - pasakoja jauna moteris. Jis atsakiusi, jog gėrė tik gydytojos išrašytų vaistų ir kavos puodelį. „Labai blogai jaučiuosi, nuo ryto iš lovos negaliu pakilti, nesinori nei gerti, nei valgyti“, - aiškino gydytojai.

„Vienintelis jums patarimas: nebevartoti jokių vaistų ir gerti po 1-1,5 litro vandens kiekvieną dieną“, - patarė gydytojas ir dar paaiškino, jog tai turi būti ne arbata, nes sultys ir ne kava, kuri dar skatina skysčių iš organizmo pasišalinimą. Patarė gerti paprastą tyrą vandenį.

„Aš patikėjau tuo gydytoju ir pradėjau gerti vandenį, kurio anksčiau visiškai negerdavau – nei stiklinės per dieną vandens neišgerdavau“, - pasakoja Aurelija.

Šį patarimą pacientei davęs Greitosios medicinos pagalbos stoties praktikantas Tomas Tvarūšis šiuo metu tęsia studijas Kauno medicinos universitete. Jaunas medikas nepamena šios pacientės, nes ji nebuvusi išskirtinė. „Gerti daugiau vandens - bendro pobūdžio patarimas“, - sako būsimasis gydytojas, kalbinamas telefonu. Šiaulietis Tomas Tvarūšis sako, jog tada, kai žmogui svaigsta galvą, kai pastebi, kad burna išsausėjusi, pastebimos apnašos burnoje, pataria gerti daugiau vandens.

„Džiaugiuosi, kad patarimas pasiteisino“, - sako būsimasis medikas, įsitikinęs, kad tokią problemą tikrai turi pastebėti ir kiekvienas šeimos gydytojas.

Vandens gerti būtina

Šiaulių ligoninės Pirmojo kardiologijos skyriaus kardiologė Egidija Šeporaitienė  sako, jog  medikams kartais tenka gydyti ir dėl skysčių pertekliaus. Ypač po širdies infarkto, kai širdis nebepajėgia pašalinti vandens, tenka skirti skatinančiuosius vaistus ir išvalyti iš organizmo vandenį, nes ima tinti kojos, žmogus pradeda dusti.

Tačiau jei nėra sveikatos problemų, pasak E. Šeporaitienės, skysčių gerti reikia pakankamai.    

Žmogaus organizmui, pasak medikės,  per parą reikia maždaug dviejų litrų vandens. Tada, kai organizme stinga skysčių, sutrinka virškinimo, maisto pasisavinimo ir kraujodaros procesai. Vandens trūkumas lemia  net kūno temperatūros svyravimus. Vanduo būtinas ląstelėse vykstančioms biocheminėms reakcijoms, sąnarių skysčio gamybai, kenksmingų medžiagų pasišalinimui iš organizmo per inkstus, plaučius, žarnyną. Žmogui šlapinantis, prakaituojant ir kvėpuojant, iš organizmo per parą pasišalina iki dviejų litrų vandens.

Pasak medikės, ypač svarbu, kad pakankamai skysčių išgertų moterys, kurių fiziologija reikalauja nuolat plauti šlapimo išsiskyrimo sistemą, kad atsirastų šlapimo pūslės uždegimas.

Mažėjant skysčių kiekiui organizme sausėja oda ir silpnėja raumenys. Jų trūkumas pasireiškia vangumu, dėmesingumo sumažėjimu, išsiblaškymu, vidurių užkietėjimu.

Vandens trūkumas gali sukelti ir galvos skausmą, nuovargį, išsiblaškymą. Panašiai nutiko ir Aurelijai, kuri pasakojo, kad nuolat jautėsi pavargusi. Ji manė, jog tai – dėl rūpesčių, dėl darbų, kuriuos tekdavo dirbti ir naktimis.

Deja, paaiškėjo, jog tai – ne dėl darbo krūvio, bet dėl dehidratacijos, kuri pirmiausia pažeidžia smegenų veiklą. Todėl medikai rekomenduoja kiekvieną rytą pradėti nuo stiklinės vandens.

Patariama niekada nevalgyti sauso maisto, suvalgius ko sūraus – būtinai užgerti vandeniu. Atsigerti kiekvieną kartą, kai nors truputėlį užsinorima gerti.

Vasarą reikės gerti daugiau

Kiekvieną kartą, kai organizmas praranda apie 2 procentus savo masei tenkančių skysčių, kas sudaro maždaug nuo vieno iki pusantro litro, žmogus ima jausti troškulį.

Tada, kai praranda apie 6-8 procentus skysčių, gali pasireikšti net sąmonės aptemimas. Tada, kai praranda apie 10 proc. skysčių, jis ims regėti haliucinacijas, sunku ryti. Daugiau nei 10 procentų skysčių praradimas yra pavojingas gyvybei. Visiškai negerdamas jokių skysčių žmogus ilgai neišgyventų.

Mokslininkai nustatė, kad žmonės per dieną išgeria maždaug 1,5-2 l skysčių. Dalį jų organizmas gauna su vaisiais, daržovėmis, kitais produktais. Pavyzdžiui, duonoje yra 36 procentai, o bulvėse – net 80 procentų skysčių.

Kartais  išgeriame daugiau negu 2 litrus: karštą dieną, kaitindamiesi pirtyje, dirbdami sunkų fizinį darbą, sportuodami. Tai visiškai normalu. Pasak kardiologės E. Šeporaitienės, vasarą, kai karšta, išgeriama daug daugiau skysčių, nes daugiau prakaituojama. Tačiau kamuojant vasaros kaitrai arba dirbant karštyje naudingiau gerti pasūdytą vandenį arba vitaminingus gėrimus: erškėtuogių antpilą ar žolių arbatą. Nereikia baimintis, kad skysčių bus per daug -  perteklių organizmas nesunkiai pašalina.

Padidinti skysčių kiekį būtina užklupus ligai. Sergant, pasak medikės, reikia gerti kuo daugiau, nes vanduo padeda pasišalinti toksinams. Visus vaistus reikia užgerti stikline vandens. Kai žmogus gydomas ligoninėje, anot E. Šeporaitienės, jam gali būti skiriama lašinė infuzija, nes pats ligonis negali arba nenori gerti vandens. Lašinami skysčiai ne tik išvalo organizmą ir apsaugo nuo intoksikacijos, bet ir apsaugo nuo galimos dehidratacijos. Ypač jei žmogus dar ir karščiuoja. 

Į viršų