Paprastosios valgomosios druskos cheminę formulę žinome dar nuo mokyklos laikų. Ją sudarantys Mendelejevo lentelės elementai natris ir chloras yra vieni pagrindinių žmogaus kraujo ir limfos sudėtinių dalių. Be to, jų yra raumenų bei kaulų audinių sudėtyje.

„Myliu... kaip druską”

 

Druskos reikšmę žmogaus gyvenime atspindi liaudies pasakos ir padavimai

.

Dar neturėdami tikslių organinės chemijos žinių mūsų protėviai senais laikais sakydavo savo mylimiesiems: „Myliu tave kaip druską”. Tokiu atveju buvo kalbama ne apie karštą trumpalaikę aistrą, bet apie laiko patikrintus tikrus jausmus, tai yra apie didžiąją meilę, be kurios neįsivaizduojamas gyvenimas. Lygiai taip pat jis neįsivaizduojamas ir be druskos, nes jos organizme praktiškai nevyksta joks procesas. Druskos stygius arba perteklius gali sukelti rimtus širdies, inkstų, kraujagyslių sutrikimus.

Įprasta manyti, kad druska organizmui nereikalinga ir netgi kenksminga.

 

Saikingai vartojama druska organizmui naudinga, o nesaikingai – gali būti ir kenksminga.   Valgomoji druska turi nemažai gydomųjų savybių, bet nestokoja ir kontraindikacijų. Tačiau visiškai atsisakyti valgomosios druskos nevali, netgi sergant.

 

Druska nuo seno laikoma vaistu ir priešnuodžiu. Ja kitados būdavo gydomos infekcijos ir žaizdos. Druska naikina infekcijų sukėlėjus. Stabdo kraujavimą ir skatina žaizdų gijimą. Tokiomis savybėmis pasižymi net sūrus jūros vanduo. Jis gydo nubrozdintą odą, skaudamą gerklę, slogą.

 

Kada druska naudinga?

 

Druska naudinga sergant kai kuriomis lėtinėmis ligomis. Pavyzdžiui, sergant hipotonija ir dėl to kamuojant silpnumui, galvos skausmams, mieguistumui, rekomenduojama valgyti sūresnį maistą. O jei sūrus maistas nepatinka, galima du kartus per dieną suvalgyti po riekelę duonos, pabarstytos druska.

 

Dėl lėtinio gastrito sumažėjus skrandžio sekreto rūgštingumui druska pabarstytą duonos riekelę geriausia suvalgyti 10 minučių prieš valgį. Ji apsaugo nuo raugulio ir skrandžio pilnumo pojūčio. Tačiau taip gydytis galima tik ligos remisijos periodu.

 

Druska labai naudinga pablogėjus tulžies latakų nutekėjimui. Sergant šia liga reikia valgyti gausiau pasūdytą maistą.

 

Druska būtina organizmui praradus daug skysčių ir druskų prakaituojant, karštomis dienomis arba dirbant karštyje. Šiais atvejais derėtų per dieną papildomai suvartoti 3-5 gramus druskos.

 

Apsinuodijus reikia skrandį išplauti druskos tirpalu, kuris iš dalies neutralizuoja toksinus ir padeda jiems pasišalinti.

 

Kamuojant depresinėms nuotaikoms, lėtiniam nuovargiui irgi reikėtų valgyti sūresnį maistą, druska tonizuoja organizmą.

 

Esant dideliems fiziniams krūviams naudinga išgerti druskos tirpalo, o po to truputį nesūdyto vandens.

 

Visuomet reikia atsiminti, kad ir maisto gaminimui, ir gydymui rekomenduotina tik rupi druska, nes smulkioje beveik nelikę naudingų medžiagų. Tinka ir jūros bei akmens druska ir druska su natūraliais mineralais. Jūros druska turi ypač daug mineralų, todėl ji ypač naudinga vartojant šlapimą varančius vaistus, dirbant sunkų fizinį darbą ir šiaip gausiai prakaituojant.

 

Jūros druska stiprina imunitetą, padeda greičiau sustiprėti organizmui po ligos, skatina lūžusių kaulų gijimą.

 

Kada druska gali pakenkti?

 

Sergant kai kuriomis ligomis negalima visiškai atsisakyti druskos, tik nevalia piktnaudžiauti. Suaugusiam žmogui per dieną būtina suvartoti maždaug 6 gramus druskos, įskaitant ir esančią jau pagamintame maiste. O vietiniam gydymui druską galima naudoti sergant bet kokiomis ligomis, nes ji visiškai nekenkia organizmui.

 

Druską rekomenduojama riboti:

 

 

Nors druska dažnai peikiama kaip nelabai reikalingas maisto produktas, iš tikrųjų organizmui ji svarbi. Nuolat stokojant druskos kamuoja silpnumas, mieguistumas, šleikštulys, svaigsta galva, susilpnėja ar net visiškai išnyksta skonio pojūčiai. Bedruskis maistas neskanus, juo niekaip neįmanoma pasisotinti. Kiek bevalgytum, vis norisi sukramsnoti dar ką nors... sūresnio. Nebūtina maitintis tokiu maistu. Saikingai vartojama druska yra būtina. Bet vartoti reikėtų tokią druską, kuri organizmui naudingiausia.

 

„Kasdieninė” druska

 

Maistui sūdyti vartojama smulki arba rupi druska. Daugelis šeimininkių mieliau jį sūdo smulkiąja, kuri atrodo baltutė, švarutė. Bet kur kas vertingiau būtų sūdyti rupiąja – akmens druska, kurioje yra daug organizmui svarbių mikroelementų, tarp jų ir geležies, chromo, mangano, seleno, kurių smulkioje druskoje nėra, jeigu ji specialiai neprisodrinta.

 

Joduotoji druska

 

Dažniausiai druska prisodrinama jodo. Tokia druska vadinama joduotąja. Siekiant, kad specialiai į druską įterptas jodas „neišgaruotų”, reikia ją laikyti tinkamomis sąlygomis. Joduotąją druską reikia laikyti sandariai uždengtame inde, geriausiai stikliniame. Suvartoti ją reikia iki termino, nurodyto ant pakuotės. Patartina ilgai jos nekaitinti, t. y. patiekalus sūdyti jau pagamintus arba baigiamus gaminti. Joduotosios druskos negalima vartoti agurkams sūdyti ar kopūstams raugti, nes šie produktai sugestų arba apkarstų.

 

Jūros druska

 

Vietoj joduotosios druskos galima vartoti jūros druską, kuri savaime turi jodo ir daug kitų mikroelementų. Ši druska išgaunama specialiai garinant jūros vandenį. Jūros druska suteikia patiekalams ypatingą skonį. Ji tinka ne tik maistui sūdyti, bet ir inhaliacijoms, gerklei skalauti bei kitokioms sveikatą stiprinančioms priemonėms.

 

Juodoji druska

 

Juodoji druska plačiai vartojama Indijoje. Pasak Ajurvedos, juodoji druska vienija vandens ir ugnies elementus, normalizuoja virškinamosios sistemos ir smegenų veiklą. Ši druska iš tikrųjų yra rausvai rudos spalvos, kurią suteikia joje esanti geležis.

 

Juodosios druskos galima pasigaminti namų sąlygomis. Kai kuriose šalyse taip nuo seno būdavo daroma prieš Velykas. Druska būdavo pakaitinama krosnyje kartu su įvairiais priedais: rugių miltais, kopūstų lapais, giros tirščiais ir kt. Dabar jau ir moksliškai įrodyta, kad druska ilgai kaitinama aukštoje temperatūroje įgauna naujų savybių. Juodoje druskoje lyginant su paprasta valgomąja druska gerokai mažiau sunkiųjų metalų ir chloro, todėl ji valo organizmą ir mažiau kenkia sveikatai.

 

Teigiama, kad juodosios druskos galima pasigaminti ir paprastoje orkaitėje. Pavyzdžiui, rupi valgomoji druska sumaišoma su giros tirščiais arba pamirkyta rugine duona. 5 kg duonos, 1 kg druskos įdedama į karštą 250 laipsnių orkaitę ir džiovinama, kol duona pajuoduoja. Arba viršutiniai kopūstų lapai susmulkinami, sumaišomi su akmens druska ir šis mišinys kaitinamas orkaitėje, kol patamsėja.

 

Valgomoji druska labai svarbi žmogaus organizme: jos dedama į maistą, ja gydomasi, ji naudojama tam tikriems ritualams atlikti.

 

Natrio chloridas, kaip moksliškai vadinama valgomoji druska, dalyvauja apykaitos procesuose ir formuojantis kaulams, šalina iš kraujagyslių riebalines sankaupas, stimuliuoja seilių skyrimąsi, gerina maisto virškinimą.

 

Labai svarbu tai, kokia druska ir kokiais kiekiais vartojama. Kadangi žmogaus kraujas savo sudėtimi labai panašus į jūros vandenį, tai geriausia būtų vartoti jūros druską. Bet ir apskritai naudinga bet kokia druska: ir jūros, ir kalnų.

 

Parengė Liudvikas RULINSKAS