Dar visai neseniai specialistai ragindavo dvikalbes šeimas kūdikius pratinti iš pradžių prie vienos kalbos, ir tik paskui – prie kitos. Esą nuo mažumės girdėdamas dvi kalbas mažylis ims painiotis, dėl ko gali sulėtėti kai kurių jo gebėjimų raida. Šiandien – viskas atvirkščiai: skirtingų tautybių tėvai raginami bendrauti su kūdikiu kiekvienas savo kalba. Pasirodo, dar kalbėti nemokantys kūdikiai jau puikiai geba atskirti vieną kalbą nuo kitos.

Gebėjimai pasimiršta ir atsiranda
Analizuodami neurologinį kūdikių smegenų aktyvumą, mokslininkai gali ištirti, kiek sekundžių mažylis išlaiko dėmesį girdėdamas vienus ar kitus žodžius bei garsus, kurie iš jų jam pažįstami, kurie – ne. Pastebėta, kad smegenys ne tik geba išgirsti ir atpažinti skirtingas kalbas – klausymas ankstyvoje vaikystėje keičia ir smegenų struktūrą.
Nustatyta, kad 6 mėnesių kūdikiai iš namų, kuriuose kalbama viena kalba, gali atskirti garsus, kurie nebūdingi jo gimtosios kalbos fonetinei sistemai.
Sulaukęs 10–12 mėnesių kūdikis jau nustoja pažinti atskirus svetimos kalbos garsus, išskiria tik tuos, kurie būdingi jo gimtajai kalbai.
Mokslininkai šį reiškinį pavadino „neurologiniu pritapimu“: kūdikio smegenys maksimaliai prisitaiko prie kalbos, kurią jis girdėjo pirmaisiais gyvenimo metais, ir tarsi negirdi kitoms kalboms būdingų garsų.

Dvikalbėje aplinkoje augusių kūdikių smegenų reakcija skiriasi. 6–9 mėnesių mažylių smegenys neišskiria vienos ir kitos kalbos garsų, reaguoja į juos vienodai. O sulaukę 10–12 mėnesių, jie jau atpažįsta ir skiria vienos kalbos garsus nuo kitos kalbos garsų. Kitaip tariant, jų smegenyse neįvyksta kalbų susiaurinimas iki „atpažįstamos savos“ ir „ignoruojamos svetimos“. Ir tai – dar vienas puikus įrodymas, kaip skirtinga patirtis skirtingai veikia smegenyse vykstančius procesus.
Štai kodėl kalbos mokymasis, o svarbiausia – efektas, kaip tą kalbą išgirsta smegenys – turėtų prasidėti kuo anksčiau, dar iki kūdikiui sulaukiant 6 mėnesių.

Mažieji stebėtojai
Gimtąją kalbą kūdikiai ima atpažinti dar būdami įsčiose. Pastebėta, kad gimę jie mieliau reaguoja į tokius kalbos garsus, intonacijas ir ritmą, kokį girdėdavo gyvendami mamos pilve.
Tiriant kūdikių elgesį atliktas įdomus eksperimentas. Dar metų neturintiems kūdikiams parodytas vaizdo įrašas, kur suaugusieji kalba skirtingomis kalbomis. Tiesa, įrašai – begarsiai, apie kalbą galima spręsti tik iš vaizde matomo suaugusiojo lūpų judesių ir mimikos. 4 mėnesių kūdikiai atskirdavo, kada suaugusysis imdavo kalbėti kita kalba – pasikeitus kalbai, jų susidomėjimas kuriam laikui išaugdavo. 8 mėnesių sulaukę kūdikiai, kurių šeimose kalbama tik viena kalba, šio perėjimo momento jau nebesugebėdavo užfiksuoti, o dvikalbiai kūdikiai ir vėl pajusdavo skirtumą. Toks kalbų pasikeitimas dvikalbės aplinkos kūdikiui tapdavo signalu: „Ei, dabar bus šis tas įdomaus!“

Pasak mokslininkų, dvikalbiai kūdikiai lanksčiau pritaiko savo kognityvinius gebėjimus.
Beje, kūdikiai kitos kalbos mokosi tik iš žmonių. Jei namuose kalbama viena kalba, o per televizorių nuolat girdima kita, kūdikiai dvikalbiais netampa.

Jei šeimoje kalbate dviem kalbom
Skirtingų tautybių tėvams norisi kuo anksčiau išmokyti savo kūdikį kalbos, kuri artimiausia jiems patiems. Laimė, kūdikiai – patys geriausi mokiniai, taigi vos pramokę kalbėti, netruks jus pradžiuginti abiem kalbom sakomais žodžiais. Ir vis dėlto pasistenkite laikytis tam tikros sistemos:

• Vienas žmogus – viena kalba. Kūdikiai mokosi sparčiau, jei žino, kuriam iš tėvų kuri kalba „priskiriama“. Jei abu tėvai kalbės ir viena, ir kita, kūdikiui išties gali tapti sunku skirti vieną kalbą nuo kitos.
• Gramatikos teks palūkėti. Nenustebkite: net ir girdėdamas dvi taisyklingas kalbas, pats pramokęs kalbėti, mažylis kurį laiką gali kalbėti netaisyklingai: painios vienos ir kitos kalbos žodžių tvarką sakinyje, vienoje kalboje įterps kitos kalbos žodžių. Viskas ilgainiui natūraliai susitvarkys.
• Nenuvertinkite pasiekimų. Neretai tikima, kad dvikalbių kūdikių žodžių bagažas būna skurdesnis. Tai – apgaulingas įspūdis. Taip, jūsų vaikas gali žinoti mažiau lietuviškų žodžių, nei kiti jo bendraamžiai. Tačiau jei jo tariamus lietuvių kalbos žodžius pridėtumėte prie kitos kalbos žodžių, įsitikintumėte, jog jo vartojamas žodynas gal net ir turtingesnis nei kitų vaikų.